Sidabras

Chemija
|107,868 |
|+1 |
|Ag |
|Sidabras |
|47 |

Sidabras

Sidabras (Argentum), Ag , periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis
elementas. Metalas. Protonų skaičius 47 , atominė masė 107,868. Oksidacijos
laipsnis junginiuose +1, labai retai +2 , +3. Gamtoje randama 2 stabilūs
sidabro izotopai107 Ag (51,35%) ir109 Ag (48,65%) ; jie sudaro 10-5% Žemės
plutos masės.Sidabro tankis – 10500 kg/m3.Lydimosi temperatūra – 960,8
C0,virimo temperatūra – 2184 C0.

Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Būna aukso, stibio,
gyvsidabrio, bismuto, vario priemaišų. Kristalai ( taisiklingi pasitaiko
retai ) kubinės singonijos, kubo, oktaedro, dodekaedro formos. Dažniau
randamas išlenktų, susuktų kristalų, netaisiklingos formos grudelių,
plokštelių, dendritų ir kitos formos agregatų pavidalo. Plokštės pavidalo
sidabro grynuolis, rastas Š. Čilėje, svėrė 1420 kg. Ag kaupiasi vid. t-ros
hidroterminiuose telkiniuose, kvarco ggyslose, sulfidinių švino ir cinko
telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.

Visais laikais metaliniai pinigai dažniausiai būdavo gaminami iš Cu,
Ag ir Au, nes šie metalai atsparūs korozijai, nesusidėvi. Sidabro atsparumą
korozijai lemia jo standartinis potencialas (žr. lentelę). Jo redukcijos
potencialas teigiamas, jo jonai lengvai redukuojasi iki laisvo metalo, o
patį metalą sunku oksiduoti. Atsparumas oksidacijai kitaip gali būti
pavadintas taurumu.
|  | |Ag | |
|  | | | |
|Elektronų konfigūracija | |[Kr]4d105s1 | |
|Metališkasis spindulys pm | |144 | |
|Pirmoji jonizacijos energija, kJ/mol | |731 | |
|Elektrodo |M+(aq) + e- [pic]M(k) | |+0,800 | |
|potencialas| | | | |
|,V | | | | |
| |M2+(aq) + 2 e- [pic]M(k) | |+1,39 | |
| |M3+(aq) + 3 e- [pic]M(k) | |- | |
|Oksidacijos laipsniai | |+1 +2 | |

Būdingesnis oksidacijos laipsnis paažymėtas raudonai..
    Mendelejevo periodinėje lentelėje monetiniai metalai (tarp jų ir
sidabras) (1B) yra vienoje grupėje su šarminiais metalais (1A). Bet
vienintelis panašumas tarp šių pogrupių yra tas, kad visi šie elementai
turi po vieną s elektroną valentiniame sluoksnyje. Pavyzdžiui 1B grupės
metalų pirmosios jonizacijos energijos yr

ra daug didesnės nei 1A grupės
metalų. Kaip ir kiti d elementai, 1B grupės metalai ryšių sudarymui naudoja
d elektronus. Todėl jiems būdingi keli oksidacijos laipsniai, jie sudaro
kompleksinius junginius, dalis jų junginių yra spalvoti ir pasižymi
paramagnetizmu. Monetiniams metalams būdingos pagrindinės metalų fizinės
savybės – kalumas, lankstumas ir labai geras laidumas šilumai ir elektrai.
Pats laidžiausias iš visų metalų yra sidabras, bet įvairiausi laidininkai
dažniausiai gaminami iš vario ir aukso.

Iš sidabro gaminami papuošalai ir įvairiausi dekoratyvūs kūriniai.

    1B grupės metalai nereaguoja su HCl(aq), bet Ag reaguoja su stipriomis

oksidacinėmis savybėmis pasižyminčiomis rūgštimis: koncentruota sieros

rūgštimi ir bet kokios koncentracijos azoto rūgštimi. Tokiu atveju susidaro

Ag+ jonai ir rūgščių redukcijos produktai: SO2 iš H2SO4 ir NO arba NO2 iš

HNO3.

    Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu.
Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir
koncentracijų nuststymui grravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę)
arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį). Iš sidabro
nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų
gamyboje, katalizatorių vaidmenyje. Sidabro jodidu, AgI galima išsklaidyti
debesis. Bene svarbiausioji sidabro halidų panaudojimo sritis fotografija:

Fotojuostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro
halogenidų emulsijos sluoksniu. Šviesos poveikyje sidabro halogenido (pvz.
AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla). Kuo
intensyvesnė šviesa paveikė granulę, tuo daugiau susidaro skilimo produktų.
Apšviestą fotojuostelę įdėjus į nestipraus reduktoriaus (pvz. hidrochinono,
C6H4(OH)2) tirpalą, aktyvuotosios sidabro bromido granulės redukuojasi,
sudarydamos labai smulkius laisvo sidabro kristaliukus, ku

urie yra juodos
spalvos. Neaktyvuotose granulėse redukcijos procesas yra labai lėtas, todėl
jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas juodai baltas fotovaizdas.

    Išryškinta fotojuostelė lieka jautri šviesai. Būtina pašalinti
neaktyvuotose granulėse likusį sidabro bromidą. Tam atliekamas vaizdo
fiksacijos procesas. Populiariausias fiksatorius yra natrio tiosulfatas
(dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose,
sudarydamas kompleksinius jonus.

Sidabras anksti, pirmiausia sen. Rytų šalyse, sen. Graikijoje, Romoje,
pradėtas vartoti kaip pinigus.Lietuvoje savi sidabriniai pinigai pasirodė
antrojo t-mečio pradžioje. Jie dažniausiai buvo lazdelės, spiralės formų.
Apytiksliai svėrė 100-200 g. Juos vadino ilgaisiais.Pirmosios lietuviškos
sidabrinės monetos nukaltos XIV-XV a. ir vadinosi pinigėliai. Lietuvos
buržuazinėje valstybėje 1925 ir 1936-39 m. buvo kalamos 1,2,5 ir 10 litų
vertės monetos.

   

50 litų moneta,

skirta karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-osioms metinėms paminėti

[pic][pic]

|Sidabras Ag 925 |
|Kokybė “proof” |
| |
|Skersmuo 34,00 mm |
|Masė 23,30 g |
| |
|Monetos briaunoje yra užrašas: |
|LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ *** |
| |
|Monetos autorius Vladas Vildžiūnas |
| |
|Tiražas ne didesnis kaip 5 000 vnt. |
|Išleista 1997 m. |
| |
|Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje |

50 litų moneta,

skirta didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui

(iš serijos “Lietuvos valdovai”)

[pic][pic]

|Sidabras Ag 925 |
|Kokybė “proof” |
| |
|Skersmuo 34 mm |
|Masė 23,3 g |
| |
|Monetos briaunoje yra užrašas: |
|IŠ PRAEITIES TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA |
| |
|Monetos autorius Antanas Žukauskas |
| |
|Tiražas 2 500 vnt. |
|Išleista 2000 m. |
| |
|Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje |

Sidabras žmogui labai reikalingas, kad jis galėtų juo pasipuošti.
Žmonės ne tik juo puošiasi, bet ir valgo iš sidabrinių indų. Sidabro jonai
valo žmogaus organizmą..

[pic]

Leave a Comment