Kybartų pagrindinės mokyklos7b klasės mokinioTado Adomaičio
2004.05.29
Turinys:Papuošalai……………………………………….3-6Drabužiai……………………………………………6Kepuraitės………………………………………….7Apvaros……………………………………………..7Kabučiai………………………………………….8-9
Papuošalai
Nuo m.e. pradžios baltų gentys nešiojo daug įvairių metalinių papuošalų. Juos papildė gintaro ir stiklo karoliai. Daugumos papuošalų buvo gaminami iš žalvario, bet naudota geležis, o turtingesni kartais puošėsi ir sidabriniais ar sidabruotais, sidabru dengtais. Papuošalai sudaro gausiausią ir įvairiausią kapuose randamų dirbinių grupę. Jų gerokai daugiau nei įrankių ar ginklų. Kiek mažiau tik sudegintų mirusiųjų kapuose. Pavieniai papuošalai ar jų nuolaužos aptinkamos ir gyvenvietėse, lobiuose. Lietuvoje, Latvijoje bei Kaliningrado srityje gyvenusios baltų gentys V-XI a. mirusiuosius, ypač moteris, laidojo su daugeliu metalinių papuošalų. Moterys dėvėjo antsmilkinius, apgalvius, metalu pagražintas kepurėles. Galvos apdangalą prisegdavo smeigtukais, segėmis. Kaklą puošė antkaklės, karolių ir įvijų apvaros, krūtinę – smeigtukai su įkabintais kabučiais ir grandinėlėmis, rečiau segės, rankas – apyrankės ir žiedai. Antkaklės, seges, rečiau smeigtukus, apyrankes ir žiedus nešiojo ir vyrai. Papuošalai į kapus dėti ir vaikams.Vieni papuošalai būdingi visam kraštui ar dar didesnėms sritims, o kiti paplitę tik vienos ar kitos genties teritorijoje. Daugiausiai papuošalų rasta pajūrio rajonuose – kuršių, skalvių ir lamatiečių kapuose. Kiek mažiau jų yra žemaičių ir žiemgalų, o mažiausiai – Rytų Lietuvos pilkapiuose, bei jotvingių gyventuose plotuose, kuriuose maža VII a. ir beveik nėra VIII-X a. tyrinėtų kapų.Ankstyviausieji brangiųjų metalų papuošalai Lietuvoje pasirodo I m. e. amžiaus kapuose. Kai kuriuose Lietuvos senkapiuose (Rudaičiuose, Kretingos raj.), Sargėnuose (Kauno m.) rasta paauksuotų stiklo karolių. Seniausi sidabro papuošalai Lietuvoje yra atsitiktiniai, žinomi iš suardytų kapų. Pats ankstyviausias radinys – sidabrinė II a. profiliuota sagė , aptikta Kuršių k.
Sidabrinių bei sidabruotų segių žinome daugiau kaip 400. Ankstyviausios jų Lietuvoje atsiranda II amžiuje. Jos gana retos ir yra ne vietinės gamybos, o patekusios į Lietuvą iš kitų kraštų. Importu iš Romos imperijos laikoma II a. sidabrinė profiliuota segė, rasta Kuršiuose, bei sidabruota trikampine kojele segė, puošta spalvota emale, aptikta Pamūšiuose.Vien iš sidabro pagamintos segės aptinkamos V a. kapuose (Reketė, Rubokai), o labiau jos paplinta apie VIII-IX a. (Anduliai, Kretingos raj., Laiviai). Apie VI a. pagausėja ir žalvarinių sidabruotų žieduotojų segių. Jos buvo madingos ilgą laiką, jų randamos net X-XI a. kapuose kartu su pasaginėmis segėmis kampuotomis galvutėmis(Jazdai, Kretingos raj.). Vėlyvosioms segėms būdinga suplokštėjusios formos, todėl jų sidabruotas paviršius gausiai ornamentuojamas, inkrustuojamas mėlyno stiklo akytėmis (Palanga). Žieduotosios segės labiausiai paplitusios vakarų Lietuvoje, bet pavienių jų randama ir vidurio, šiaurės, rytų bei pietų Lietuvoje.VIII-IX a. vyrų kapuose vakarų Lietuvoje aptikta 1 žalvarinė pasidabruota ir 7 sidabrinės lankinės segės su stilizuotomis gyvūlinėmis galvutėmis (Palanga). Jos rūpestingai pagamintos, pagražintos ornamentu. Kai kurių segių virš įvijos esantis lankelis dar padengtas sidabro plokštele, inkrustuota mėlyno stiklo akyte (Kiauleikiai, Palanga)Kartais žvaigždinėse galvutėse dar inkrustuotos mėlyno stiklo akytė. Tokios puošnios segės daugiausiai žinomos Vakarų Lietuvoje, tačiau jų aprinkama ir visoje Lietuvoje. Pasaginėmis segėms gaminti sidabras buvo naudotas kelis šimtmečius.VII-VIII a. pajūrio gyventojų, ypač kuršių, nešiotas lankines gyvulines seges galima suskirstyti į 3 grupes ar variantus. Vienos iš jų turi gyvulio galvutę tik ant kojelės galo, galvutę atskiria skersinis rantelis ar gunklelis, kuris su ragučiais ar įmuštomis akutėmis virsta tarsi kakta.1982 m. kape Nr. 116 rasta 12 cm ilgio segė, kurios įvijos galai suploto rutulio formos buoželėmis, įvijos lankelis plonas, apskrito pjūvio, o liemenėlis ir kojelė siauri ir aukšti, tarsi trapecinio pjūvio, neornamentuoti. Kojelės galai baigiasi stilizuota gyvuliu galvute ar plačiu plokščiu apvaliu galu tarsi snapu ir kiek iškelta kakta su išsprogusiomis akutėmis. Galvutę nuo likusios kojelės dalies atskiria keturkampis iškilus rantelis (Lazdininkai, Kretingos raj.). Panaši, truputį mažesnė segė rasta kitame šalia esančiame kape. Ant įvijos galų-dvigubo rantytų žiedelių buoželės, liemenėlio gale virš įvijos-mėlyno stiklo akutė. Trikampio pjūvio liemenėlio ir kojelės šonai išraižyti giliais lenktas skersiniais grioveliais, ant kojelės uždėti du rantyti žiedeliai. Kojelės galas išplotas, primena snapą, bet be akučių, ragelių. Abi segės rastos turtingų vyrų kapuose, tai turėtų priklausyti VII-VIII a.Dar vienos grupės segės – su dviem vienodo ilgio laipteliais ant kojelės, lietu profiliuotu įvijos lankeliu ir gana didele trapecine plokštele liemenėlio gale virš įvijos. Laipteliai dažnai padengti spaustu ornamentu puošta plokštele ar alaviniais kūgeliais, rečiau įkartėlėmis, zigzagine linija. Laipteliai kartais kiek ilgesni ir segė platesnė. Jau XX a. jos buvo žinomos iš lietuviškosios pajūrio dalies ir pavadintos lietuviškomis laiptelinėmis segėmis.X a. laiptelinės segės keičiasi. Ji visa – laipteliai, liemenėlis ir įvijos lankelis – išliejamos kartu, sudaro vieną plokštelę, kurios viršutiniame krašte lieka pusapvalės ataugėlės, imituojančios įvijos lankelio galus ir trapecinę plokštelę ties liemenėlio galu. Kitos segės išskiria “laiptelį”, “įvijos lankelį” ir “įviją”. Taip jos virsta plokštelinėmis segėmis, kurių gausų XI-XII a. kuršių kapuose.Prie lankinių laiptelinių segių dažnai priskiriamos iš pirmo žvilgsnio į jas panašios “simetriškos” arba “kryžminės”, nedidelės 4×6-7×8 cm -segės. Jos lietos, viduryje yra žemas, trikampio pjūvio liemenėlis (lankelis), o abipus jo – po 1 ar 2 plokščius, dažniausiai vienodo ilgio skersinus laiptelius. Tačiau daugiausiai tokių segių su vienu skersiniu laipteliu virš liemenėlio ( kartais jis kiek trumpesnis) ir dviem laipteliais- skersiniais ant kojelės, kaip laiptinių segių. Kai kurių segių apatinius laiptelius vieną nuo kito skiria tik stačiakampės skylutės. Dalis jų viename gale turi keturkampį išsikišimą, imituojantį lankinių segių liemenėlio gale esančią plokštelę. Segė primena dvigubą, trigubą ar keturgubą kryžių, laipteliai retai ornamentuoti ar padengti ir ornamentuoti plokštele. Jos neturi lankinėms segėms būdingos įvijos ir lankelio. Plokštelės blogojoje pusėje yra tik kilpelė adatai-liežuvėliui ir trumpa užkaba.Jų daugiausiai randama pajūrio VIII a. kapuose- kuršių ir lamatiečių teritorijose – Barvuose, Jurgaičiouose, Kašučių k.,Laivių k.,Palangos k., ir kitur.Lankinės pelėdinės segės. Jos buvo daugiausiai paplitusios Kurše ir Lamatoje. Šios segės yra nedidelės -6-8 cm ilgio, žalvarinės, turi trumpa plokščią, platėjančią, beveik trikampę kojelę, kartais su nedidelėmis apskritomis plokštelėmis kampuose, dalis jų – ir mažą skersinį laiptelį kojelės ir įvijos sandūroje. Liemenėlis trumpas, galas virš įvijos baigiasi horizontalia pusmėnulio formos plokštele, dengiančią segės įviją. Kartais jos dekoruotos įmištomis akutėmis ar jų grupėmis.Atkreipta dėmesį III-IV a. moters kapas, atidengtas Noruišiuose (Kelmės raj.), kur buvo rasta importinė sidabro segė su aukso plokštele viduryje. Kartu buvo ir žalvarinių įkapių : antkaklė kūginiais galais, 2 laiptelinės segės, krūtinės papuošalas, susidedąs iš smeigtuko žiedine galvute ir grandinėlių. Nėra abejonės, kad tokiais papuošalais savo apranga galėjo puošti tik gentiniai diduomenei priklausanti turtinga moteris. Importinė sidabro segė buvo brangesnė už vietines gamybos papuošalus. Aukso plokštė segėje dar labiau padidina jos vertę, nes aukso dirbiniai reti ne tik Lietuvoje , bet ir Pabaltyje.Įdomus reiškinys pastebėtas Jurgaičio kapinyno (Šilutės raj.) radiniuose, penkiuose moterų kapuose buvo rasta įspūdingo dydžio sidabro papuošalai. Tai aptvaros-apgalviai, susidedą iš 7-12 sidabrinių širdies pavidalo ir apskritų plokštelių-kabučių, perskirstų žalvarinėmis įvijilėmis. Kabučiai puikiai orientuoti įvairių geometrinių raštų motyvais, o apvaliųjų viduryje kartais dar yra mėlyno stiklo akytė. Sidabrinių kabučių aptvara-apgalvis juose plaukus , kurie matyt, buvo sušukuoti įmantria šukuosena, nes prie galvos rastas žalvarinis smeigtukas; tokių smeigtukų paskirtis – prilaikyti šukuoseną. Žalvarinių papuošalų komplektą sudarė vytinė antkaklė, lankinė ilgakojė segė, 2 apyrankės platėjančiais gaubtais trikampiniais galais, sudedamas kabutis su ažūriniu pakabučiu, 3 įvijiniai žiedai bei apvarėlė iš gintarinių karoliukų, žalvarinių įvijėlių ir žalvarinių įvijinių karolių. Mirusiajai į kapą įdėta yla su kauliniu koteliu, peilis ir akmeninis verpstukas. Be abejonės tai kapas turtingos moters, priklausiusios diduomenei.Reketėje (Kretingos raj.) raitelio palaidoto su gausiomis įkapėmis rasta ir sidabrinė lankinė segė. Jurgaičiuose didiko kape aptikta sudėtingai pagaminama sidabrinė lankinė segė bei kitos gausios įkapės.Rubokų kapinyne (Šilutės) labai išsiskiria kapas. Mirusysis čia palaidotas su kepurėle, su sidabrine dvigubu lankeliu antkakle, su 2 sidabrinėmis segėmis, 2 žalvarinės įvijinėlimis ir 1 storagale apyranke, 4 žalvariniais įvijiniais žiedais, geležiniu smeigtuku. Be to įdėtas peiliukas ir labai puošnus geriamasis ragas, apkaustytas sidabro plokštele, ornamentuota taškučių, šauktukų eilėmis bei gyvūnėlių figūrėlėmis , kurios , kaip spėjama, yra briedžio atvaizdai.Pažymėtina, kad sidabrinių papuošalų randama ir vaikų kapuose.Tyrinėjant Lazdininkų kapinyną (Kretingos raj.) buvo atidengtas kapas, kuriame vaikas buvo palaidotas su sidabrine antkakle užkeistais pastorintais galais, žalvarine lankine gyvuline sege, geležiniu peiliuku.Kapai su sidabriniais papuošalais – antkaklėmis, segėmis, apyrankėmis – Latvijoje žinomi taip pat iš I tūkstantmečio vidurio. Iš šio laikotarpio Pliavniekalnio kapinyne (Rygos raj.) buvo atidengta daugiau kaip 70 kapų su gana turtingomis įkapėmis. Dviejuose jų rasta sidabrinių bei sidabruotų papuošalų, o 1 sidabrinė segė dargi auksuota. Abu kapai datuojami VI amžiumi Uošų kapinyne, iš 76 čia ištyrinėtų kapų tik viename VI a. kape rasta sidabrinė antkaklė pastorintais užriestais galais. Iš Geistautų Kapinyne atkastų 20 kapų tik 3 VI a. kapuose iškasta sidabrinių antkaklių bei apyrankių. Sidabrinių įkapių aptikta ir VII a. kapuose. Buokių vietovėje ( Jekabpilio raj.) ištyrus 130 kapų datuojamų II-XII a. pasirodė, kad VII a. kape, be kitų įkapių rasta mirusiam ant kaklo uždėta sidabrinė balnelinė antkaklė.Palangos kapinyne buvo ištirta 374 kapai , iš kurių keturiuose, priklausančiuose IX a. rasta po 1 sidabrinę segę. Visos jos aptiktos vyrų kapuose kartu su suvyniotu diržu ir įsegtos kairiojo peties srityje.VIII-XIII a. kapinyne Laiviuose iš 373 kapų tik viename buvo rasta sidabrinė lankinė žieduotoji segė, buvusi, atrodo, įdėta į žalvariu puošta tošinę dėžutę. Šiame kapinyne buvo palaidota kilminga moteris su labai brangia apranga, gausiai išpuošta žalvariniais papuošalais, kurių paviršius dengtas sidabro plokštelėmis su įstatytomis mėlyno stiklo akutėmis.I tūkst. pb. – II tūkst. pr. Lietuvoje buvo įsivyravęs paprotys nuometus susegti įvairiais smeigtukais. Krinta į akis tai,kad minėto laikotarpio pačioje pradžioje kai kurios kaimo bendruomenės moterys, matyt, pačios kilmingiausios, į nuometus segdavosi sidabrines , rečiau sidabru puoštas seges. Antai tokios segės rastos Kiauleikių (Kretingos raj.), Palangos kapinyne, Godelių, ir kitur.Taigi sidabro papuošalai iš kapų išnyksta, o retai terandamos sidabro segės nėra vien tik puošybinis elementas. Matyt, įsegant sidabrinę segę kaip ypatingą vertybę, norėta pabrėžti privilegijuota mirusiojo padėtį bendruomenėje. Ir daugelyje senovės genčių (keltai, germanai, slavai, kuršiai) sidabro papuošalas – antkaklė – buvo tas ženklas, kuris žymėjo diduomenės atstovą.Minėtame Palangos kapinyne net 56 vyrų ir moterų kapuose rasta brangių metalinių įkapių, kurių visas paviršius puoštas sidabru. Kape Nr. 151 palaidotos moters drabužius puošė žalvarinis smeigtukas su prikabintu retu, sudėtingu pakabučiu, kurių paviršiai padengti sidabro plokštele su mėlynomis stiklo akutėmis, prie juostos prikabintas analogišku būdu puoštas apskritas pakabutis – medalionas, o į galvos apdangalą įsegta žalvarinė sidabruota segė su mėlyno stiklo akyte, taip pat buvo rasta ir tokia retenybė kaip gintarinė verpstuko miniatiūra.Įdomūs kapai atkasti Gintališkejė (Plungės raj.). Čia beveik visuose kapuose gana gausu įkapių. Tačiau sidabru puoštų rasta tuose kapuose, kur palaidoti aukštesnio rango bendruomenės nariai. Kape Nr. 4, be daugelio papuošalų ( vien tik segių 11) bei svarstyklių su svareliais sidabrui svarstyti, įdėtų į dėžutę, iškasta ir sidabruotų įkapių: segė, dengta sidabro plokštelėmis, diržas puoštas sidabru. Reikia pridurti, kad įkapėse pasitaiko tokių metalinių dirbinių, kurių paviršius padengtas ne sidabro plokštele, o plonu sidabro sluoksniu. Dėl to dirbinys atrodo visai kaip sidabrinis ir buvo labai vertinamas. Yra atvejų kai tokie papuošalai kapuose randami tošinėse dėžutėse, kaip ir sidabriniai, tuo pabrėžiant jų ypatingą vertę lyginant su kitais metaliniais papuošalais. Tuo tarpu papuošalai, dengti sidabro plokštelėmis, kapuose aptinkami savo vietose pagal paskirti, nes jie susiję su drabužiais.Sidabriniai dirbiniai tampa tokia didele vertybe, kad jie jau nebeužkasami į kapą drauge su mirusiuoju, bet lieka jų artimiesiems. Apie tai bylioja sidabrinių papuošalų lobiai.Ypač gražių sidabrinių papuošalų Lietuvoje rasta vėlyvuosiuose XIII-XIV a. lobiuose. Kretingoje ir kitose rajonuose rasta labai puošnios apvaros iš sidabrinių pakabučių bei medalionų, sidabrinių karolių (kartais net ažūrinių) vėriniai, pintinės antkaklės vytu ar pintu lankeliu apyrankės, įspūdingos pasaginės segės gyvulinėmis galvutėmis ir kt. Visi šie papuošalai sudėtingos gamybos, gausiai ornamentuoti spaudimo būdu, filigranu, juodymu, daugelis jų inkrustuoti krištolo , ametisto, lazurito, malachito, topazo ar kitų brangiųjų mineralų akimis.Drabužiai
Kapinynų tyrinėjimai rodo,kad atskiros drabužių dalys buvo puošiamos metaliniais pakabučiais, plokštelėmis, skardelėmis, apkalėliais. Dalis šių dirbinių yra sidabriniai ar sidabruoti. VII-VIII a. Lietuvos pajūry išplito paprotys metalu nepuošta galvos danga ( skarelę ar kepuraitę) susegti smeigtuku ar sege. Skalvos ir Lamatos kapuose rasta daugiau kaip 20 virbalo formos smeigtukų. Jie žalvariniai, 20-40 cm. ilgio, vienu smailesniu, kitu kiek storesniu lygiai nukirstu galu. Arčiau storesnio galo smeigtukas turi siauro ištęsto rombo formos praplatėjimą su įmušta akute ar duobute. Smeigtukus ar seges galvos apdangalui susegti kuršės dažniau ėmė naudoti VIII a., VIII-IX a. naudotos lankinės žieduotosios segės, kartais sidabrinės ar puoštos sidabro skardele.
VIII a. antroje pusėje galvos apdangalui susegti ar papuošti dešiniojo smilkinio srityje kuršės naudojo mažus 8-12 cm ilgio smeigtukus, ištęsto rombo formos ornamentuota galvute (Guodeliai, Laiviai, Palanga), o IX-X a. dažniau ilgesnius (13-18 cm) smeigtukus trikampe galvute, dažnai puošta alavo spurgeliais, taip pat smeigtukus ratuko formos galvute. X-XI a. smeigtukai ilgesni, turi iškarpytus pakraščius, kartais kiauraraištę galvutę. Kai kada su minėtais smeigtukais ties viršugalviu skersai kapą guli ir ilgas geležinis virbalas su mažyte žalvariniais karpytais pakraščiais kepurėlę. Greičiausiai juo buvo susegami į kuodą susukti plaukai, kasos. Kuršės IX-X a. galvos apdangalą-skarą kartais papuošdavo įvairaus dydžio, formos ir spalvos stikliniais karoliais.Įsidėmėtina,kad lig šiol nerasta nei vieno vien iš sidabro pagaminto tokio papuošalo. Jie visada būna žalvariniai arba geležiniai. Sidabru puošiama tik priešakinė žalvarinių smeigtukų galvučių pusė. Smeigtukus tyrinėtojai dalija į dvi pagrindines grupes: drabužiui ir galvos dangai susegti.Vieni iš ankstyviausių sidabru puoštų smeigtukų skiriamų pirmajai grupei, yra apskritai smeigtukai. Kai kurie iš jų – su ažūrinėmis galvutėmis – yra labai panašūs į III-IV a. apskritines ažūrines seges.Kuršių, lamatiečių, skalvių ir iš dalies žemaičių srityse išliko paprotys nešioti storagales apyrankes ir VII-VIII a. bei IX a. pradžioje. Šiuo laikotarpiu jos masyvesnės, dažniausiai trikampio ar trapecijos pjūvio galais. Lankelio vidurinė dalis pusapvalio pjūvio, galai kartais 3-4 kartus storesni -platesni už vidurinę lankelio dalį, ornamentuoti. Dalies apyrankių galai vidinėje pusėje įgaubti.Kepuraitės
Vakarų Lietuvoje rasta jau apie 30 puoštų kepuraičių. Ankstyviausios aptiktos Tauragėje, o Palangoje mergaitės kape aptikta kepuraitė puošta pasidabruotų kūgelių eilėmis. Sidabru buvo puošiami ir apgalviai, padaryti iš žalvarinių keturkampių plokštelių, perkirtų žalvarinėmis įvijomis. Priešakinė šių plokštelių pusė padengta plona sidabro skardele, ornamentuota akytėmis, ratukais.
Vien iš sidabro gaminti galvos papuošalai yra retas radinys. Tai 5 puošnios apvaros, sudarytos iš širdies pavidalo ir kabučių, perskirtų žalvarinėmis įvijelėmis. Kabučiai gražiai ornamentuoti geometriniais motyvais,kartais dar inkrustuoti mėlyno stiklo akytėmis. Tokie papuošalai dabar žinomi tik iš Jurgaičių, kur jie aptikti VIII a. penkiuose kapuose. Turtingos moterys tokiomis puošniomis apvaromis apjuosdavo galvas, surišdamos galus pakaušyje. Kaklo papuošalai sudaro didžiausią vien iš sidabro gamintų dirbinių grupę. Ypač įvairios yra antkaklės, kurių žinoma daugiau kaip 150. Jas galima skirstyti į 3 dideles grupes: 1) su kilpute ir kabliuku galuose, 2) užkeistais galais, 3) vytu ir pintu lankeliu.Pirmosios grupės antkaklės gana įvairios. Antkaklių kurių lankelis yra apvalaus pjūvio, plonėjantis į galus ir užsibaigiantis kilpele ir kabliuku, yra 13. Kai kurios jų prie užsegimo papuoštos, apvyniojant dar sidabro vielute. Jos gana įvairios tiek savo forma, tiek medžiaga: dauguma jų žalvarinės, dalis – sidabrinės, o pavienės iš geležies. Antkaklės žymiai retesnės VI a. antroje – VIII a. pirmoje pusėje. Nuo VIII a. antros pusės antkaklių vėl gausėja, kartais puošiamasi keliomis vienodomis ar skirtingomis, o pajūrio srityje kai kur įdedama kaip papildoma įkapė. Vienos iš jų, kaip antkaklės rakto skylutės formos kilpele arba ruplėtos – pergniaužtinės – buvo naudojamos trumpai – 1-2 amžius, o kitos daug ilgesnį laikotarpį, sakykim, antkaklės storėjančiais užkeistais ar plonėjančiais galais su kilpele ir kabliuku buvo paplitusios nuo V a. iki X-XI a., balnelinės nuo VI a. iki XI-XII a. ir pan.Antkaklės apvaliais pastorintais bei užkeistais kampais nešiotos ilgesnį laiką. Jų lankelio vidurinė dalis apvali, 0,5-0,7 cm skersmens, šonai pamažu storėja (iki 1,3-1,5 cm skersmens), galiukai vėl kiek plonėja ir arba staigiai nukirsti, arba vėl kiek pastorinti, baigiasi tarsi buožele ar “trimitėliu”. Pastarasis galų užbaigimas būdingesnis vėlyvosioms antkaklėms. Šios antkaklės puošnesnės, pastorėjimo pradžia dažnai puošta skersinių rantelių grupėmis, akutėmis ar trikampėliais. Keliolika iš jų sidabrinės. Jos pradėtos nešioti V a. ir puoštasi jomis iki XI-XII a. (Palanga). Daugiausiai jų rasta VII-IX a. kuršių kapuose. Daug mažiau panašių antkaklių storėjančiais briaunuotais užkeistais kampais. Jie rombo, stačiakampio, daugiakampio pjūvio, o vidurinė dalis apvali. Ir jų galai kartais baigiasi nedideliais pumpurėliais, beveik visos neornamentuotos, retai sidabrinės. Jos bendralaikės su antkaklėmis apvaliais storėjančiais galais. Antkaklių apvalaus pjūvio lankeliu pastorintais, viela apvyniotais galais su kabliuku ir kilpele yra žinoma. Ankstyviausia buvo rasta kape Šernuose (Klaipėdos raj.) kartu su Aleksandro Severo (222-235 m.) moneta, o kitos yra dar vėlesnės.Pvz.: Reketėje jos aptiktos kapuose kartu su lankinėmis žieduotomis segėmis, storagalėmis apyrankėmis, tad jas galima skirti V a. Visos jos rastos vakarų Lietuvoje.Apvaros
Apvaroms sidabras buvo naudotas palyginti retai. Vienas iš ankstyviausių tokių radinių yra apvara iš žalvarinių pusmėnulio formos ažūrinių kabučių pasidabruotu paviršiumi, perskirtų žalvarinėmis įvijomis. Žinomos kaklo apvaros iš žalvarinių pasidabruotų įvijų. Tai irgi brangi įkapė, nes Laiviuose VIII a. moters kape šis papuošalas, kaip didelė vertybė buvo įdėtas į tošinę dėžutę. Kaklo apvaruose buvo nešiojamos ir sidabrinės arabų bei Vakarų Europos monetos, kurių po vieną rasta Girkalių ir Palangos kapinynuose.
Kabučiai
Palangos kapinyne išsiskiria grupė smeigtukų – tai masyvūs 15-25 cm ilgio, galvutės 6-9 cm pločio, jų kampuose ilgos, pusiau suplotos ar pusrutulio formos buoželės, kartais atskirtos skersiniais aukštesniais ranteliais. Galvutės plokštuma nežymiai įdubusį, turi pusrutulio formos spurgelį centre.Šio tipo smeigtukai aptikti VIII a.- IX a. pradžios kuršių moterų kapuose.Kuršės pagal papročius dėvėjo tik vieną smeigtuką, o žiemgalės ir po du.Buvo rasta ir kito tipo smeigtukų – tai irgi gana dideli 25-33 cm ilgio, 10-14 cm pločio galvutėmis, kurios papuoštos giliu reljefiniu, tarsi išpjaustytų ornamentu -dažniausiai iš trikampių ir ovalių duobučių sudaryta rozete galvutės centre. Kampuose yra ilgos pusiau suplotos buoželės, atskirtos skersiniais iškiliais ranteliais, kartais jos primena stilizuota gyvulio galvutę. Į smeigtuko ąselę kartais įkabinta iš įvijų sudaryta trumpa grandinė ar kelios smulkios grandinėlės. Kapuose su medaliono formos kabučiais bei skardinėmis apyrankėmis plačiais trikampiais galais.
Rasta po vieną VIII-IX a. kuršių moterų kapuose, 7 kapinynuose aptikta 15 tokių smeigtukų, daugiau kaip pusė jų iš Palangos.Moterys smeigtukus dažnai dėvėjo poromis, sujungtomis ilgomis grandinėlėmis, kurios kartais dvigubos ar trigubos. Į kai kuriuos smeigtukus įkabinta keletas ar net keliolika grandinėlių. Kad papuošalas būtų gražesnis, grandinėlės nedengtų viena kitos, į smeigtukų ąselę įkabintas kabutis su kilpelėmis jo apatiniame krašte grandinėlėmis. Kabučiai daugiausiai būna su kryžiniais ar trikampe galvute smeigtukas, račiau – su nuokamieniais. Kai puoštasi vienu smeigtuku, tai į jo ąselę ar kabutį įkabintų grandinėlių galai dažnai būna dar būdavo maži, klevo sėklą primenantys kabučiai. Pajūrio srityje taip pat aptinkama apskritų ir ovalių stambesnių kabučių. Prie jų ąselės nėra, jie didesni, žalvariniai, dalis dengta sidabro plokštele ar sidabruoti, alavuoti. Šie kabučiai greičiausiai puošė juostos galą.Kabučių galima išskirti 4 grupes.I- pusmėnulio formos nedideli sidabruoti kabučiai su dviem rageliais, rasti V a. Veršvų k.II- pusmėnulio formos 3-5 cm ilgio kabučiai su 3 rageliais apatiniame krašte, su ąselėmis grandinėlėmis. Vienų rageliai smailūs, kitų stačiai nukirstais galiukais, be to, vienų rageliai ilgesni,kitų – trumpesni. Geroji jų pusė padengta ornamentuota sidabro plokštele, alavu, joje – dvi mėlyno stiklo akutės, kartais pažymimos tik ornamentu.Šie kabučiai ypač būdingi VII-VIII a., aptinkami su kryžiniais pusrutulio formos buoželės, kiauriakryžmiais, nuokamieniais ir trikampėmis galvutėmis smeigtukais žiemgalių ir žemaičių, retai – kuršių kapuose.Kuršių teritorijoje rasti kabučiai turi ilgesnius ragelius, kurie kartais baigiasi apvaliomis mažomis plokštelėmis, dengiančiomis ąseles. Jie būdingi VIII-IX a. (Laiviai, Palanga).Vėlesnių IX-X a. kabučių rageliai ilgesni, jų galai kartais sujungti, ir kabučiai tarsi kiauraraiščiai ( su dviem apvaliomis ar pusiau apvaliomis skylutėmis arčiau žemutinio krašto. Jie taip pat padengti sidabro ar alavo plokštele, papuošti mėlyno stiklo akutėmis. Rasta ir Latvijos Kurše, taip pat Žiemgalos vakarinėje pusėje.III- pusmėnulio formos kabučiai tiesiu apatiniu kraštu.IV- žymiai plačiau buvo paplitę pusmėnulio formos kabučiai su ilgesne keturkampe plokštele prie apatinio krašto, paprastai su ąselėmis grandinėlėmis. Jie įvairaus dydžio (2,5-6,5 cm ilgio), taip pat dažnai padengti ornamentuota sidabro ar alavo plokštele, rečiau su stiklo akutėmis. Šie kabučiai yra bendralaikiai su turinčiais 3 ragelius apatiniame krašte. Kuršių kabučių tiesus apatinis kraštas kiek pailgintas, jie didesni, turi 4-5 ar net 6 kilpeles grandinėlėms, taip pat padengti ornamentuota plokštele su dviem mėlyno stiklo akutėmis. Pvz., Kiauleikių k. Nr.43 su smeigtukais rozetine galvute rastas 5 cm aukščio kabutis, kurio apatinis kraštas, turintis 6 ąseles yra 8,5 cm ilgio. jie būdingiausi VIII-IX a.Be šių stambiu kabučių,kartais dėvėti sudėtiniai: jiems prie pusmėnulio formos kabučio tiesaus apatinio krašto grandinėlėmis prikabinta dar viena tokio pat ilgio stačiakampė horizontali plokštelė su kilpelėmis abiejose šonuose arba dvi tokios kilpelės (Kiauleikių k.). Jos taip pat alavuotos ar sidabruotos, su 3-4 mėlyno stiklo akutėmis. Palangos kapinyne rasta kabučių su prie pusmėnulio apatinio krašto prikabintomis 4 ar 5 vertikaliomis stačiakampėmis plokštelėmis, o jų apatiniame gale – stačiakampe horizontale plokštele. Visos jos dengtos sidabru ar alavu, horizontalios su mėlyno stiklo akutėmis.Taigi I tūkst. pabaigos kapuose neberandame grakščių ir lengvų sidabro papuošalų. Juos pakeičia labai efektingi tiek spalviniu atžvilgiu, tiek ornamentu sidabruoti metaliniai papuošalai, dažnai gana monumentalios formos. Žalvario, sidabro, mėlyno stiklo derinys, įvairių spalvų žaismais bei ornamentų raštai dirbinį padaro ypač įspūdingą. Tokie papuošalai, be abejo, labiau tiko puošimui negu sidabriniai, kurie vis dėlto daugiau išreiškia vertę nei grožį.Naudota literatūra:A.Tautavičius “Vidurinis geležies amžius Lietuvoje” (V-IX a.).V.,1996L.Vaitkunkienė “Sidabras senovės Lietuvoje” V.,1981