Turinys
Įvadas 3 psl.Didžioji Gizos piramidė 4 psl.Kabantys Babilonos sodai 5 psl.Efeso Artemidės šventykla 6 psl.Olimpijos Dzeuso statula 7 psl.Halikarnaso mauzoliejus 8 psl.Rodo Kolosas 9 psl.Aleksandrijos švyturys 10psl.Išvados 11psl.Naudota literatūra 12psl.ĮvadasPasaulyje yra septyni unikalūs, žmonių sukurti stebuklai. Daugelio sukūrimas tebėra paslaptis žmonijai. Štai Gizos piramidė Egipte – kaip iš tokių milžiniškų blokų vergai pastatė tokį nuostabų kūrinį, neturėdami jokių šiuolaikinių technologinių pagalbų? Stebuklas. Tebūnie tai paslaptis…Didžioji Gizos piramidėPiramidės buvo milžiniški faraonų – Egipto karalių – antkapiai. Tai vienintelis iš išlikusių septynių pasaulio stebuklų, pastatytos daugiau nei prieš 4500 metų. Didžioji Chufu piramidė (Cheopso piramidė) – seniausia piramidė Gizoje ir didžiausia visame Egipte. Jos pagrindas, kurio kraštinė – 230 metrų, dengia 5 hektarų plotą. Iš pradžių jos aukštis buvo 146 m. Vieno kubinio metro tūrio akmens luitai sudėlioti 201 eile; pirmoji, pagrindo eilė – pusantro metro aukščio, kitos tolydžiai mažėja ir prie viršūnės pasiekia puse metro. Visi jie buvo iškalti gretimose akmens skaldyklose, atgabenti iki piramidės papėdės ir užkelti į piramidės viršų. Šiandien jiems atgabenti reikėtų 7000 traukinių, kurių kiekvienas veža po 1000 tonų, arba 700 000 dešimttonių sunkvežimių! Kopti į piramidę draudžiama ne tik siekiant apsaugoti statinį, bet ir dėl to, kad būta nemažai nelaimingų atsitikimų, kai neatsargūs turistai, nukritę iš didelio aukščio, mirtinai susižalodavo.Chefreno piramidė iš pirmo žvilgsnio atrodo didesnė nei Chufu piramidė, nes pastatyta aukštesnėje vietoje.
Kabantys Babilono sodai
Kabančiuosius sodus Nabuchodonosoras pastatė 600 m. pr. Kr. Babilono mieste, Turkijoje. Tai buvo meilės simbolis žmonai. Keturių dirbtinių terasų statinys, aukštus skliautus rėmė 25 metrų kolonos. Kiekvieno aukšto parengimas buvo iš akmens luitų išklotų meldų sluoksnis, viskas užlieta betonu ir švino lakštais, kad vanduo neprasisunktų į žemesnįjį aukštą. Statinio kraštinė — 123 metrai, visas plotas — 15 000 m2.
Legenda teigia, kad sodai buvo sukurti, nes karaliaus žmona Amytis (Semiramidė) ilgėjosi savo gimtųjų namų Persijos kalnuose. Karalius negalėjo žiūrėti į liūdinčią žmoną ir nusprendė ją nudžiuginti didžiuliais sodais, priminsiančiais jai namus.Kabantys sodai turėjo būti prie upės, kad lengviau būtų juos drėkinti. Sodai ypatingi tuo, kad jie buvo sukurti terasose, galėjusiose siekti 40 m aukštį. Į sodus įvairiausių rūšių augalai: figos, migdolai, riešutmedžiai, granatai, vijoklinės rožės, vandens lelijos ir daugybė kitų – buvo atgabenti iš visos imperijos. Sodams drėkinti buvo naudojamas Eufrato upės vanduo.Efeso Artemidės šventyklaŠventykla pastatyta medžioklės ir mėnulio deivei Aremidei, Efeso mieste, dabartinėje Turkijoje. Šventyklos pagrindas 131 metras, 79 metrų pločio. Šventyklą statė 20 metų, baigta 560 m. pr. Kr. Statinį rėmė 120 marmurinių kolonų, kurių ilgis po 20 metrų.. Pagal legendą Efesą įkūrė amazonės – karingų moterų gentis. Šio miesto valdovas Kroisas nusprendė pastatyti šventyklą Artemidės garbei. Pastatas dekoruotas gražiomis skulptūromis ir kitais papuošimais. Šventyklos viduryje pastatyta Artemidės skulptūra. Tai viena didžiausių senovės šventyklų. Sudeginta 356 m. pr. m. e. liepos 21 d. (padegėjas – Herostratas, šitaip panoręs išgarsėtiDzeuso statula Olimpijoje
Dzeuso skulptūra Olimpijoje yra vienas iš Septynių pasaulio stebuklų. Olimpija Senovės Graikijoje buvo svarbus religinis centras, kuriame daugiausiai garbinamas dievas buvo Dzeusas. Jo garbei buvo rengiamos šventės ir atletikos varžybos. Šiame mieste buvo rengiamos ir olimpinės žaidynės. O V a. pr. m. e. Olimpijos gyventojai Dzeuso garbei nusprendė pastatyti šventyklą, kuri iškilo 466–456 m. pr. m. e. Statinys buvo apsuptas daugiau nei dviejų metrų storio kolonų. Šventyklos stogas dengtas marmuro plokštelėmis. Šventykla neturėjo dievo skulptūros, todėl jai sukurti buvo išrinktas Fidijas (Feidijas), žinomas Atėnų skulptorius. Anksčiau jis buvo sukūręs dvi Atėnės statulas. Dzeuso skulptūros karkasas buvo pagamintas iš medžio, tačiau skulptūros išorė tviskėjo prabanga. Dzeuso „oda“ pagaminta iš dramblio kaulo plokščių, drabužiai – iš aukso lakštų. Dievas sėdėjo soste, inkrustuotame juodmedžiu ir brangakmeniais. Skulptūra siekė 13 m aukštį. Ji buvo pabaigta apie 435 m. pr. m. e.Halikarnaso mauzoliejus
Pastatas pastatytas 350 m. pr. Kr., karaliaus Mauzolo garbei. Pastato aukštis 41 metras, jo pagrindą rėmė 36 kolonos, palaikiusios laiptuotą piramidę, kuriuos viršuje sėdėjo karalius, tempiamas 4 baltų žirgų karo vežime. Karalius buvo baisus tironas. XV-XVI a. pradžioje Rodo (Maltos) ordinas Halikarnaso mauzoliejaus likučius naudojo Bodrumo tvirtovės statybai, kurios sienose iki šiol galima įžiūrėti šlifuoto marmuro gabalų. Iš tų laikų yra išlikusi legenda, kad riteriai po Mauzoliejumi aptiko karstą ir nutarė jį atidaryti vėliau, kitą dieną, bet nakčia karstas buvęs pavogtas. Šis pasakojimas rodosi abejotinas, kadangi 1960 metų archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad dar iki Mauzoliejaus sugriovimo vagys buvo prakasę tunelį iki laidojimo patalpos. Ordino riteriai keletą Mauzoliejaus skulptūrų panaudojo Bodrumo tvirtovės puošimui, šiuo metu kai kurios iš jų saugomos Britų muziejuje.Rodo kolosasPastato aukštis 37 metrai, bronzinė statuladievo Helijo garbei. Pastatyta 292 m. pr. Kr. Statula išstovėjo 50 metų, žemės drebėjimas ją sugriovė. Pagal šią statulą pastatyta legendinė Laisvės statula. Amžininkai rašė, kad vidinę figūros konstrukciją sudarė iš akmens blokų pastatyti bokštai, stovintys ant 15 metrų aukščio marmurinio postamento. Į akmens blokus buvo įkalti geležies strypai, o prie jų tvirtinamos bronzos plokštės, formuojančios skulptūros paviršių. Statyboje buvo naudojami taip pat ir perlydyti Demetrijo kariuomenės palikti metaliniai ginklai, ir apgulties bokštų konstrukcijos. Teigiama, kad iš viso buvę sunaudota 500 talentų bronzos ir 300 talentų geležies (atitinkamai maždaug 13 ir 8 tonos). Viršutinei koloso daliai statyti buvo supiltas didelis grunto pylimas, kurį vėliau nukasė. Helijas buvo pavaizduotas kaip jaunuolis su vainiku, bet autentiška koloso išvaizda nežinoma.Aleksandrijos švyturysPastatytas 280 m. pr. Kr. mažoje Faro saloje, Viduržemio jūroje, ties Aleksandrijos miestu. Statybai prikreikė 20 metų. Švyturį sudarė 3 mūriniai bokštai. Pirmasis bokštas – stačiakampio formos su daugybe kambarių, kuriuose gyveno darbininikai ir kareiviai. Jo viršuje buvo mažesnis aštuonkampis bokštelis, laiptai vedantis į viršutinį bokštą. Jame degė ugnis, o bokšto viršuje stovėjo Dzeuso gelbėtojo statula. Šviesa buvo matoma 50 kilometrų atstumu. Švyturio viršūnę puošė skulptūra (nurodomi variantai – Dzeusas, Poseidonas, tritonai). Naujausieji tyrinėjimai (pagal 1994 m. jūros dugne rastus švyturio likučius) leidžia daryti prielaidą, kad statinio aukštis galėjo siekti net 134 mеtrus. Taigi jis buvo vienas iš aukščiausių planetos statinių, nusileisdamas tik Gizos piramidėms.IšvadosVienas iš šių stebuklų buvo sukurtas Europoje (Dzeuso skulptūra), du Afrikoje (Cheopso piramidė ir Aleksandrijos švyturys), likę Azijoje. Cheopso piramidę ir Aleksandrijos švyturį sukūrė egiptiečiai, kabančiuosius sodus babiloniečiai, Mauzoliejų persai, likusius – graikai. Iki šių dienų išliko tik Cheopso piramidė. Du pasaulio stebuklus sunaikino ugnis (Artemidės šventyklą ir Dzeuso skulptūrą), tris (švyturį, kolosą ir Mauzoliejų) – žemės drebėjimai.Naudota literatūralt.wikipedia.orgwww.topturas.ltwww.anyksta.lt