WINDOWS XP
“Windows XP” Bendri bruožai
“Windows XP” – gana prieštaringai vertinama operacinė sistema . Kai kurios jos galimybės – pagerintas daugialypės terpės failų grotuvas , trumpųjų žinučių sistema , tiesioginis suderinamumas su įrašančiais įrenginiais , stipri integracija su “Microsoft” voratinklio autentifikavimo tarnyba “Passport” , nuorodos į kitas Voratinklio tarnybas – visa tai kelia naujų abejonių dėl sąžiningos konkurencijos Be to , abejojama dėl to , kas operacinėje sistemoje turėtų būti , o kas – ne . Naujojoje OS prieštaringai vertinamas aktyvavimo metodas , kuris neleidžia vartotojams įdiegti vienos operacinės sistemos kopijos keliuose kompiuteriuose . Įdiegę :Windows XP” , turėsite telefonu ar internetu susisiekti su “Microsoft” , kad atrakintumėte programą . Operacinėje sistemoje yra daugyė pokyčių. Atnaujinta vartotojo sąsaja – paprastesnė ir švaresnė . Naudotis tuo pačiu kompiuteriu keliems vartotojams taip pat paprasčiau . Kekvienas iš jų gali turėti savo nustatymus , o persijungti iš vieno vartotojo į kitą galėsite be jokių rūpesčių . Pasikeitė ir OS architektūra . Vienas iš ryškiausių pokyčių – įrenginių tvarkyklių aptikimo ir naudojimo sistekmos pagerinimas . Šitaip stengtasi operacinę sistemą padaryti stabilesnę . Pridėta ir patobulinta daugybė su tinklais susijusių galimybių , pavyzdžiui , pasiektas geresnis suderinamumas su bevielių tinklų sistemomis , įdiegtos papildomos galimybės daug keliaujantiems darbuotojams , nauji įrankiai atstatyti tinklo jungtis .“Windows XP” buvo išbandytas su 86-ių skirtingų konfiguracijų kompiuteriais , viskas išanalizuota , pradedant atnaujinimo paprastumu ir baigiant operacinės sistemos veikimu įdiegus . Beveik visi bandymų rezultatai buvo stulbinantys . Operacinės sistemos stabilumas puikus : nulūžus programai , visa sistema veikia toliau , o dirbant normaliu režimu visa sistema tebuvo nulūžusi vos keletą kartų . Kaip paaiškėjo , “Windows XP” yra stabilesnė už “Windows 98” ar “windows Me” ir tokio pat stabilumo kaip “Windows 2000” . Vis dėlto turėsite būti atsargūs įdiegdami senesnes programas : nors “Windows XP” suderinamumas su jomis pakankamai geras – kur kas geresnis nei “Windows 2000” ,- atlikdami bandymus aptikome keletą programų , kurios veikia “Windows Me” , tačiau neveikia “Windows XP” aplinkoje . Buvo atvejų , kai senos programos , kurių sistema patarė nediegti , sugebėjo nulaužti visą sistemą . Sisteminės programos , pavyzdžiui antivirusinės ar pagalbinės , turėtų būti pirmosios programinės įrangos pirkinių sarašuose . Problemų iškilo ir su senesnėmis tokių programų , kaip “Roxio Easy CD creator” bei “LapLink” versijomis . Tačiau reikėtų pabrėžti , kad “Windows XP” suderinamumas daug geresnis nei “Windows 2000” .
“Microsoft” prognazavo , jog “Windows XP” veiks nuo 5 iki 20 procentų sparčiau už “Windows 2000” . Bandymai patvirtino “Microsoft” prognozes dėl pagerėjimo , jei lyginsime su “Windows Me” , tačiau tik iš dalies . “Windows XP” aplinkoje taikomosios programos paprastai pasikraudavo šiek tiek lėčiau . Sureguliavus operacinei sustemai , programų pasikrovimo laikas , nuolat jas naudojant , turetų trumpėti . “Athlon” sistemoje daugialypės terpės sistema “3D WinBench” testuojant pasirodė visai neįspūdingai , galbūt šitaip atsitiko dėl to , kad kompiuteris neturėjo “Windows XP” pritaikytų tvarkyklių .Sparta labai priklausys nuo kompiuterio technines įrangos , ypač darbinės atminties. “Windows XP” rekomenduojama naudoti su 128 MB DA , tačiau sparta akivaizdžiai didesnė kompiuteriuose su 256 MB DA . Ir nors “Microsoft” teigia , kad “Windows XP” galima įdiegti į kompiuterius su 64 MB DA , to nepatartume daryti ; kelios galimybės bus išjungtos , o sistema veiks lėtai .Toliau apžvelksime įvairiausius “Windows XP” aspektus ir galbūt atsakysime į visus rūpimus klausimus : “Kas buvo pakeista viduje ir kaip tai paveikė spartą , stabilumą bei suderinamumą ?” , “Ar naujosios galimybės prilygsta atskiroms trečiųjų šalių programoms?” , “Ar jums reikia atnaujinti operacinę sistemą”? Jei taip , kurią “Windows XP” versiją – “Home” ar “Profesional” – pasirinkti ?” Ir svarbiausia : “Ar najoji operacinė sistema pateisina jūsų lukesčius? “ [2]Architektūra
Prie saugaus “Windows 2000” branduolio “Microsoft” pridėjo platų “Windows 9x/Me” suderinamumą su įrenginiais bei “plug-and-play” galimybes . Be to siekiant pagerinti operacinės sistemos pasikrovimo , atsistatymo bei programų pasileidimo spartą , taip pat – atmintinės bei registro valdymą , perrašyta dalis branduolio .Neigiamai pagarsėjusių “blue screen of death” lūžių priežastimi dažniausiai būna nesuderinamos tvarkyklės . Lūžis , susijęs su tvarkykle , yra labai klastingas , nes dėl jo kompiuteris gali ir nepasikrauti . Kad nesuderinamos tvarkyklės nekenktų kompiuteriui , “Windows XP” patikrina iš trečiųjų šalių gautąsias , kai šios įdiegiamos . Jei tvarkyklė nepažymėta t.y. jos naudojimo nepalaimino “Windows” techninės įrangos kokybės labaratorija (WHQL) – “Windows XP” perspėja ir gali blokuoti tvarkyklės įdiegimą .
Nepažymėtos tvarkyklės gali ir veikti , tad “Windows XP” ne itin griežtai draudžia jas įdiegti – vartotojas gali pasirinkti tęsti procesą . Tiesa , yra “juodasis sąrašas” tvarkyklių , dėl kurių tikrai kils trigdžių – bandant įdiegti programą su tokia tvarkykle , pavyzdžiui , “BlackIce Defender” ar senesnes “Norton Antivirus” versijas , dažniausiai būsite nukreiptas į programinės įrangos kūrėjos svetainę . “Windows XP” , kaip ir “Windows Me” , turi sistemos atstatymo (System Restore) galimybę , leidžiančią grąžinti operacinę sistemą į būseną prieš įdiegiant tvarkyklę .“Microsoft” pagerino DLL failų valdymą . Ankstesnėse “Windows” versijose atmintyje galėjo būti tik viena DLL kopija . Jei programa įdiegdavo atnaujintą DLL versiją, ankstenioji tame pačiame kataloge būdavo ištrinama . Dėl to kartais nuo senesnių DLL versijų priklausančios programos užstrigdavo . Dabar kiekviena programa jau gali turėti savo DLL versiją , ir “Windows XP” netgi vienu metu gali aptarnauti dvi skirtingas programas , naudojančias skirtingas to paties DLL failo versijas , kiekvienai skirdama atskirą atminties erdvę .Prastas atminties valdymas – dar viena ankstesnių “Windows” versijų nestabilumo priežastis . Dabar atvejų , kai įrenginių tvarkyklėms priskiriama nesama atmintis , nepasitaiko . Atminties valdymas buvo sutvarkytas ir dabar atmintį skirsto geriau , o virtuoalios atminties diske naudojama mažiau . Be to , “Windows XP” gali pasikirstyti dvigubai daugiau atminties puslapių nei “Windows 2000” . Dėl to pagerėja sparta , mat reikia rečiau išvalyti atmintį .“Windows XP” stabilumas pagerėjo ir patobulinus žemutinio lygmens atminties valdymo sąlygas. Pavyzdžiui , įrenginių tvarkyklės negali naudoti būtinai sėkme turinčių užsibaigti atminties užklausų , nes tai dažnai būna lūžio priežastis . Įvesties/išveties stabdys naudojamas ir kaip saugos priemonė : tarkim , sumažėjus resursams , OS vienu kartu apdoroja tik vieną atminties puslapį – sparta sumažėja , tačiau sistema nelūžta .Nuo daugelio veiksnių priklauso pasikrovimo laikas , tarp jų – atminties patikra , techninės įrangos aptikimas , BIOS POST testai . Iki pasikrovimo akimirksniu – dar toli , tačiau “Windows XP” pasikrauna greičiau , ypač naujesniuose kompiuteriuose . Jeigu jūsų BIOS suderinama su SBF (Simple Boot Flag) specifikacija , ““Windows XP” gali nurodyti praleisti ilgiau užtrunkančią diagnostiką , kol sistema sėkmingai nepakraunama . Dauguma BIOS , atitinkančių PC98 (ar naujesnes) rekomendacijas , yra suderinamos su SBF ir kitais patobulinimais . Naujieji pakrovimoir programų paleidikliai įkrauna tvarkykles , kodą bei registro elementus į atmintį . “Windows XP” taip pat stebi , kas pakraunama , ir išsaugo loginę disko skaitymo informaciją tam , kad pakrautų tvarkykles ir kodą į atmintį , tikintis jų panaudojimo kraunantis sistemai kitais kartais. Ne pačios svarbiausios tvarkyklės , pavyzdžiui , tinklo , pakraunamos lygegrečiai , kad vartotojas kuo greičiau išvystų darbastalį . Tačiau jei jūsų kompiuteris pajungtas prie domeno , sistema saugugumo sumetimais sulauks , kol pasikraus tinklo tvarkyklės . Be to , “Windows XP” nuolat tobulina jūsų sistemą , naudodama paskutinių aštuonių pakrovimų heuristinę analizę ir atitinkamai pertvarkydama failų išdėstymą . Visa tai atliekama dinamiškai , kai kompiuteriu nieko neveikiama arba paleidus “defrag c: -b” komandą .Dar vienas spartos priešas – registras – taip pat buvo patobulintas . “Windows XP” naudoja naujus algoritmus sumažinti registro fragmentaciją ir paspartinti nuskaitymą . Registro atmintis buvo perkelta iš branduolio atminties erdvės į laikinąją atmintį , siekiant padidinti jos talpą . O sistemai ar programai paleidžiant , operacinė sistema reikiamus įrašus išsikviečia fone , kad prireikus būtų akimirksniu pasiekiami . [2]Vartotojo sąsaja
“Microsoft” pabandė padaryti tai , kas neįmanoma : sukurti “Windows” , kuri būtų patraukli pradedantiesiems , bet sykiu leidžianti patyrusiems varotojams jos gilumu ir sudėtingumu . “Microsoft” neprisipažins , kad to ji pasiekė pasiūliusi dvi skirtingas vartotojo sąsajas . “Windows XP” pasitinka vartotojus su nauja “Luna” vartotojo sąsaja , kuri panaši į “Macintosh OS X” ir paslėpia “Windows XP” vingrybes po apvalkalu. Trumpai išbandę “Luna” , kai kurie vartotojai turbūt pereis prie klasikinės sąsajos , panašios į “Windows Me” ar “Windows 2000” , tačiau naudos geriausius vaizdinius “Luna” patobulinimus . Sąsajas galėsite keisti be vargo , pasinaudodami ekrano (display) parametrų langu .
Po abiejų sąsajų paviršiumi “Windows” skirsto duomenis į kategorijas , ne tik sumeta šimtus elementų elementų į katalogus , viską surūšiuodama abėcėlės tvarka. Specialūs langai piktogramų sarąšus paskirsto grupėmis , pavyzdžiui : “My Computer” – į kietųjų diskų ir kitas grupes . Tinklo jungčių (Network Connections) lange antraštėmis atskirtos LAN , VPN ir komutuojamojo ryšio kategorijos . Piktogramų grupavimo (Arange Icons By) meniu pasirinkę “Show in groups” komandą , bet kuriame kataloge išvysite failus , sukurtus šiandien , vakar anksčiau šią savaitę , taip pat failus galėsite sugrupuoti pagal jų dydį . Nors struktūra atrodo gana logiška , ji gali erzinti labiausiai patyrusius “Windows” vartotojus . Pagal nutylėjimą “Luna” darbastalyje tėra viena piktograma – šiukšliadėžės . Tačiau kompiuterių gamintojai gali patys pridėti piktogramas . “Desktop Cleanup” pagalbininkas , pagal nutylėjimą suveikiantis kas 60 dienų , išsaugo nenaudojamas piktogramas cpecialiame kataloge , jų nekišdamas jums į akis . “Start” meniu “Luna” sąsajoje padlyta į du stulpelius ir akcentuoja funkcijas , o ne individualias programas . Kairiojo stulpelio viršuje yra žodis “Internetas” , o žemiau – pagrindinės jūsų naršyklės pavadinimas . Po juo – “E-mail” antraštė ir pagrindinės elektroninio pašto programos pavadinimas . Dar žemiau – dinamiškai sukuriamas šešių jūsų dažniausiai naudojamų programų sąrašas : jį galėsite ir išplėsti (net iki 30 programų) . Pasirinkę “All Programs” mygtuką , pasieksite visas įdiegtas programas – šis mygtukas atitinka “Programs” skyrių ankstesnių “Windows” versijų “Start” meniu . Dešiniajame stulpelyje išdėstyti specialūs katalogai : “My Documents” , “My Music” , “My Computer” , be to , nuorodos į “Control Panel” , paieškos funkcijas ir pagalbos langą . Po abiem stulpeliais išdėstyti kompiuterio išjungimo mygtukai . Užduočių juosta patobulinta tiek “Luna” , tiek klasikinėje sąsajoje . Atsidarius programos langui , jos užduočių juostos mygtuko antraštė išsiskleidžia , šitaip pabrėžiamas ryšys tarp lango ir mygtuko . O kai atidarome kelis vienos programos langus , mygtukai užduočių juostoje gali būti pakeisti vienu mygtuku , kurį paspaudus išskleidžiamas programos langų sąrašas . Užduočių juostos ir “Sart” meniu savybių lange galėsite nustatyti , kad retai naudojamos piktogramos sistemos dėklėje būtų paslepiamos automatiškai – tai galite padaryti ir rankiniu būdu . Norėdami dar labiau viską prisitaikyti , kitų parametrų nustatymų turėsite paieškoti. Ekrano parametrų (Display Properties) lange , pasiekiame iš “Control Panel” ar paspaudus dešinįjį klavišą darbastalyje , raskite detalų efektų meniu – jame galėsite įjungti “ClearType” funkciją , kurios dėka vaizdas LCD monitoriuose pagerės . Nors naudojant “ClearType” tekstas atrodo ryškesnis ir CRT monitoriuose ,negarantuojame , kad nuo to akims bus lengviau dirbant ilgesnį laiką . Pasirinkdami “Luna” arba klasikinę sąsają , nurodote , kaip veikia “Windows” ir kaip atrodo . “Start” mygtuko spalva ir forma , langų rėmeliai bei kita grafika atrodo priklausomai nuo pasirinktos temos , kaip ir ankstesnėse “Windows” versijose . Vadinasi , į vieną galėsite sujungti naujosios sąsajos žalią “Start” mygtuką ir neoninę užduočių juostą su klasikiniu “Start” meniu išdėstymu. “Windows Explorer” katalogai dar labiau supanašėjo į interneto tinklapius , mat kairėje pateikiamas užduočių meniu . Šiame sąraše paprastai būna nuorodos atlikti užduotims , labiausiai susijusioms su katalogo turiniu . Senasis didelių piktogramų vaizdo lygmuo buvo papildytas informacija apie failo dydį ir jo redagavimui naudojamą programą. “Filmstrip” vaizdas pateikia sumažintas paveikslėlių kopijas lango apačioje , o viršuje – didesnį pasirinktą paveikslėlį . Na o tai galime pavadinti “Clippy” (neigiamai pagarsėjusi interaktyvi sąvaržėlė) kerštu: perdarytame paieškos lange galima išvysti animuotą veikėją, pavyzdžiui, šunį, vizginantį uodegą, kai ieškmi paveikslėliai, muzikos, dokumentai, vaizdo ar kiti failai, kompiuterių ar kai ko nors dairomąsi internete. Veikėjo pasirodymą galima nutrakti, pakeisti jį (“Clippy”, dėja, nerasite) bei nurodyti, kad paieška skirtų didžiąsias ir mažąsias raides. Iš “Windows 2000” paveldėtu indeksavimu paieška atliekama sparčiau, tačiau pats indeksavimas neaktyvuojamas,nebent įdiegiamas IIS serveris ar kitos funkcijos. Tarnyba galima pakeisti iš “Computer Management” įrankio, paslėpto administraviomo įrankių meniu. “Windows XP” – pirmoji “Windows” versija suteikianti galimybę lengvai dalytis kompiuteriu keliems vartotojams. Pasikrovus kompiuteriui , “Wolcome” ekrane pateikiama visų sistemos vartotojų vardai . Paspaudžiate savo vardą ir įvedate slaptažodį . Ryškus patobulinimas , leidžiantis neuždaryti programų langų , tačiau juos paslėpti , kol kitas vartotojas , prisijungęs savo vardu , naudoja kitas programas . Tiesa , ši galimybė turi savo kainą : ja galėsite pasinaudoti tik išjungę “Online Folders” galimybę , taigi atsisakydami priėjimo prie katalogų internetu . [2,3]XP namams
Naujus kompiuterius perkantys namų vartotojai ne itin turi iš ko rinktis OS. Pasirodžius “Windows XP” , beveik visi kompiuteriai bus parduodami su jau įdiegta šia operacine sistema. Tai išties nėra didelė problema – žaviausios “Windows XP” galimybės ir skirtos namų vartotojams: pirmarūšis daugybės terpės failų grotuvas, paprasta naudoti programinė įranga skaitmeninei fotografijai, tiesioginė CD įrašymo programa bei pagerintas suderinamumas su žaidimais. Naujoje OS yra netgi patenkinama vaizdo montažo programa. Perspėjimas: kai kurios senesnės programos, ypač pagalbinės (antivirusinės, disko dalijimo), neveiks su “Windows XP”. Tačiau kai kurios integruotos programos (pavyzdžiui, “Windows Media Player 8.0) yra taip patobulintos, kad kitų programų įdiegti ir nereikia. “Windows Media Player” gali viską, išskyrus kurti MP3 iš kompaktinių diskų. Ji gali įrašyti, groti ir tvarkyti skaitmeninės muzikos bei vaizdo failus. Grotuvas patogus ir tuo, kad gali įrašyti kompaktinius garso diskus. Jis veikia ir kaip paprastas interneto radijo imtuvas, leidžiantis atlikti stočių paiešką ir nustatyti mėgstamiausias. Jis netgi gali priimti analogines ir skaitmenines TV tranliacijas. Grotuvas turi pakankamai skirtingų efektų, kurie užpildys prarają tarp senojo roko ir techno gerbėjų. Tiesa, turintys regėjimo sutrikimų pasiges apvalkalų su didesniais šriftais.Nors negalima kurti MP3 failų be specialaus priedo, “Windows Media Player” yra suderinamas su jau egzistuojančiais šios rušies failais. “Microsoft” formato garso failai, įrašyti 64 Kb/s kokyke, skamba kaip MP3 failai, įrašyti 128 Kb/s, tačiau kai kurie nešiojamieji skaitmeniniai garso grotuvai suderinami tik su MP3. Iš maždaug tuzino automobilinių kompaktinių diskų grotuvų, galinčių groti MP3, tik vienas – “Blaupunkt san Jose MP41” – gali groti ir WMA failus.Dėl autorinių honorarų problemų “Microsoft” neleižia įrašyti MP3 failų, bet galima parsisiųsti ir įdiegti vieną iš MP3 kūrimo priedų. “Windows Media Player” taip pat DVD dekoderio, tačiau vėlgi galima įsigyti kitų sukurtų priedų. Jei atnaujinama sistema, turinti DVD įrenginį, gali buti perspėjimas dėl suderinamumo problemų, tada reikės parsisiųsti atnaujinimą ar pataisą.
Žinoma “Windows XP” ne tik naujas daugialypės terpės failų grotuvas. Ji taip pat suteikia galimybę įrašyti kompaktinius diskus. “Windows” su CD-RW įrenginiais elgiasi lygiai kaip ir su kitais diskais, leisdama įrašyti duomenų failus į kompaktinius diskus iš “Windows Explorer” ar pasinaudojant “Send to” komanda. Vienintelis skirtumas tarp rašymo į CD-R diską ir diskelį – failai paradedami rašyti tik paspaudus “Record CD” mygtuką. Dar vienas priedas – tai, kad laikyklė „My music“ tiesiogiai nukreipta į „Windows Media“ grotuvą. Galite atsidaryti muzikinį failą grotuve vien paspausdami nuorodą „Play Selection“ „Music Tasks“ langelyje. Naudodami grotuvą tam, kad nusikopijuotumėte muziką iš kompaktinio disko į savo kompiuterio kietąjį diską, galite tai padaryti labai paprastai ir patogiai, nes yra sukurta atskira laikyklė muzikai. Be to, kompaktinio disko viršelio grafika automatiškai įdedama mažojoje laikyklės ikonoje. Lengviau galite susikurti įprastinius dainų sąrašus (playlists). Pripažindama augantį skaitmeninių fotoaparatų populiarumą, “Microsoft” nusprendė palengvinti darbą su skaitmenine fotografija. Prisijungus skaitmeninį fotoaparartą ar atminties kortelę, “Windows XP” automatiškai atranda paveikslėlius, pasiūlo nukopijouoti nuotraukas į kompaktinį arba kietąjį diską, atspausdinti paveikslėlius spausdintuvu ar pasiųsti atspausdinti tarnybai internetu, peržiūrėti vieną po kito (slideshow) ar patalpinti internete. Be paveikslėlių apvertimo kitų redagavimo galimybių nėra. Kadangi “Windows XP” nėra tinkama tvarkyti, skirstyti į kategorijas bei peržiūrinėti tūkstančius fotografijų, kurių turbūt turės vartotojas, prireiks papildomos prohraminės įrangos darbui su paveikslėliais. Operacinėje sistemoje įdiegta ir kiek naujesnė “Windws Movie Maker 1.1”, turintikeleta nedidelių patobulinimų, lyginant su “Windows Me”, pavyzdžiui, paprastesnį vaizdo kompaktinių diskų kūrimo mechanizmą. Nors ši programa dar toli gražu neprilygsta visavertėms programoms (pavyzdžiui, “Pinnacle StudioDV” ar “MGI VideoWave”, turinčioms scenarijaus peržiūrėjimo galimybę, bei leidžiančioms pridėti garsą jau parengtiems filmams), “Movie Maker” pakaks vartotojams kurie nori perkelti vaizdą į kompiuterį, apkeisti scenas, ištrinti nepasisekusius kadrus, pridėti pavadinimus ir įrašyti vaizdą atgal į juostą, CD-R diską ar internetą. Kai prijungiate skaitmeninę vaizdo kamerą, naujoji sistema automatiškai ją atpažįsta ir įjungia „Movie Maker“.Kaip jau buvo minėta vartotojo sąsajos skyriuje, “Windows XP” yra pirmoji “Windows” versija, svetinga keliems šeimos nariams, besinaudojantiems vienu kompiuteriu. “Windows XP” dėka namuose, kur yra keli kompiuteriai, bus lengviau nustatyti namų tinklą bei dalytis plačiajuosčiu interneto ryšiu. Tačiau tai nėra visai paprasta, kaip prijungti vaizdo magnetofoną prie televizoriaus. Interneto ryšio pagalbininkas (Internet Connection Wizard) mano, kad žinote, ar jūsų tinlo skirstytuvas ir maršrutizatorius atitinka skirtytuvą ar tinklų sąsają (gateway). Iškvietus pagalbą, parodoma namų kompiuterio tinklų diagrama, tačiau visiškai nepaaiškinama terminologija.Du bandomi “Windows XP” kompiuteriai ir trečiasis nešiojamasis kompiuteris su “windows 2000” operacine sistema atrado vienas kitą ir bevargo susijungė paprastame namų tinkle. Tačiau ketvirtoji “Windows 98” sistema “paspringo” “Windows XP” sukurtu tinlo nustatymo diskeliu, nors “Microsoft” tvirtina, kad tai geriausias būdas prijungti prie tinklo kompiuterius ne su “Windows XP” sistema. Testuojant “Windows 98” prarado plačiajuostį interneto ryšį, teko grąžinti ankstesnius nustatymus. Kita “Windows 98” sistema prie tinklo prisijungė be problemų.Pastaruoju metu žaidėjams, naudojantiems “Windows 98” ar “Windows Me”, suderinamumas nebuvo didelė problema – daugelis naujų žaidimų bei techninės įrangos puikiai veikė šiose operacinėse sistemose. Kita vertus, “Windows NT 4.0” ir “Windows 2000” suderinamumas buvo prastesnis. “Windows XP” ir sukurta remianris “Windows 2000” branduoliu, su šiandieniniais ji susidoroja tiesiog puikiai. Ji suderinama netgi su kai kuriais senesniais žaidimais bei technine įranga. Senesniai programinei įrangai suteikdama dar vieną šansą ką nors nuveikti, “Windows XP” emuliuoja DOS ar senesnių “Windows” versijų aplinką.Bandant paaiškėjo, kad “Windows XP” neturėjo įtakos trijų populiarių žaidimų – “Unreal Tuornament”, “MDK2” ir “Quake” – spartai.3d žaidimų SpartaRezultatai: kadrai per sekundę“Windows” versija “Unreal Tuornament” “MDK2” “Quake”P III/ 8662000(NTFS) 47.8 56.4 52.198 SE (FAT 32) 48.0 56.5 52.3ME (FAT 32) 47.9 56.1 52.3XP HOME (NTFS) 47.8 56.4 51.9XP PRO (NTFS) 47.8 56.4 51.9P4 (2Gz)2000(NTFS) 73.6 152.6 144.5ME (FAT 32) 90.3 150.5 142.5XP HOME (NTFS) 73.8 141.6 144.7
XP PRO (NTFS) 73.8 145.7 144.6Pasikrovomo ir išsijungimo laikai“Windows” versija Pasikrovimas IšsijungimasPII/550NT 4.0 (NTFS) 1:22 0:262000 (NTFS) 1:27 0:0898 SE (FAT32) 1:07 0:07ME (FAT32) 0:59 0:04XP Home (NTFS) 1:06 0:09XP Pro (NTFS) 1:08 0:08PIII/1GzNT 4.0 (NTFS) 0:58 0:242000 (NTFS) 0:48 0:0998 SE (FAT32) 1:12 0:05ME (FAT32) 0:44 0:7XP Home (NTFS) 0:35 0:13XP Pro (NTFS) 0:36 0:10[2 , 4]
XP verslui
Bndrosios išlaidos (Total cost of Ownership) – nuolatinis bendrovių IT skyrių rūpestis. Vienas iš pagrindinių bendrųjų išlaidų dėmenų – tinklo sukūrimo ir priežiūros kaina. “Windows NT 4.0” ir “Windows 2000” rūpinosi šiais dalykais: tinklo komponentus buvo galima administruoti ir valdyti centralizuotais įrankiais. Tačiau “Windows 98” ir “Windows ME” šių privalumų neturėjo. “Windows XP Profesional” iš “Windows 2000” pavelėjo visas nuotolinio įdiegimo bei valdymo galimybes, tarp jų – centralizuotą administravimą, nuotolinį programinės įrangos įdiegimą ir perkeliamus vartotojųprofilius. Be to , “Windows XP PRO” turi keletą naujų savybių , pavyzdžiui, pagerintą diagnostinių įrankių rinkinį bei gerokai patobulintas bevielio tinklo galimybes. Kita vertus, “Windows XP Home” šių galimybių neturi ir net negali prisijungti prie vietinio tinklo, sukurto domeno pagrindu.Naujas tinklo diagnostikos (Network Diagnostics) puslapis – tinlo jungčių katalogas bei pagalbos meniu – gali sumažinti pagalbos tarnybų išlaidas, vartotojams suteiks galimybę padėti patiems sau. Tinklo Diagnostikos puslapyje galima rasti išsamią ir naudingą informaciją apie modemus, tinklo plokštes bei protokolus. Atidarius tinklo diagnostikos puslapį, “Windows XP” patikrina visą su tinklu susijusią techninę bei programinę irangą ir pateikia išvadas – žaliai pažymėtus sėkmingai įvygdytus ir raudonai pažymėtus nesėkme pasibaigusius testus. Tinklo jungčių lange galima išvysti visų fizinių ir virtualių jungčių, įskaitant LAN adapterius ir VPN jungtis, būklę. Dukart paspaudus pele ant LAN plokštės galima išvysti jos parametrus, dukart paspaudus ant komutuojamos ar VPN jungties – ji aktyvuosis. Bandant išspresti tinklo problemas, dažnai naudinga nustatyti, ar kompiuteris mato kokį nors judėjimą (traffic) tinkle. Naujasis skyrelis žduočių valdiklyje (Tsak Manager) pateikia judėjimo grafiką. Žemiau esančioje lentelėje galima išvysti išsamią tinklo informaciją, įskaitant judėjimą iš ir į kompiuterį bei bendrą tinklo panaudojimą. Siekiant dar sumažinti pagalbos išlaidas , “Windows XP” atsirado nuolatinės pagalbos (Remote Assistance) galimybė. Ja vartotojas galės pasikviesti ką nors matyti ir valdyti jo kompiuterį nuotoliniu būdu. Saugumo sumetimais galima nustatyti pagalbos laiko limitą. [2]
Mobilusis XP
Nešiojamam kompiuteriui “Windows XP” tinka labiau nei “Windows 98” ar “Windows 2000”. Kiekvienam kas nešiojamu kompiuteriu naudojasi ne tik namie, “Windows XP Profesional” –tinkamesnis, nei “Windows XP Home”. “Windows XP Pro” turi begalę naudingų įrankių tvarkytis su keliomis tinklų jungtimis bei nuotoliniu priėjimu prie duomenų. Visos pastarosios “Windows” naudoja ACPI specifikacija energijos vartojimui valdyti, ir “Windows XP” ši specifikacija savo užduotui atlieka puikiai: praktiškai kiekvienas nešiojamas kompiuteris iš “hipernation” lygmens (kada visas atminties turinys įrašomas į diską, okompiuteris visiškai išjungiamas) pasikraudavo trumpiau nei per 30 sekundžių, dažniausiai tam užtekdavo ir 20. Kaip ir ‘Windows 2000”, “Windows XP” be vargo be vargo sustoja ir vėl atsistato nšiojamojo kopiuterio dangtį ar paspaudus “Suspend” mygtuką Tačiau naujoje operacinėje sistemoje baterijos laiko neilgiau, negu buvo anksčiau. Daug keliaujantiems ir nešiojamąjį kompiuterį naudojantiems skirtingose aplinkos – su stacionare baze ir be jos – “Windows XP” automatizuoja technines įrangos profilio sukurimą kiekvienai aplinkai: bazė išorinis monitorius biure, jungiančių daugiklis namuose ir tik kompiuteris viešbutyje. Prisijungimo tvarkytuvas išsaugo vietovės kodus, telefonų numerius bei prisijungimo parametrus dažniausiai lankomose vietovėse. Ir jei nešiojamuoju kompiuteriu jungiamasi prie namų tinklo, automatinio nustatymo galimybė leidžia tai padaryti automatiškai. “Windows 2000” turi kelias iš šių galimybių, tačiau dabar visas procesas tapo paprastesnis. “Windows XP Pro” esantis “Offline Files and Folders” įrankis leidžia pasiimti informciją serveryje – failą, katalogą ar net visą prijungtą diską. Paspaudus dešinįjį pelės lavišą ant norimų failų galima pasirinkti “Make available offline” komandą. Sinchronizavimo įrankis leis sinchronozuoti duomenis skirtingose vietose. Galima nustatyti, kad kiekvieną kartą prisijungus prie serverio ar namų tinklo kompiuterio taip pat šią užduotį atlikti rankiniu būdu.
“BatteryMark”Likas pateikaimas valandų:minučių formatuCOPAQ PRESARIO 1200 SU ATHLON 4(1Gz)“Widows Me”(FAT 32) 2:28
“Windows XP” Pro (NTFS) 2:33DELL INSPIRON 8100 SU MOBILE PIII(1,33Gz)“Widows Me”(FAT 32) 2:33“Windows XP” Pro (NTFS) 2:18HP PAVILION N5470 SU ATHLON 4(1Gz)“Widows Me”(FAT 32) 2:52“Windows XP” Pro (NTFS) 2:45HP OMNIBOOK 6100 SU MOBILE PIII(1,33Gz)“Widows Me”(FAT 32) 2:55“Windows XP” Pro (NTFS) 2:56“eTesting Labs” sukurtas “Business Winstone BatteryMark” testas išmatuja nešiojamo kompiuterio baterijų veikimo trukmę, kai yra atliekamos tos pačios užduotys kaip “Business Winstone 2001” testų pakete, sukuriant realias sąlygas. Visi kompiuteriai turėjo “Intel SpeedStep” ar “AMD Power Now” technologijas naudojančius procesorius ir buvo mėginami optimizavus kuo ilgesniam baterijų darbui. [2]
XP internete
“Microsoft” nori užvaldyti internetą, ir “Windows XP” – šio plano dalis. Kompanija pasistengė pateikti paprasčiausią ir pilnutiniausią būdą prisjungti prie interneto. Naujoje operacinėje sistemoje įdiegta “Internet Explorer 6” naršyklė, naujos privatumo galimybės bei ugniasienės apsauga. IE6 neturi daugybės naujų galimybių, tačiau leidžia geriau kontroliuoti privatumą. Naršyklė suderinama su privatumo parametru platforma (P3P) – WWW konsorciumo kuriamų standartų interneto svetainėms, reikalaujant iš jų suprantamu formatu pateikti privatumo politiką naršyklėms. IE6 suderinamumo su P3P dėka bus galima peržiurėti kiekvienos svetainės privatumo politiką (jei ji tokią turi) ir nuspręsti, kaip elgtis su jos pateikiamais “sausainėlaiais” (cookies). IE6 turi ir daugiau “sausainėlių” valdymo galimybių, pavyzdžiui, nująjį privatumo skyrelį, penkis automatinio “sausainėlių” blokavimo lygius ir galimybę priimti visus “sausainėlius”. Pagal nutylėjimą IE6 blokuoja “sausainėlius” iš svetainių, nenustačiusių privatumo politikos, bei visus, naudojančius jūsų asmeninę informaciją be jūsų žinios. Svetainei pažeidus jusų nustatymus, sistemos dėklėje atsiras raudona piktograma. Saugumo sumetimais “Windows XP” buvo įdiegta paprasta ugniasienė, galinti užblokuoti arba leisti standartinius interneto protokolus, pavyzdžiui, HTTP, FTP ar pačios “Windows XP” nuotolinio darbastalio valdymo protokolą. Interneto ryšio ugiasienė blokuoja visą ieinantį judėjimą, Tačiau galima panaikinti blokavimą norimiems protokolams ar kanalams. Skirtingai nei asmeninių ugniasienių produktai (pavyzdžiui, “Norton Personal Firewall”), “Windows XP” komponentas nepateikia informacijos apie bandytus įsilaužimus, nors galima įjungti sukurtų, o vėliau nutrauktų jungčių registravimą.
“Windows XP” leidžia išsaugoti vardus ir slaptažodžius prisijungiant prie kitų kompiuterių tinkle ar interneto svetainių. Ši galimybė patogi vietiniame tinkle, tačiau neišsaugomi vardai ir slaptažodžiai “Microsoft Passport” sistemos dalimi nesančiuose interneto svetainėse. Kaip “Yahoo! Messenger” ar “AOL Instant Messenger”, “Windows Messenger” įgavo suderinamumą su vaizdo bei garso pranešimais. Norint naudotis “Windows Messenger”, reikia užsiregistruoti “Passport” sistemoje. O norint pasinaudoti garso, vaizdo ar programų dalijimosi galimybėmis, abi pusės turi naudotis “Windows XP”.i-Bench 2.0: HTML puslapių pasikrovimo laikai“Windows” versija PII/233 PII/550 PIII/1Gz Athlon/1,4Gz P4/2GzNT 4.0 (NTFS) 2:22 1:25 0:48 ND ND2000 (NTFS) 2:34 1:12 0:42 0:31 0:2898 SE (FAT32) 2:53 1:12 0:40 ND NDME (FAT32) 3:10 1:10 0:42 0:31 0:34XP Home (NTFS) 2:52 1:09 0:46 0:27 0:31XP Pro (NTFS) 2:54 1:12 0:41 0:27 0:32ND-Nėra duomenų [2] D.Š.
Saugumas ir dalijimasis informacija
Jei esate susipažinę su “Windows 2000” ir jos pirmtake “Windows NT” sistema pasirenkite tam , kad pasikeis jūsų darbo su kompiuteriu ir jo turinio pobūdis . “Windows 9X” saugumas buvo apeinamas , antraeilis dalykas . Visi galėjo skaityti , redaguoti ir šalinti diskinio kaupiklio rinkmenas , nes nei MS-DOS sistema (“Windows 9X/Me” pagrindas) , nei FAT ar FAT32 bylų išdėstymo sistemos neturėjo priemonių bylų prieigai valdyti (išskyrus read-only) . Tai kėlė rūpesčių visiems , besinaudojantiems tuo pačiu kompiuteriu su kolgomis , vaikais , kambario draugais ir pan.“Windows XP” grižtai viską prižiūri . Galima reikalauti , kad vartotojai prisijungtų ir rinkmenomis galėtų naudotis tik užsiregistravę vartotojai . Tai naudinga norint apsaugoti ne tik duomenis , bet ir įvairius parametrus bei nuostatas . “Windows XP” atpažysta tris vartotojų tipus . Administratoriai gali pilnai valdyti visas sistemos sritis . Kitų dviejų (ribotos (limited) ir svečio (guest)) kategorijų vartotojų teisės suvaržytos . Diegiant “Home Edition” ar “Professional” , reikėtų atkreipti dėmesį į “Windows” siūlymą sukurti vartotojų sąskaitas (accounts) . Sistema automatiškai suteikia visiems vartotojams administratoriaus teises , o tai gali liūdnai baigtis , jei kompiuteriu naudojasi smalsūs vaikai ar nepatenkinti kolegos . Administratoriai gali kurti ir naikinti sąskaitas , apeiti sąskaitų slaptažodžius ir keisti kitiems vartotojams priklausančias rinkmenas bei parametrus . Jei norite , kad jūsų duomenys ir parametrai būtų saugūs , tapkite vieninteliu sistemos administratoriumi .
Jei kompoiuteriu naudojasi daug žmonių , jis atitinka “Windows XP” galios reikalavimus , galite išbandyti naują sistemos savybę “Fast User Switching” , leidžiančią vienam vartotojui būti prisijungusiam (t.y. palikti veikiančias programas ir atversti dokumentus) tuo metu , kai kitas vartotojas dirba su savo programomis. Persijungimas truks tik keletą sekundžių , jei kompiuteryje bus pakankamai operatyviosios atminties . Bandymu metu tokiam darbui pakako 128MG atmintinės . Kadangi “Windows XP” daug atsparesnė “lūžiams” nei “Windows 9X/Me” sistema , naujoji funkcija galėtų pakeisti šeimų ir biurų darbo su kompiuteriu pobudį . Pavyzdžiui , galėtumėte palikti atverstą buhalterinės programos dokumentą kelias savaites , o tuo tarpu vaikai žaistų žaidimus ir naršytu po internetą (svarbu nepamiršti prieš pasitraukiant nuo kompiuterio išsisaugoti duomenis , nes jį gali kas nors išjungti) . “Remote Dektop” funkcija , Taikanti dalį tos pačios daugiavartojiškos technologijos kaip ir “Fast User Switching” , leidžia prisijungti prie kompiuterio telefono linija ar internetu ir jį valdyti . “Remote Desktop” , konkuruojanti su kitų gamintojų gaminiais (pavyzdžiui , su “Symatec” sukurta “PC Anywhere” programa) , skirta tik “Windows XP Professional” , todėl kompiuteryje , kurį norėsite valdyti , turi būti ši operacijų sistema . Į bandantį prisijungti kompiuterįturi būti įdiegta tik “Windows Terminal Services” kliento programa (keletas jos versijų yra “Windows XP” kompaktinėje plokštelėje , taip pat galima atsisiūsti jos versijas įvairioms OS , net ir “Pocket PC”) . Jei pamiršote prieš kelionę pasiimti dokumentus ar el. Pašto laiškus , paskambinę telefonu galėsite juo gauti . Darbo su teksto redagavimo programa ar panašios paskirties programine įranga sparta pakankama net naudojant 56Kbps modemu . [1] Referatui naudota literatūra :1. Žurnalas “Kompiuterija” 20012. Žurnalas “NK” 2001 spalis/ 22-34psl3. http://www.astera.lt/office_xp_professional.htm4. www.pcmag.comxp