Raštai, spalvos, siūlai ir įrankiai

I. Įvadas

Juosta – viena iš seniausių ir gražiausių lietuvių liaudies audinių grupė, kurios svarbiausioji funkcija nulėmusi šio audinio pavidalą, buvo sujuosti drabužius. Vyrai ir moterys susijuosdavo vasarinius ir žieminius, kasdieninius ir išeiginius drabužius, juostomis puošdavo skrybėles, kiklikus, apsiūdavo drabužių kraštus, juosteles naudodavo parišti ar sutvarstyti apavui tai ir juostų reikėdavo įvairiausio pločio, stangrumo bei puošnumo. Ir šiandien juosta yra neatskiriama mūsų tautinio kostiumo dalis. Keturių etnografinių Lietuvos regionų tautiniai drabužiai skiriasi detalėmis, spalvomis audinių raštais, tai ir juostos skiriasi. Kadangi esu gi imusi Dzūkijoje, tai man įdomiausios būtent šio etnografinio regiono pintinės ir vytinės juostos. Ypač mielos pintinės ir vytinės juostos, sušildytos rankų šilumos, nuo seno turinčios ne tik praktinę, puošybinę, bet ir simbolinę reikšmę, patrauklios pinti paprastumu, patogumu – jas galima pinti net gamtoje, o ir įrankiai naudojami minimalūs, tad šias juostas pasitelkus fantaziją, galima panaudoti šiuolaikiniuose drabužiuose, buityje, suvenyruose, taip ieškant originalumo, išskirtinumo, o kartu atgaivinant mūsų protėvių taip puoselėtas, brangintas juostas.

III. Juostų klasifikacija

Tradicinės lietuvių juostos buvo gaminamos įvairiais būdais; pinamos, ri išamos, audžiamos, mezgamos, siuvinėjamos, todėl ir klasifikuojamos pagal gaminimo būdą. L. Kudirkienės knygoje “Vytinės juostos” pateikiama (1 schema) Kaip klasifikuojamos juostos:

1 schema

Juostos: Pintos,Rištos, Austos,Megztos,Siuvinetos,Beraštės Rinktinės Kaišytinės Vytinės

IV. Pintinės juostos

Istorinės žinios apie pintines juostas

T. Jurkuvienė, knygoje “Lietuvių liaudies juostos”, p.7 rašo, kad “

Pintinių juostų datavimas yra keblokas ir lietuvių tyrinėtojų paprastai apeinamas klausimas. Primityvus jų gamybos būdas bei technikos paplitimas gana plačiame regione – pintinės juostos ryštos ir Latvijoje, Suomijoje, Estijoje – leistų šios technikos pradžią nukelti gana į tolimą praeitį.”

Pintinės juostos Lietuvoje aptinkamos daugiausia Aukštaitijoje, šiek iek Žemaitijoje, o Dzūkijoje tyrinėtojai šių juostų paplitimo nemini, tačiau galima manyti, kad ir dzūkaitės mokėjo pinti šias paparstutes juostas, kurioms pinti nereikia nei įrankių ir galima pinti visur: namie, siūlus protvirtintus prie įkaltos vinies, ar kablio sienoje; gamtoje, beganant gyvulius pritvirtinant vieną siūlo galą prie medžio ar kelmo. Jaunos mergaitės šiomis paprastomis juostomis pradedavo mokytis audimo meno.

Siūlai, įrankiai naudojami pinti pintines juostoms

Pintinėms juostoms pinti geriausia tinka sukti, vienodo storio vilnoniai siūlai. Įrankių šioms jostoms pinti nereikia. Siūlai ap pmetami ant pagaliuko ar liniuotės, pritvirtinami prie kėdės ar kablio, pinama rankomis, tie patys apmesti matmenys. Kad būtų juostos vienodas plotis, gražus kraštelis, reikia pasirinkti vienodo storio siūlus, pinant juos vienodai įtempti. Juostos plotis priklauso nuo užmetamų siūlų kiekio. Norint nupinti norimo ilgio juostą, matmenys turi būti 2 – 3 kartus ilgesni negu norima juosta.

Spalvos pintinėse juostose

Skirtingai nuo vytinių ir rinktinių juostų, pintinėse juostose vyrauja spalvinė kompozicija.

Pintinėms juostoms pinti, buvo naudojami ryškių sodrių spalvų siūlai. Vyravo kontrastingi spalvų deriniai. Dzūkijoje mėgiama raudona spalva, ža

alios spalvos įvairūs atspalviai, mėlyna, balta, juoda spalva.

Senovėje siūlus dažė namuose, dažams naudojo įvairių augalų lapus, žiedus, šaknis, medžio žievę, samanas, balų rūdą. 19a. – 20 siūlus dažė aniliniais dažais.

Raštai pintinėse juostose

Nors pintinės juostos – pačios paprasčiausios juostos, tačiau jas galima pinti įvairiais būdais. Pagal pynimo būdus skirstomos

Priklausomai nuo pradinio spalvotų siūlų išsidėstymo, persipindami siūlai sudaro languotą (rombais) sukomponuotą audinį.
Dvinytei eglinei juostai, kurioje pasikartojantis “eglutės” motyvas išsidėstytų per visą juostą, apmetamos lyginis siūlų skaičius. Spalvos išdėstomos simetriškai juostos centrui. Pavyzdžiui, piname juostą iš raudonų (R), žalių (Ž) ir juodų (J) siūlų, siūlus išdėstome taip:

4 R / 2 Ž / 4 J / 2 Ž / 4 R/

Milinė eglinė juosta pinama panašiai, tačiau jai apmetamas nelyginis siūlų skaičius, paprastai pridedamas vienas papildomas siūlas, tos spalvos, kurios juostoje yra daugiausia. Pvz:. 10 R / 8 J / (24 +1 Ž) 8J / 10 R/

Kryžinei milinei juostai apmetamas porinis siūlų skaičius, atskirų spalvų siūlų skaičius taip pat porinis. Pvz:. juosta apmetama iš 8 juodų (J), 12 baltų (B), 12 raudonų (R), 6 žalių (Ž) siūlų. Išsidėstymo schema:

4 J / 6R / 6 B / 6 Ž / 6 B / 6 R / 4 J /

Nors dzūkijoje pintinės juostos nebuvo populiarios, tačiau raštai, kurie gaunasi perispinant siūlams: eglutės, rombai, dzūkų labai mėgiami kitose juostose; rinktinėse ir kaišytinėse. Raštų pavadinimai kilę nuo jų panašumo į konkrečius daiktus pvz:. “eglutė” į eglę, juostose išpinti raštai turi simboline reikšmę:

Eglutė ir lietuvių, ir kitų Europos tautų simbolikoje eglė reiškia
tvirtumą, derlingumą. Ka

aip amžinai žaliuojantis medis. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, yra apsauginis ženklas. Eglės simbolis lietuviams ypač siejasi su moteriškumu.

Rombas Vyraujantis dzūkiškų juostų ženklas, kuris įkūnija apvaisintos
žemės simboliką, vaisingumo, meilės idėjos.

V. Vytinės juostos
Istorinės žinios apie vytines juostas

L. Kudirkienė knygoje “Vytinės juostos” rašo: “Audimas vijimo būdu senovėje buvo paplitęs visame pasaulyje. Šis būdas buvo žinomas Amerikoje, Skandinavijoje, Vidurio Europoje, Kinijoje, Indijoje, Artimųjų rytų šalyse. Yra tyrinėtojų manančių, kad pirmosios vytinės juostos buvo pradėtos austi Egipte 4000 m. prieš Kristų. Lietuvoje pačių ankstyviausių vytinių juostų turime iš IV a. (Medžionyse (Prienų r.)) turtingos moters kape rasta lininės juostos skiautė”.
Vytinės juostos dzūkijoje mėgstamos, jos buvo naudotos susijuosti drabužiams, šiomis juostomis dažniausia juosdavosi vyrai. Vytines juostas dzūkai naudojo ir buityje: ryšuliams parišti, plonesnes juosteles kaip virveles buityje.

Siūlai ir įrankiai reikalingi vyti vytinėms juostoms

Vytinių juostų matmenims senovėje naudojo vilnonius siūlus. Siūlai turi būti stiprūs, nepūkuoti, vienodo storio. Iš storesnių siūlų juosta vejasi greičiau ir platesnė, o iš plonesnių – priešingai.
Ataudų, kaip ir matmenų, siūlai turi būti stiprūs, jie gali būti kitokio pluošto, plonesni, galima naudoti ir lininius siūlus. Ataudų spalva paprastai renkamasi pagal matmenų kraštutinius siūlus, tokios pat spalvos, kitaip juostų kraštuose matosi taškeliai.

Archeologai kasinėdami senąsias kapavietes, randa miniatiūrinių įrankių vytinėms juostoms vyti. Pagrindinis vytinių juostų gamybos da

arbo įrankis, audėjai atstojantis audimo stakles, yra lentelės. Šias lenteles senovėje pasigamondavo iš medžio. Dabar audėjos naudoja karonine, plastikines lenteles. Lentelės gali būti trikampės, šešiabriaunės, bet populiariausios kvadrato formos, 5X5 cm. dydžio, visuose keturiuose kraštuose turinčios po skylę siūlams įverti. Kad lengviau būtų austi, matmenims prikabinti, galima pasidaryti prietaisą su sukučiais (3 pav.). kitas siūlų galas pritvirtinamas prie juosmens.

Spalvos vytinėse juostose

Seniausiose archeologų rastose vytinėse juostose buvo naudoos tik dvi spalvos; tamsesnė šviesiame fone vytos iš lininių siūlų. O iš X a. jau rasta spalvotų vytinių juostų. Dzūkai vytinėse juostose mėgo naudoti raudoną, violetinę, žalia, o kad raštas matytųsi, naudojo ir šviesesnes spalvas. Siūlus dažė augaliniais dažais, vėliau dažė namuose aniliniais dažais.

Raštai vytinėse juostose

Vytinėse juostose svarbiausia dekoro priemonė – ornamento piešinys. Vijimo būdu galima sukurti įvairių raštų pintines juostas, galimybės daug didesnės negu pintinių juostų. Ne veltui vytinės juostos laikomos pirmatakėmis sudėtingų rinktinių juostų. Pagal vijimo būdą vytinės juostos.
Vytinių juostų raštų parinkimas priklausė ir nuo juostos paskirties, juostos su puošniaisiais raštais buvo audžiamos susijuosti išeiginius drabužius, dovanoms.

Apie vytinių juostų raštus ir simboliką Lilija Kudirkienė savo knygoje “Vytines juostos” rašo: Juostų raštai susidaro iš besikartojančių elementų: įvairių rombų, kryželių, eglučių viena kitą statmenai kertančių tiesių ir laužtų linijų, įstrižų, skersų ruoželių ir kitų figūrų. Tai nėra beprasmiškai ženklai, o prasmingi įvairių sąvokų simboliai, atėję į mūsų laikus iš žilos senovės, turėję mitologinę prasmę. Tai tarsi raštas, simboliais mums pasakantis apie senolių pasaulėžiūrą ir pasauljautą. Kaip sakė žymioji mokslininkė Marija Gimbutienė: “Tai simboliuose gyvenantis praėjusių amžių palikimas”. Šie simboliai, tūkstančius metų nuolat kartojami, išsilaikė mažai pakitę, tačiau skirtinguose Lietuvos regionuose kartais įvairiai vadinami. Paminėsime keletą tokių simbolių, paaiškindami jų prasmės ir pažymėdami skirtingais pavadinimais.

Rombas

Dažnai sutinkamas simbolis, ypač dzūkų juostose. Vadinamas
“varnakiu”. Simbolizuoja Žemę, vaisingumą. Taip pat gali būti
Saulės ženklas.

Rombas su ataugėlėmis

Dzūkai šį simbolį vadina “rožele”, “erškėtėliu”. Šiuo raštu buvo
audžiamos vestuvinės juostos, kurias nuotaka dovanodavo jaunajam.
Simbolizuoja meilę, sveikatą, vaisingumą. Gyvybės medį.

Rombas su kabliukais

Šis simbolis turi daug variantų ir vadinamas “varlyte”, “rupūže”,
“vėželiu”. Vėžys, varlė, rupūžė – tai mitologiniai gyvūnai, susiję
su požemio pasauliu, kuris pagal ikikriščioniškąjį tikėjimą ne vien
blogio, bet ir deivės Motinos – Gimdytojos buveinė. Šie simboliai
reiškia vaisingumą.

Kryžius

Kryžius ir įvairūs šio ženklo variantai simbolizavo žemišką ir
dangišką ugnį, Saulę. Taip pat galėjo reikšti užmezgimą, užrišimą,
apsaugą, globą, gerus linkėjimus. Šis ženklas kartais vadinamas
“Krikšteliu”.

Svastika

Ženklas Lietuvoje nėra labai paplitęs. Tai ugnies, Saulės,
gyvybingumo simbolis, siejamas su dangaus kūnų judėjimu,
linkintis sėkmės ir pergalės prieš blogį. Piešinyje parodytas
supaprastintas svastikos ženklas, sutinkamas Slovakijoje.

Žalčiukas. Kirminėlis

Tai kampuotos “S” raidės formos žemklas, simbolizuojantis
žaltį ar gyvatę. Senovėje baltai žaltį laikė šventu gyvūnu,
pasižyminčiu nemirtingumu ir įvairiomis galiomis: nepaprastu
gyvybingumu, gebėjimu prišaukti lietų, būti tarpininku tarp
dangaus ir žemės. Manoma, kad žaltys galėjo būti žynių luomo
ženklas. “Žalčiuko” simbolis ypač paplitęs Mažojoje Lietuvoje
išaustose juostose.

Eglutė

Šis ženklas, kartais dar vadinamas “laimės šluotele”, buvo
nemirtingumo simbolis, nes eglė – amžinai žaliuojantis medis.
Eglutės simbolis saugojo nuo blogio, reiškė laimės palinkėjimą.

Matome, kad visi ženklai simbolizavo gėrį nešančius dalykus: vaisingumą, nemirtingumą, gyvybingumą, apsaugą, globą, gerus linkėjimus, jais buvo garbinami Saulė, Mėnulis, Žemė, šventieji gyvūnai. Juostos dovanojimas – gėrio, laimės palinkėjimas.

VI. Juostų panaudojimas šių dienų reikmėms

Juosta – ne tik mūsų tautinio kostiumo dalis. Juosta gali puošti ir dabartinius mūsų drabužius. Pintinėmis ir vytinėmis juostomis galima pabrėžti kai kurias detales drabužyje, juostą naudoti kaip apvadą. Juosta gali būti puikus diržas, žymeklis, ar puiki juostelė fotoaparatui, piniginei, interjero puošmena
VII. Išvados

• Juostos austos ir audžiamos, ypač vytinės, ir kitose šalyse. Lietuvoje ankstyviausių, vytinių juostų aptinkama iš IV a.(Prienų raj.), pintinių juostų datavimas ir paplitimas tyrinėtojų apeinamas.
• Dzūkijoje juostos buvo naudotos ilgiau negu kituose etnografiniuose rajonuose.
19 a. pabaigoje juostai traukiantis iš aprangos, dzūkijoje juostos dar buvo naudotos iki 20 a. 5 deš., dzūkai laikėsi senų papročių.
Pintinės juostos dzūkijoje nebuvo populiarios, tačiau vytinės mėgiamos. Jas dažniausiai ryšėdavo vyrai.
• Pintinės ir vytinės juostos patrauklios pinti tuo, kad joms nereikia daug vietos užimančių staklių, jas galima pinti net gamtoje, o juostas galima nusipinti labai puošnias.
• Būdingiausios spalvos dzūkijos juostose – raudona, žalia, mėlyna, violetinė.
• Juostų raštai pintinėse juostose ir vytinėse juostose atlieka ne tik puošybą, bet ir simbolinę reikšmę. Populiariausi raštai dzūkų juostose – rombai, eglutės. Juostos dovanojimas, tarsi laimės palinkėjimas, todėl nuo seno juosta įvairių apeigų atributas.
• Pasitelkus fantaziją pintines ir vytines juostas galima panaudoti ir šių dienų drabužiuose bei buityje.

Leave a Comment