Indų stupos
Indija – vienas seniausių pasaulinės civilizacijos židinių, turinčių ilgą, apie 5OOO m. aprėpiančią kultūros istoriją. Šioje šalyje sukurtos kultūros vertybės palieka ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje. Nuo neatmenamos senovės Indijos kultūra aktyviai sąveikauja su gretimų šalių, tautų kultūromis. Į Indostano pusiasalį nuolatos veržėsi arijai, graikai, hunai, arabai, mongolai, ir daugelis kitų užkariautojų, kurie paliko pėdsakus indų kultūros istorijoje, atnešdami naujus mitus, mąstymo principus bei meno stilius. Verta pažvelgti į nepaprastai gražias indų skulptūras bei architektūrą. Vieną iš tos architektūros kūrinių aš ir norėčiau appžvelgti. Labiausiai sužavėjo mane budistinės architektūros paminklas – stupa. Stupos buvo Budos palaikus sauganti vieta. Kitaip sakant, stupa – tai kupolas, kuris yra aptveriamas baliustrada. Tokių stupų buvo Bharhutoje, Sančyje, Amaravatyje, Jagapetoje bei vietovėse, esančiose už Indijos ribų. Taigi apie viską nuo pradžių.
Stupa buvo kapavietė, kuri savo forma priminė supiltą kalvą. Tokiuose kapuose buvo laidojami vadai, galbūt ir žymūs dvasininkai, kurie pasižymėjo savo šventumu dar vedų laikotarpyje. Tačiau šių kapaviečių pavyzdžių nėra išlikę iki mūsų laikų. Pačių seniausių pėdsakų rodančių, kaip tuuri atrodyti stupa, reikėtų ieškoti dar prieš Maurijų valdymo laikotarpį. Ašokos laikotarpis taip pat pasižymėjo išskirtinėmis uoliomis molinių stupų statybomis, kurių liekanų yra likę iki šių dienų.
Stupa – tai kupolo formos statinys, atrodantis kaip perpjautas rutulys padėtas ant žemės. Tokia forma bu
Prie stupos taipogi buvo priskiriamas aptvaras, dar kitaip vadinamas vedika. Patys pirminiai aptvėrimai buvo gaminami iš medžio, kiek vėliau iš stulpų ir akmeninių sijų. Šis aptvaras skyrė išorinį pasaulietinį pasaulį, kuriame vyko įvairūs žemiški dalykai, nuo stupos pasaulio, kuris spinduliuoja šventumu, gaubdamas juo ir pačią stupą. Be to, šis aptvaras buvo siejamas ir su „ šventumo ratu“, turėjusiu magišką – religinę reikšmę. Žmogaus apėjimas aplink stupą buvo laikomas vienu iš svarbiausių religinių ritualų. Norint įeiti į šią šventą viietą ir pasiekti stupą reikėjo pereiti pro vartus. Jų buvo ketveri. Vartai buvo atgręžti į keturias pasaulio puses, be to, buvo labai dekoruoti bei išpuošti puošniausiomis skulptūromis.
Kalbant apie seniausių stupų statybą, yra manoma, kad seniausios stupos greičiausiai buvo statomos iš molio, kiek vėliau iš išdegintų plytų. Šios plytos buvo dedamos iš vidinės pusės, bei apliejamos skiediniu, o kartais grindžiamos akmeninėmis plokštelėmis. Tokia dėlionė kurdavo įstabiausius ornamentus. Kupolo formos stupos viršus buvo užbaigiamas stiebu su trimis skėčiais, kurie buvo gaminami iš me
Įdomu tai, kad egzistuoja tam tikros teorijos aiškinančios kosmologinį stupos ir pagrindinių jos dalių simboliką. Be abejo, ne pačios teorijos sukūrė architektūrinę stupos formą, tačiau kai kurie stupos elementai rodo tam tikrą sąjungą su budizmu, o tam tikros stupos struktūros yra siejamos su seniausiais gamtos jėgų kultais tarkim, kad ir su saulės kultu. Tą mums parodo ne kas kitas kaip vartai, kurie yra nukreipti į keturias pasaulio puses, arba kaip pavyzdį galima būtų paminėti ir stupos apėjimo ceremoniją. Budizmo skulptūroje, kuri siejasi su stupomis, sutinkame puošybos elementus, kurie buvo paimti iš kitų to laikotarpio tikėjimų. Toks sinkretizmas buvo artimas ir vyravo ne tik Indijoje, bet ir kituose religijose, pvz., atsiradęs bramanizmas taipogi sugėrė geriausius budizme slypėjusius elementus.
Puikiai yra žinoma ir turtinga Bharhutos stupa, kuri buvo sugriauta II a.pr.m.e., todėl šiandien yra išlikusios tik jos liekanos. Išsaugotos baliustrados liekanos buvo pagamintos iš ra
Dar vienas svarbus budistinio meno ir religijos centras buvo Sančis. Pagrindinis mus dominantis menas esantis Sančyje su
Dar viena stupa, kurią reikėtų paminėti yra Jagapetos stupa. Jagapetos stupos drožinyje buvo rastas stilistinis Sančio panelių atitikmuo. Tai mum tiktai įrodo, koks mažas skirtumas egzistuoja tarp skirtingų regionų. Jagapetos stupa priminė stačiakampio formos rūmus su keletą celių.
Jau vėlesniame laikotarpyje, apie 2OOm., taipogi svarbiame budistų centre, Amaravatyje, iškilo dar viena stupa. Svarbu čia yra tai, jog apie pagrindinį kupolą buvo jau du apėjimo keliai, tuo tarpu vartai buvo neišpasakytai gražiai pastatyti ir išpuošti, o pačią pusrutulio centrinę dangą dengė bareljefinė dekoracija. Gaila tik tiek, kad šiandien kažkada buvusi didžiulė stupa nebeegzistuoja.
Taigi indų menas yra Indijos gyvenimo išraiška, kuris stengėsi suderinti didžiulį savo vietinį foną bei religines tradicijas su atėjūnų tradicijomis, o taip atkeliavęs į Indija budizmas paliko mums be galo gražius meno kūrinius – stupas. Tuo tarpu tolesnė stupų plėtra jau vyko už Indijos ribų, šalyse, kur budizmas įleido gilesnes šaknis t.y pradėta statyti stupas Ceilone, Indonezijoje, Nepale, Birmoje, Tibete.
Naudota literatūra:
• Andzej Jakimowicz Sztuka Indii, Warszawa 1991.
• www.bbc.com