Chemija
|107,868 |
|+1 |
|Ag |
|Sidabras |
|47 |
Sidabras
Sidabras (Argentum), Ag , periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas. Metalas. Protonų skaičius 47 , atominė masė 107,868. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, labai retai +2 , +3. Gamtoje randama 2 stabilūs sidabro izotopai107 Ag (51,35%) ir109 Ag (48,65%) ; jie sudaro 10-5% Žemės plutos masės.Sidabro tankis – 10500 kg/m3.Lydimosi temperatūra – 960,8
C0,virimo temperatūra – 2184 C0.
Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Būna aukso, stibio, gyvsidabrio, bismuto, vario priemaišų. Kristalai ( taisiklingi pasitaiko retai ) kubinės singonijos, kubo, oktaedro, dodekaedro formos. Dažniau randamas išlenktų, susuktų kristalų, netaisiklingos formos grudelių, plokštelių, dendritų ir kitos formos agregatų pavidalo. Plokštės pavidalo sidabro grynuolis, rastas Š. Čilėje, svėrė 1420 kg. Ag kaupiasi vid. t-ros hidroterminiuose telkiniuose, kvarco gyslose, sulfidinių švino ir cinko telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.
Visais laikais metaliniai pinigai dažniausiai būdavo gaminami iš Cu,
Ag ir Au, nes šie metalai atsparūs korozijai, nesusidėvi. Sidabro atsparumą korozijai lemia jo standartinis potencialas (žr. lentelę). Jo redukcijos potencialas teigiamas, jo jonai lengvai redukuojasi iki laisvo metalo, o patį metalą sunku oksiduoti. Atsparumas oksidacijai kitaip gali būti pavadintas taurumu.
| | |Ag | |
|Elektronų konfigūracija | |[Kr]4d105s1 | |
|Metališkasis spindulys pm | |144 | |
|Pirmoji jonizacijos energija, kJ/mol | |731 | |
|Elektrodo |M+(aq) + e- [pic]M(k) | |+0,800 | |
|potencialas| | | | |
|,V | | | | |
| |M2+(aq) + 2 e- [pic]M(k) | |+1,39 | |
| |M3+(aq) + 3 e- [pic]M(k) | |- | |
|Oksidacijos laipsniai | |+1 +2 | |
Būdingesnis oksidacijos laipsnis pažymėtas raudonai..
Mendelejevo periodinėje lentelėje monetiniai metalai (tarp jų ir sidabras) (1B) yra vienoje grupėje su šarminiais metalais (1A). Bet vienintelis panašumas tarp šių pogrupių yra tas, kad visi šie elementai turi po vieną s elektroną valentiniame sluoksnyje. Pavyzdžiui 1B grupės metalų pirmosios jonizacijos energijos yra daug didesnės nei 1A grupės metalų. Kaip ir kiti d elementai, 1B grupės metalai ryšių sudarymui naudoja d elektronus. Todėl jiems būdingi keli oksidacijos laipsniai, jie sudaro kompleksinius junginius, dalis jų junginių yra spalvoti ir pasižymi paramagnetizmu. Monetiniams metalams būdingos pagrindinės metalų fizinės savybės – kalumas, lankstumas ir labai geras laidumas šilumai ir elektrai.
Pats laidžiausias iš visų metalų yra sidabras, bet įvairiausi laidininkai dažniausiai gaminami iš vario ir aukso.
Iš sidabro gaminami papuošalai ir įvairiausi dekoratyvūs kūriniai.
1B grupės metalai nereaguoja su HCl(aq), bet Ag reaguoja su stipriomis oksidacinėmis savybėmis pasižyminčiomis rūgštimis: koncentruota sieros rūgštimi ir bet kokios koncentracijos azoto rūgštimi. Tokiu atveju susidaro
Ag+ jonai ir rūgščių redukcijos produktai: SO2 iš H2SO4 ir NO arba NO2 iš
HNO3.
Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama sidabro nitratu.
Laboratorijose AgNO3 naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nuststymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę)
arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį). Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų gamyboje, katalizatorių vaidmenyje. Sidabro jodidu, AgI galima išsklaidyti debesis. Bene svarbiausioji sidabro halidų panaudojimo sritis fotografija:
Fotojuostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro halogenidų emulsijos sluoksniu. Šviesos poveikyje sidabro halogenido (pvz.
AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla). Kuo intensyvesnė šviesa paveikė granulę, tuo daugiau susidaro skilimo produktų.
Apšviestą fotojuostelę įdėjus į nestipraus reduktoriaus (pvz. hidrochinono,
C6H4(OH)2) tirpalą, aktyvuotosios sidabro bromido granulės redukuojasi, sudarydamos labai smulkius laisvo sidabro kristaliukus, kurie yra juodos spalvos. Neaktyvuotose granulėse redukcijos procesas yra labai lėtas, todėl jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas juodai baltas fotovaizdas.
Išryškinta fotojuostelė lieka jautri šviesai. Būtina pašalinti neaktyvuotose granulėse likusį sidabro bromidą. Tam atliekamas vaizdo fiksacijos procesas. Populiariausias fiksatorius yra natrio tiosulfatas (dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose, sudarydamas kompleksinius jonus.
Sidabras anksti, pirmiausia sen. Rytų šalyse, sen. Graikijoje, Romoje, pradėtas vartoti kaip pinigus.Lietuvoje savi sidabriniai pinigai pasirodė antrojo t-mečio pradžioje. Jie dažniausiai buvo lazdelės, spiralės formų.
Apytiksliai svėrė 100-200 g. Juos vadino ilgaisiais.Pirmosios lietuviškos sidabrinės monetos nukaltos XIV-XV a. ir vadinosi pinigėliai. Lietuvos buržuazinėje valstybėje 1925 ir 1936-39 m. buvo kalamos 1,2,5 ir 10 litų vertės monetos.
50 litų moneta,
skirta karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-osioms metinėms paminėti
[pic][pic]
|Sidabras Ag 925 |
|Kokybė „proof” |
|Skersmuo 34,00 mm |
|Masė 23,30 g |
|Monetos briaunoje yra užrašas: |
|LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ *** |
|Monetos autorius Vladas Vildžiūnas |
|Tiražas ne didesnis kaip 5 000 vnt. |
|Išleista 1997 m. |
|Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje |
50 litų moneta,
skirta didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui
(iš serijos „Lietuvos valdovai”)
[pic][pic]
|Sidabras Ag 925 |
|Kokybė „proof” |
|Skersmuo 34 mm |
|Masė 23,3 g |
|Monetos briaunoje yra užrašas: |
|IŠ PRAEITIES TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA |
|Monetos autorius Antanas Žukauskas |
|Tiražas 2 500 vnt. |
|Išleista 2000 m. |
|Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje |
Sidabras žmogui labai reikalingas, kad jis galėtų juo pasipuošti.
Žmonės ne tik juo puošiasi, bet ir valgo iš sidabrinių indų. Sidabro jonai valo žmogaus organizmą..
[pic]