Švinas

ŠVINAS

Švinas žmonių vartojamas nuo senovės. Egiptiečiai iš jo darė veidrodžius, papuošalus, romėnai – vandentiekio vamzdžius. VI a. Damos skaistindavosi veidus balta švino pudra. Po kelerių metų šie nuodai įsigrauždavo į odą. Į ją įsigėręs švinas nuodijo kraują, bet damos nenutuoke, kas žalojo odą, ir dar labiau pudravosi, norėdamos nuslėpti baisias žymes. Nuo seno žmonės sunkius daiktus lygina su švinu: “sunkus kaip švinas”, kojos tartum švininės”. Juodaodžiai negrai smarkiai pluša Afrikos gūdumoj, kad iškastų kuo daugiau šio metalo ir išmaitintų savo skurstančią šeimą. Švinas yra labai sunkus metalas. Melsvai pilkas, minkštas, plastiškas. Šviną galima įrėžti nagu, atpjauti peiliu. Gamtoje yra apie 80 mineralų, turinčių švino. Svarbiausia švino rūda – galentas PbS. Švinas ir jo junginiai yra nuodingi. Blogiausia, kad švinas ir organizmo nepasišalina, o kaupiasi iki mirtinos dozės (kaip ir radioaktyvios medžiagos). Organizmo apsinuodijimas švinu vadinamas merkurializmu. Padaugėjus jo kraujyje, kepenyse, kauluose (ten jo kaupiasi daugiausiai), sutrinka medžiagų apykaita, virškinimo organų, nervų sistemos veikla: nuolatiniai galvos skausmai, bemiegės naktys, įtarumas, nepaprastas irzlumas, nevaldomi pykčio protrūkiai, galų gale – garso bei vaizdo haliucinacijos. Mokslininkai nustatė, kad daugiau švino susikaupia miestiečių negu kaimiečių, vyrų – negu moterų organizmuose. Vairuotojų, kelių policininkų, mechanikų organizme švino maždaug 1,5 karto daugiau negu kitų miesto gyventojų. Labiausiai žmones ir gyvūnus nuodija švinas, kuris į aplinką patenka su automobilių išmetamosiomis dujomis. Švino junginio tetraetilšvino dedama į benziną, kad jo garai efektyviau sudegtų ir nesprogtų automobilių variklio cilindre. Numatoma šio priedo atsissakyti, nes jis labai nuodingas, kenkia gamtai. Žmonės apsinuodija, kai į organizmą švino kasdien patenka daugiau kaip 2 mg. Toks pavojus yra žmonėms, dirbantiems švino rūdų kasyklose. Nuo 1993 m. Sveikatos apsaugos ministerija bei kitos institucijos pradėjo Lietuvos maisto taršos monitoringą. Atlikus keletą tūkstančių tyrimų nustatyta, kad vienas “populiariausių” cheminių teršalų mūsų maiste yra švinas. Jo galima aptikti beveik visose tirtų produktų rūšyse. Kito sunkiojo metalo – kadmio randamas mažesnės koncentracijos, tačiau jis toksiškesnis už šviną.

Švino naudojimas• Lydmetaliams gaminti• Požeminių ir povandeninių elektros kabelių apvalkams gaminti• Chemijos pramonėje, kaip įvairiems agresyviems veiksniams atspari medžiaga. Juo išklojama cheminė aparatūra, elektrolizės vonios, rezervuarai.• Akumuliatorių plokštėms gaminti.• Šaudmenims gaminti• Mašinų ir prietaisų detalės gaminti• Kaip apsauginė medžiaga, sugerianti radioaktyvuosius ir rentgeno spindulius.

Apklausa

1 pav.

1-Taip žinau, 2- Ne, pirmą kartą girdžiu, 3-Nežinau kas tas švinas, 4-Esu apsinuodijas, -us

Internete buvo paskelbta apklausa, jos rezultatai 1 pav. Iš viso apklausoje dalyvavo 588 internautų. Kiek dalyvavo, vyrų, moterų ar vaikų nustatyti nepavyko. Taip pat nepavyko nustatyti ir kokio amžiaus buvo internautai, kurie dalyvavo šitoje apklausoje. Taigi iš 588, 302 (51%) žinojo, kad apsinuodyti galima ir, kad švino pašalinti iš organizmo neįmanoma, jis kaupiasi iki mirtinos dozės, tačiau nemažai, net 206 (35%) nežinojo ir apie tai pirmą kartą girdėjo, kad švinas yra nuodingas metalas. 11%, o tai sudaro 64 internautus, kurie yra jau apsinuodiją švinu. Manau yra daugiau žmonių, kurie taip pat yra apsinuodija, tačiau to nežino. 16 (3%) internautų net nežinojo kas tai yra švinas, o tai labai įmanoma, nes apklausoje amžiaus ribos nėra. Galėjo dalyvauti nuo 6 iki 99 metų internautai. Ši apklausa, buvo naudinga tuo, kad bent tie 35% sužinojo, kad švinas yra labai nuodingas.

I N F O R M A C I J O S Š A L T I N I A I

Vadovėlis “Chemija” (R.Jasiūnienė, V.Valentinavičienė), 1998 Žurnalas “Mokslo įdomybės” 2001 11 12Internetinė literatūra ir spauda.