Klasicizmas(XVII – XIX a. pr.)

939 0

Klasicizmas

(XVII – XIX a. pr.)

Dramatizmas

Viešųjų ir privačių reikalų, pareigos ir jausmo konfliktas. Asmeninės laimės aukojimas aukštesniems dalykams. Žmogaus bejėgiškumas lemties akistatoje.

Santykis su laiku

Istorinis laikas – kartojimosi procesas (pakilimai ir nuosmukiai). Istorijos įvykių priklausomybė nuo žmogui nepavaldžių faktorių (Dievo valios).

Santykis su aplinka

Žmogaus elgesį sąlygoja idealūs, bet žemiškos kilmės veiksniai – visuomenės nuomonė, etinės normos ir elgesio principai. Žmogaus prigimtis ir charakteris – iš anksto (gamtos) nulemti.

Kiti estetikos principai

Gamtos ir visuomenės tvarka sukilninama pagal aiškumo, darnumo ir saikingumo, griežtos simetrijos dėsnius. Antikinis menas – grožio etalonas. Antikinės meedžiagos gausa (siužetai, atspindintys visuotinius prigimties ir situacijų dėsningumus, griežta žanrų reglamentacija, kalbos grynumas, dėmesys dvasiai, o ne išoriniam veiksmui).

Orientavimasis į reikšmingą tematiką, neeilines asmenybes, aistras, taisykles, turinčias garantuoti tobulą meno kūrinį. Pagrindinis klasicizmo reikalavimas turi atitikti įprastinę gyvenimiškąją patirtį, kuri būtų logiška, aiški ir paprasta, neprieštarautų tiesai, gamtos dėsniams. Protas vertinamas labiau už jausmą. Siekiama universalumo prisilaikant racionalizmo filosofijos postulatų.

Laikomasi griežtų meno taisyklių. Kas neatitinka proto ir logikos reikalavimų, tas negali žavėti, veikti estetiškai. Meninio vaizdo ir charakterio visuotinumas, objektyvumas. Grriežtai atskiriami teigiami ir neigiami bruožai. P

. . .

Lietuvoje: Arkikatedra, Dailės muziejus (aut. L. Stuoka-Gucevičius), Verkių rūmai, Prezidentūros rūmai (vėlyvasis klasicizmas).

Join the Conversation

×
×