Alfredas ir Edvardas Matas Remeriai

Kilminga ir sena Remerių (Römer) giminė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Remeriai garsėjo kaip patriotai, patyrę represijas, kalinti, tremti, netekę didžiosios dalies turtų. Šios giminės atstovai aktyviai reiškėsi Lietuvos ir Lenkijos visuomeniniame gyvenime, buvo daugelio įvairių organizacijų iniciatoriai ir nariai. Tačiau daugiausiai jie žinomi dėl meninių talentų. Jų muzikinė, literatūrinė kūryba, o svarbiausia – dailės kūriniai pranoko tradicinį aristokratijos dėmesį menams, kaip dvasinio tobulėjimo ir laisvalaikio praleidimo priemonei. Tai liudija koncertai, spaudoje publikuoti straipsniai, atsiminimai, parodose nuo pat XIX a. eksponuojami bei didelio populiarumo susilaukiantys dailės kūriniai.

Visos giminės pradininku laikomas Edvardas Jonas Remeris (1806 – 1878). Dailės pagrindus jis gavo dar iš tėvo, Vilniaus bajorų maršalkos Mykolo Juozo Remerio, vėliau studijavo Vilniaus universitete pas Joną Rustemą. Labiausiai Remerių giminę išgarsino Edvardo Jono sūnūs Alfredas ir Edvardas Matas Remeriai, tapę vienais žymiausių XIX a. Lietuvos dailininkų.

ALFREDAS REMERIS

A. Remeris, (1832 – 1897) pradines dailės žinias gavęs iš tėvo vėliau mokėsi pas žymius tų laikų Vilniaus dailininkus – Vincentą Dmachauską, Kanutą Rusecką ir Joną Zenkevičių. 1857 – 1859 m. jis keliavo po Europą, nuomavusi tapybos studijas Paryžiuje ir Romoje. Neilgai pabuvęs Lietuvoje 1869m. jis išvyko mokytis pas L. Bonnat į Paryžių, nuo 1871m. Studijavo Miuncheno dailės akademijoje. Daugiausiai A. Remeris tapė portretus. Pagavęs esminius vaizduojamo asmens išorės ir charakterio bruožus Alfredas juos fiksuodavo eskizų sąsiuviniuose, kuriuos labai brangino. Šiuo metu yra išlikęs net 31 eskizų albumas ir aplankas bei gausybė pavienių piešinių.

Dažniausiai A. Remeris savo portretuose talentingai ir smulkmeniškai įamžindavo savo artimus ir bičiulius (tėvą, pamotę, brolius ir pusbrolius) bei Žymius savo laiko kultūros ir mokslo žmones (dailininkai Pranciškus Jurjevičius, Boleslovas Ruseckas, Vladislovas Czachorskis, publicistas Feliksas Vrotnovskis ir kt.), taip pat Trakų vargonininką Čerskį, valstiečius, kaimo vaikus. Labiausiai žinomas dailininko kūrinys – 1892 m. kolekcininko Igno Korvino – Milevskio užsakymu sukurtas autoportretas. Be įvairia technika atliktų portretų A. Remeris tapė, peizažus, kūrė skulptūrinius medalionus, mėgdavo piešti draugiškus šaržus.

A. Remeris buvo aktyvi, darbšti, universalių interesų asmenybė. Jis labai domėjosi etnografija, rinko liaudies kūrybos pavyzdžius, vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė fiksuoti tautinius kostiumus, piešti lietuviškus kryžius ir stogastulpius bei kitokias autentiškas meno apraiškas. Tyrinėjo meno istoriją, skelbė straipsnius apie Vilniaus katedros freskas, Slucko juostas, Radvilų antkapius, aktyviai rinko medžiagą Lietuvos dailininkų žodynui.

EDVARDAS MATAS REMERIS

Dešimčia metų jaunesnis Alfredo brolis Edvardas Matas Remeris (1848-1900), kaip ir šis, pirmąsias dailės žinias gavo iš tėvo ir Vilniaus dailininkų Kanuto Rusecko bei Jono Zenkevičiaus. 1868-1869 m. jis studijavo Drezdeno dailės akademijoje, 1869-1874 m. studijas tęsė Miunchene, paskui ilgai keliavo po Europą. Dažniausiai E. M. Remeris tapė buitinio žanro paveikslus su arkliais ir peizažus. Jo darbai buvo eksponuojami daugelyje Europos miestų, visur sulaukdavo palankių vertinimų ir apdovanojimų. Deja, Edvardo Mato kūrinių išlikę yra labai mažai. Dauguma spaudoje minėtų ir joje reprodukuotų paveikslų žuvo.

E. M. Remerio kūryba charakteringa tuo, kad joje labiau už viską domimasi gamtovaizdžio nuotaikos perteikimu ir netgi paveikslo faktūra. Jo peizažuose labai profesionaliai sprendžiamos saulės apšvietimo problemos, rudo, „muziejinio“ kolorito vietą užima gamtoje pastebimas natūralus apšvietimas, pilnas gausių spalvinių niuansų, saulės virpėjimo. Jo, kaip ir brolio, kūriniai realistiniai, kai kurie turi romantizmo bruožų. Portretams būdingi psichologiniai niuansai.

LITERATŪRA:

1) www.ldmuziejus.mch.mii.lt2) www.ldm.lt3) www.zam.mch.mii.lt4) www.vaizdai.lnb.lt5) www.ei.libis.lt6) www.muziejai.lt7) www.culture.lt 8) „Tarybų Lietuvos enciklopedija“, 3 tomas. 19879) A. Savickas „Peizažas lietuvių tapyboje“ 1965