Gotika

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS – VADYBOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA

GOTIKA Referatas

KAUNAS, 2004 TURINYS

ĮŽANGA…………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………3 1. GOTIKOS ISTORINIAME – KULTŪRINIAME KONTEKSTE……………………………………….4 2. GOTIKOS MENINIS STILIUS……………………………………………………………..………..…….5 3. GOTIKA LIETUVOJE…………………………………………………………………….………………..7 4. VĖLYVOSIOS GOTIKOS PAMINKLAS. KAUNO PERKŪNO NAMAI……….………………….…..9LITERATŪRA………………………………………………………………………………………….………..…..….10 ĮŽANGA

Gotikinės architektūros didybė pribloškia, stulbina, jai nėra lygiųviduramžių miestuose. Gotiškoji katedra kaip kokia karalienė iškyla virškreivų gatvelių ir mažų namų žavėdama savo grakštumu, puošnumu ir lengvumu.Didinga viduramžių istorijos dvasia dvelkia raudonos gynybines pilys, kerisavo paslaptingumu. Smailos arkos, aštrūs profiliai, architektūros masės skaidymasdekoratyviniais elementais, sudėtingi skliautų raštai, geometriniai akmensraizginiai ir vitražai languose, gausios skulptūros pastatų fasaduose irviduje, smailos, ažūrinės bokštų viršūnės – nenuostabu, kad tai neretam netšių dienų žmogui palieka didelį įspūdį. Tik ar kiekvienas žino jog taigotika? Nors literatūros apie didingąją gotiškąją architektūrą yra iš tiesųdaug, bet toli gražu ne kiekvienas galėtų daug papasakoti apie gotikosistorinį bei kultūrinį kontekstą pasaulyje bei Lietuvoje, apibūdintipagrindinius gotikos bruožus, paminėti bent keletą gotikinės architektūrospaminklų? Būtent šiomis temomis ir bus kalbama 1 – 3 dėstymo skyriuose. Na, o 4-jame pateikiama vieno iš vėlyvosios gotikinės architektūros šedevrųLietuvoje – Kauno Perkųno namų – analizė. Būtent šį paminklą pasirinktipaskatino tai, kad jis yra visai šalia – Kauno senamiestyje, neretai pro jįpraeiname ir neretai net neatkreipiame dėmesio. Praeiname pro šalį netnepagalvodami kokį unikalų gotikinės architektūros paveldą turime savomieste, Kaune. Taigi, gotika – kas tai?

GOTIKOS ISTORINIAME – KULTŪRINIAME KONTEKSTE

Terminas Gotika kilęs iš germanų genties – gotų – pavadinimo. Tai –architektūros ir meno stilius, susiformavęs XII a. Prancūzijoje ir vyravęsXIII-XV a. Europoje. Gotika susijusi su viduramžių miestų – komunos gyvenimu, su miestų

kova dėl nepriklausomybės nuo feodalinio senjoro. Tai naujas irsvarbiausias etapas vidurinių amžių istorijoje, pakeitęs feodalinįsusiskaldymą. Gotikinis menas paplito visoje Europoje, bet geriausiusvaisius davė Prancūzijos miestuose Dvyliktas šimtmetis. Katalikiškos Europos ūkis, išjudintas Kryžiausžygių, aktyvėjo. Atsirado vis daugiau laisvų nuo feodalų priespaudosvalstiečių, jų gamyba vis labiau tapo prekine. Augo ir stiprėjo miestai,didėjo jų reikšmė visuomenės gyvenime. Miestiečiai, siekdaminepriklausomybės nuo feodalų, parėmė karalių kovą vienijantsusiskaldžiusias valstybes. Už tai jie gavo savivaldą, kitas privilegijas.Miestui reikšmingiausiu žmogumi tapo amatininkas. Tai specialistas, daugelįmetų amato mokęsis pas kitus meistrus ir besididžiuojantis savopasiekimais. Gyvenamuosius namus, feodalo pilis, kulto pastatus ėmė statytine nuo žemės ūkio darbų atitrūkęs valstietis, o profesionalusstatybininkas. Statė ne aklai, o pagal matematiškai paskaičiuotusbrėžinius. Taigi, nenuostabu, kad to meto miestai statė brandesniuspastatus, išsiskiriančius ne tik funkcionalumu, bet ir grožiu. Storus mūruskeitė grakštesnės, vitražais pasipuošusios sienos. Dėl erdvės stokosgynybinėmis sienomis apsuptame mieste, statiniai stiebėsi į viršų.Formavosi naujas architektūros stilius – gotika. Statybos srityje lyderiaisilgam tapo Prancūzijos amatininkai. Religįja visdar buyo pagrindinė pasaulėžiūros forma, todėl gotikosmenui didelę įtaką turėjo katalikų bažnyčia, kuri, anot .F. Engelso, buvoaukščiausias „feodalinės santvarkos apibendrinimas.. ir. sankcionavimas”.Pagyvėjęs miestų ekonominis gyvenimas skatino veikti, o skvarbus žmogausprotas ieškojo to, kas nauja. Universitetuose brendo kritinė mintis, plitodisputai, erezijos, kurios silpnino bažnyčios įtaką. Taigi, gotikos menesusipynė religiniai įsitikinimai, laisvos mintys, stiprėjantis racionalusispradas ir realistinės tendencijos. Gotika pergyveno 3 etapus: ankstyvąjį, brandųjį ir vėlyvąjį. • Ankstyvasis raidos laikotarpis (XII a. pabaiga – XIV a. pradžia) susijęs su Paryžiaus, kaip Europos kultūros centro, dominavimu. Šio laikotarpio pabaigoje susiformavo gotikinio stiliaus pagrindai. • Brandžiuoju laikotarpiu (XIV a.) langų ertmės taip išplatėjo, kad užėmė didžiąją sienų plotų dalį (kulto pastatus pradėta statyti tarsi šiandienos šiltnamius – į siaurus rėmus įstatomi platūs ir ilgi stiklai). Kulto statiniai įgijo jiems būdingą gotikinę išvaizdą. Ryškiausi to meto statiniai: Dievo motinos katedra Paryžiuje, Reimso, Karkasono katedros Prancūzijoje, Londono Vestminsterio abatija, Strasbūro ir Kelno katedros Vokietijoje. • Gotikinių statinių išbaigtumas ir prabangumas buvo pasiektas vėlyvuoju laikotarpiu (XIV a. pabaiga-XV a. pradžia). Šiuo laikotarpiu gotika paplito beveik visoje Europoje. Daugelyje šalių buvo jaučiama Prancūzijos architektų įtaka. Tačiau Anglijoje susiformavo savitas stilius: perėmę ir ištobulinę normandiškus skliautus, architektai sukūrė vėduoklinius ir žvaigždinius skliautus (1 pav .). [pic] 1 pav. Glosterio katedra Anglijoje (po 1330m.). Interjeras GOTIKOS MENINIS STILIUS

Gotika labiausiai reiškėsi architektūroje. Gotikos bazilikinė sistemaišsivystė iš romaninio stiliaus, pradėjus naudoti skliautus su nerviūromis(nerviūra – išsikišusi, profiliuota skliauto briauna), smailias arkas, otaip pat kontraforsus (vertikali išsikišusi mūrinės sienos atrama sienaisutvirtinti arba skliautų perdangų skėtimo jėgoms atremti) ir arkbutanus(išorinė atraminė pusalkė, perkelianti skliauto skėtimo jėgas į apatiniusramsčius – kontraforsus) skėtimosi jėgoms atremti.(2 pav.). Buvo statomosgotikinės miestų katedros, rotušės, prekybiniai pastatai, kelių aukštųgyvenamieji namai. Statyta iš tašyto akmens, o kur jo nebuvo – iš plytų.Gotikos meistrų sukurta nauja karkasinių konstrukcijų ir dekoro sistemaįgalino padidinti pastato aukštį, sumažinti spaudimą sienoms, praplėstiangas; vidaus erdvę ir architektūros kompoziciją darė vertikalią. Taigi,statytojai, atsisakė storų sienų, masyvų mūrą pakeitė plačiais, aukštais

langais.

[pic]

2 pav. pagrindiniai Gotikos architektūros elementai

Gotikai būdingos smailos arkos, aštrūs profiliai, architektūros masėsskaidymas dekoratyviniais elementais, sudėtingi skliautų raštai,geometriniai akmens raizginiai ir vitražai languose, gausios skulptūrospastatų fasaduose ir viduje, smailos, ažūrinės bokštų viršūnės teikėlengvumo, dinamiškumo, puošnumo, veržimoi į viršų įspūdį Vienas svarbiausių gotikinės katedros bruožų – aukštis. Kai kuriųgotikinių statinių aukštis siekia 100 – 150 metrų Jos stiebiasi į dangųnesuskaičiuojamom bokštų, bokštelių , vimpergų (dekoratyvinis elementas –trikampis skydas su viršūne virš lango, durų ar portalo), fialų (smailusbokštelis), smailų arkų strėlėm. Gotikos katedros ne tik aukštos, bet irlabai ištęstos. Šio stiliaus katedra neapžvelgiama, dažnai simetriška, josdalys nevienalytės: kiekvienas jos fasadas su portalu individualus. Sienųnejauti, atrodo, kad jų nėra. Pakopomis kyla aukštyn masyvūs atraminiaistulpai, o jų tarpuose be galo sudėtingas ir permainingas ažūrinių formųžaismas, arkos , galerijos, bokštai, kažkokios aikštelės su arkadomis,dvigubi arkbutanai, arkbutanai su kolonėlėmis, didžiuliai langai – taisiauri ir aukšti, tai apvalūs, vadinami gotiškomis rožėmis), su spalvotaislangais ir įmantriausiu rėmų raizginiu. Vaizduojamoji dailė – skulptūra ir didžiuliai spalvingi vitražai –darniai siejosi su architektūra.. Gotikos katedroms būdinga gausybėstatulų, kurios užima portalus, galerijas, kolonų kapitelius, stūkso antstogo, karnizų, glūdi po koplyčių skliautais, įvijuose laiptuose, antnutekamųjų vamzdžių, ant konsolių. Jų skaičius, priklausomai nuo statiniųdydžio, siekia nuo kelių dešimčių iki 1,5 – 2 ir daugiau tūkstančių!Skulptūros dažniausia religinio turinio, kaip ir romaninėse bažnyčiose,tačiau gotikos meistrai skulptūroms suteikė daugiau laisvumo ir judesio.

Šalia religinio turinio skulptūrų tuo laiku atsirado ir žmonių atvaizdai.Daugumoje gotikos katedrų skulptūrinė puošyba nusveria tapytinę, jeineskaitysime spalvotų vitražų, skleidžiančių švelnią išsklaidytą šviesa.Tai, be abejo, nulėmė architektūros stilius: pastatų sienos ažūrinės irtodėl netinkamos freskoms. Gotikos dailėje užtat ir vystėsi ne sienųtapyba, o daugiausia rankraščių miniatiūros ir altorių sąvarų dekoravimas.Iliustruojamos maldų knygos, pasaulietiniai rankraščiai. Puiki altoriųtapyba klestėjo viduramžių Čekijoje. Siužetų ikonografija buvo laisva,nebuvo griežtų kompozicinių schemų. Gotikinė tapyba neapsakomai ekspresyvi,dramatiška ir kartu nenuilstamai besidominti realiuoju pasauliu, įvairiomispatraukliomis jo smulkmenomis. Tik šios detalės dažniausiai nesujungtos įvieną erdvinę visumą, jų tarpusavio ryšys grynai ornamentinis, norskiekviena iš jų atskirai atrodo tiesiog paimta iš natūros. Gotikosdailininkai mėgsta detales. Viduramžių dailininkai labai mėgo grynas,skambias spalvas. Tai matosi iš vitražų, iš miniatiūrų, iš nuspalvintųskulptūrų. Posūkis į gotiką prasidėjo nuo architektūros ir po to palietėskulptūrą ir tapybą. Palyginti su bizantinio ir romaniniostiliaus iracionalumu, gotikojestiprėjorealesnis gamtos suvokimas. Tačiau gotikos meistrai ne tiesiogiaivaizdavo natūrą, bet ją atkūrė per vidinius išgyvenimus, schemiškus tipus.Vėlyvojoje gotikoje gamtos suvokimas pagilėjo, šventieji vaizduojamižmogiškesni, tikroviškesni; figūrose daugiau riteriškos elegancijos,nervingų judesių, kylančių iš vidaus,o ne iš išorinių impulsų. Feodalinėstikrovės prieštaravimus atspindėjo niūrūs vaizdai, ekspresyviai perteiktakančia. Komponuojant visi elementai hierarchiškai dalijami į pagrindiniusir šalutinius. Taikomosios dailės formavimuisi taip pat turėjo įtakos kaikurie architektūros elementai ir vaizduojamosios dailės formos. įsigalėjosudėtingas aštriabriaunis augalinisornamentas: jis išstūmė ankstesnįgeometrinį ir fantastinį. Paplito auksakalystės (ypač su emaliu) dirbiniai,audiniai, baldai ir kita. GOTIKA LIETUVOJE

Gotikos paplitimo analizė rodo, kad šis stilius įsigalėjo tose šalyse,kuriose buvo labiau išsivystę feodaliniai visuomeniniai santykiai,katalikiškoji ideologija, sparčiai augo miestai. XIII—XIV a. visa tai buvobūdinga Vidurio Europos šalims, jose ir klestėjo gotikos architektūra.Lietuvoje šis stilius paplisti tada dar negalėjo. Kraštą buvo nualinusiosžiaurios kovos su vokiečių ordinais, stabdžiusios ekonomikos ir kultūrosaugimą. Ryšiai su užsieniu buvo riboti, monumentalioji architektūra –vienpusiška: iš akmens buvo statomi tik gynybiniai statiniai, kiti pastataibuvo mediniai. Po Krėvos sutarties (1385m.), Žalgirio pergalės (1410m.),daugelio kitų istorinių įvykių, sustiprėjus ekonominiams ryšiams suLenkija, Čekija, Vokietija, monumentalioji statyba išplito, atsirado naujųtipų mūrinių pastatų. Į naują pakopą pakilo gynybinė architektūra. Pradėjusvartoti šaunamuosius ginklus, iš pagrindų buvo rekonstruota arba pastatytanemažai naujų pilių. 1387 m. įvedus Lietuvoje katalikybę, didesnį užmojįįgijo kulto pastatų statyba. Kilo miestų ekonomika, gausėjo gyventojų,reikėjo vis daugiau statyti mūrinių gyvenamųjų namų ir visuomeniniųpastatų. Statyboms labai plintant, jau nepakako vietinių mūrinės statybostradicijų. Naujų funkcijų ir tipų pastatams reikėjo naujų techninių beiarchitektūrinių sprendimų, Taigi gotikos stiliaus paplitimas Lietuvosarchitektūroje buvo dėsningas, labiausiai atitikęs susiklosčiusias sąlygas. Kitų šalių architektūros formos Lietuvoje buvo priimamos su didelėmisišlygomis – jos turėjo atitikti vietos medžiagas, technines ir ekonominesgalimybes, meistrų kvalifikaciją, socialinius ir estetinius poreikius. Lietuvoje pasirodęs XIV a. pabaigoje ir XV – XVI a. gyvavęs gotikosstilius nuolatos kito. Jo raidos periodai čia nesutapo su kitų šalių: tuometu, kai kitur gotika jau pasiekė vėlyvąją fazę ir vis tvirtesnespozicijas užėmė renesansas, Lietuvoje gotikos stilius dar tik plito. Skiriami du gotikos raidos Lietuvoje periodai:

• XIV a. pabaiga – XV a. pirmoji pusė – kilimas, arba ankstyvoji gotika; • XV a. antroji pusė – XVI a. – klestėjimas, arba brandžioji gotika. Gotikos kilimo periode dar buvo ryškių rūsčios, asketiškos ankstyvųjųpilių architektūros bruožų. Vietos meistrai statybininkai turėjo nedidelęplytų mūrijimo patirtį, todėl daugelį formų supaprastino. Kita vertus,kaimyninių šalių, ypač Lenkijos, vėlyvoje gotikoje buvo nemažai ir kuklių,nesudėtingų pavyzdžių, kuriuos buvo nesunku perimti. Gotikos kilimolaikotarpiu buvo statomi nesudėtingos kompozicijos, santūrių formųpastatai, kuriems būdinga masyvios sienos, sunkios fasadų proporcijos,neaukšta vidaus erdvė. Statant vis daugiau mūrinių visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų,suvokiant gotikos statybos techniką, kilo vis naujų techninių ir estetiniųuždavinių. Perėmus tai, ką iki to laiko sukaupė statybos iš plytų menas,gotika XV a. pabaigoje—XVI a. pakilo į naują klestėjimo pakopą. Statytojai,pasiekę didelio profesinio meistriškumo, sukūrė grakščių proporcijų irturtingai išpuoštų pastatų. Jei kai kurių šalių vėlyvosios gotikospaminklams būdingas nesaikingas puošnumas, pasitaiko net formalaus dekoro(skliautai su kabančiomis ažūrinėmis nerviūromis), tai Lietuvos gotikiniaipastatai tektoniški, neperkrauti detalėmis. XVI a. pradžioje greta gotikos ėmė plisti renesanso menas. Abu šiestiliai vėliau plito Lietuvoje lygiagrečiai, veikdami vienas kitą, todėlklestėjimo periodo gotikos paminkluose randama nemažai renesansinių formų. Lietuvos gotikos architektūros raida neatsiejama nuo kitų VidurioEuropos šalių architektūros. Statybos patirties buvo semtasi iš tų šalių,su kuriomis palaikyti politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai. Pirmojo gotikos periodo architektūra turėjo daugiausia bendrumo suLenkijos, Prūsijos, Livonijos, Siaurės Vokietijos architektūra. XV a.pabaigoje – XVI a. kai kurie miestai, ypač Kaunas, užmezgė prekybos ryšiussu Gdansku ir kitais Pamario miestais. XVI a. pastatuose nesunkiaipastebimas Lenkijos Pamario architektūrai būdingas proporcijų grakštumas,dekoratyvumas, plytų plastinių savybių išryškinimas. Lenkijos architektūra savo ruožtu neišvengė išorės įtakos: ją veikėČekijos, Siaurės Vokietijos, o Pamario zona – Rytų Prūsijos, Flandrijosarchitektūra. Ši įtaka netiesiogiai atsispindėjo ir Lietuvos gotikospastatuose. Nors XV – XVI a. Lietuvos architektūroje jau klestėjo gotikos stilius,tačiau dėl glaudžių politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių ji nepraradosąsajų ir su rusų architektūra. Aptinkama bizantinės architektūros formųgotikinėse Vilniaus cerkvėse. Daugumą Lietuvos gotikinių pastatų kompozicijos santūrumas, fasadųplokštumas, tektoniškumas sieja su Rusios architektūra. Lietuvos gotikos architektūra, paveldėjusi internacionalines stiliaussavybes ir veikiama vietos sąlygų, įgijo nemažai specifinių bruožų, ryškiųstatybos technikoje ir pastatų konstrukcijose, erdvės ir plano struktūroje,fasadų kompozicijoje ir formose. . Pirmoji mūrinė katalikų bažnyčia Lietuvoje – šv. Mikalojaus bažnyčiaVilniuje – pastatyta gotikos stiliumi. Gotikos pastatams buvo naudojamosdegto molio plytos ir lauko akmenys. Iš pradžių pastatai buvo masyvūs sunedidelėmis angomis ir negausiais profiliais. XV a. Lietuvoje sparčiaiaugant miestams, miestiečių gyvenamieji namai buvo statomi galu arba šonu įgatvę, buvo pailgi, vieno arba dviejų aukštų. Pirmajame aukšte prie gatvėbūdavo menė, skirta prekybai, amatams. Namo gilumoje buvo buitinėspatalpos. Į gatvę atgręžtas namo fasadas su frontonu buvo puošiamasdekoratyviniais elementais. XVI a. pastatai įgavus grakštesnių, lengvesniųproporcijų, turtingesnių formų, daugiau dekoratyvinių elementų. Šv. Onos irBernardinų bažnyčių ansamblis Vilniuje – žymiausias Lietuvos gotikinėsarchitektūros paminklas, pasižymintis menišku kontrastu tarp masyviosplokštuminės Bernardinų bažnyčios ir mažos, lengvų, ažūrinių ir plastiškųformų šv. Onos bažnyčios. Kiti gotikos atstovai Lietuvoje: Vytauto bažnyčiaKaune, šv. Jurgio bažnyčia Kaune, Perkūno namai Kaune (3 pav.), Zapyškiobažnyčia ir kt. XIX a. – XX a. pradžioje Lietuvos bažnyčių ir kai kuriųdvarų architektūroje paplito pseudogotika, kartais gana tiksliaiperteikianti istorines gotikos formas, pvz. Palangos bažnyčia, tačiaudaugeliu atvejų neturinti didesnės meninės vertės.

[pic] 3 pav. Kauno perkūno namai VĖLYVOSIOS GOTIKOS PAMINKLAS. KAUNO PERKŪNO NAMAI

Kauno senamiestį puošia vienas unikaliausių Lietuvos vėlyvosiosgotikos paminklų – Perkūno namai. Apie XV—XVI a. rotušių, cechų namų, faktorijų, pirklių svečių kiemųarchitektūrą nedaug težinoma. Tačiau šiuos laikus pasiekė keletas ganagerai išlikusių gotikinių visuomeninių pastatų, kurių buvusioji paskirtisdabar jau pamiršta. Kauno Perkūno namai pastatyti prie svarbios gatvės, jungusios turgausaikštę su Nemuno uostu. Tai dviaukštis pastatas su stačiu dvišlaičiu stogu. Prie dabarstovinčio namo iš šiaurės pusės praeityje šliejosi antras panašaus tūriopastatas. Duomenų nėra, kada statyti Perkūno namai. Grakštūs fasadai,sudėtingos formos, ypač frontonas būdingi Lietuvos gotikos paminklams,sukurtiems XVI a. Namai buvo daug kartų perstatyti. Perkūno namų planas yra ištęstas stačiakampis. Dvi skersinės sienosdalija abu aukštus ir rūsį į tris beveik kvadratines patalpas. Į kiekvienąaukštą ir į rūsį pietiniame fasade iš lauko vedė atskiri įėjimai. Planasbūdingas visuomeniniam pastatui: nėra virtuvės, abu aukštai ir rūsys neturividinio ryšio. Antrame aukšte buvo reprezentacinės patalpos: gražūs židiniai, sienaspuošė įvairaus didumo bei formos nišos. Visi kambariai dengti medinėmissijinėmis perdangomis. Originali ir turtinga fasadų, ypač rytinio fasado, kompozicija.Fasadas dviejų dalių: tapybiška, asimetriškos kompozicijos siena ir puošnus

taisyklingas frontonas. Sienoje yra keletas harmoningai susietų elementųgrupių: įvairaus didumo ir formos langai bei nišos. Beveik visą dešinęsienos pusę užima stačiakampis erkeris, kurį remia aukšta konsolė. Sienosviršų vainikuoja puošnus frizas iš stačiakampių nišų ir profiliuotų plytųornamento – darni asimetriškos, tapybiškos apatinės fasado dalies irtaisyklingo, simetriško frontono jungtis. Frontono kompozicija itin grakšti ir originali. Prie trikampės muroplokštumos briaunomis priglausti penki kvadratiniai pilonai, kurių smailespuošia pumpurai. Panašiųvertikaliai suskaidytų gotikinių frontonų XVI a.nemažai buvo ir kitų šalių miestuose, ypač Gdanske. Perkūno namų frontonasstebina improvizacija ir kūrybiškumu. Vidurinis pilonas –centriniskompozicijos elementas, žemesnis ir daugiau išsikišęs į priekį negu kiti,pastatytas ant nedidelio pjedestalo, per vidurį remia atvirą erkerį suarkomis iš abiejų pusių. Centrinio pilono viršūnę užbaigia piramidinėsmailė su pumpurais. Plokštumas tarp kraštinių pilonų užpildo reljefiškosužuolaidinės arkos ir miniatiūriniai firkeriai, o vidurines plokštumas –supintos kreivės, stačiakampės nišos ir nedideli pusapskričiai arkiniailangeliai. Rytiniame fasade panaudota 16 įvairių profilių plytų. Iš jų sumūrytasornamentinis frizas, langų ir nišų apvadai, kreivės ir pumpurai. Pažymėtinas pagrindinio fasado spalvingumas: sodriai raudonanetinkuota plytų siena ir baltas bei paspalvintas frizo, nišų, frontono,kai kurių elementų apvadų tinkas. Kiti fasadai mažiau puošnūs, tačiau ir jų proporcijos geros. Pietiniofasado sieną užpildo įvairaus didumo, išdėstyiti nelygiais tarpaisstačiakampiai langai su profiliuotais apvadais ir segmentinėmiskonstrukcinėmis arkomis. Dešiniame fasado kampe du arkiniai įėjimai,apjuosti stačiakampiais apvadais. Panašios ir antrojo aukšto durys. Siaurinis fasadas, kurį užstojo sandėlis, tai lygi plokštuma su dviemnedidelių nišų eilėmis. Akliną vakarinio galinio fasado sieną vainikuojapapuoštas susipinančiomis kreivėmis (restauruotas pagal seną piešinį)frontonas – kuklesnis, mažiau dekoratyvus už rytinį. Perkūno namai – vienintelis Lietuvoje tokio tipo gotikinis pastatas,savita kompozicija, plastiškomis, turtingomis formomis prilygstageriausiems gotikos paminklams. LITERATŪRA

1. Gombrich E. H. Meno istorija. Vilnius, 1995 m. 2. Martindale A. Gotikos menas. Vilnius, 2000 m. 3. Neil Stevenson. Architektūra. Vilnius, 1999 m. 4. Jonas Minkevicius. Lietuvos architekturos istorija. Vilnius, 1988 5. Lietuvos švietimo informacinė sistema. Šiaulių apskrities švietimoįstaigų duomenų bazė [interaktyvus]. Europos meno raidos bruožai. Gotika.prieiga per internetą:

6. Mokslo populiarinimo svetainė Lietuvoje “Ar žinai?” [interaktyvus].Iš kur kūrėsi gotikos stilius? prieiga per internetą: <http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=17&KL_KODAS=1> 7 .Lietuvos žinios. Nacionalinis dienraštis. 285 Nr. (2003.12.06).[interaktyvus]. Straipsnis “Perkūno Namas Įgauna Daugiau Gyvasties”.Prieiga per internetą: