Panevėžio J.Miltinio vid.m-kla
PASAULINĖS TARPTAUTINĖS
ORGANIZACIJOS
[pic]
(Tautų Sąjunga, Pasaulinių Institucijų struktūra…)
Darbą atliko: Karolina Krasauskaitė
Darbo vadovė ir metodininkė: Irena Cibulskienė
Panevėžys 2004m.
Pasaulinės tarptautinės institucijos sudaro pernelyg specelizuotą ir sudėtingą sferą, todėl tik bendrais bruožais galime aptarti jų istorinį vystymąsį, sąrangą ir veiklą. Iš kelių tūkstančių egzistuojančių tarptautinių institucijų (arba organizacijų) didžioji dauguma yra nevyriausybinės; jos derina nacionalinių ir individų asociacijų veiklą.
Pirmoji tarptautinė organizacija – Žemės matavimo komisija – buvo įkurta tik 1864m., taigi nuolat didėjantis panašių organizacijų skaičius aiškiai rodo, kad tarptautiniai santykiai tampa vis intensyvesni. Tai tapo įmanoma tik antroje devynioliktojo amžiaus pusėje, esant visiškai galių pusiausvyrai, tačiau vėlesni šios tvarkos sutrikimai ne tik nepanaikino jau egzistuojančių institucijų, o priešingai, privertė įkurti ir kitas, tarp jų ir politiškai reikšmingiausias: TAUTŲ SĄJUNGĄ ir Jungtines tautas.
Tautų Sąjunga buvo laikoma universalia institucija. Sąjungos atsiradimą lėmė I pasaulinio karo sukeltas sukrėtimas, ir jos pagrindinė veikla buvo susijusi su taikos išsaugojimu. Todėl jos darbas nebuvo pakankamai įvertintas iki pat ketvirtojo dešimtmečio vidurio, kai žlugo jos politinė veikla.
Tautų Sąjungos statuso kūrėjai laikėsi skirtingų pažiūrų į taikos problemas. Viename krašte buvo prezidentas Wilsonas, kurio požiūris į tarptautinius santykius buvo evangeliškas; jis per Tautų Sąjungą norėjo pasiekti tai, ką kitas įžymus valstybės veikėjas generolas Smutsas pavadino „dvasine tarptautinių santykių ir institucijų metamorfoze“. Valstybių santarvė turėjo padaryti galą prievartinėm sąjungoms, kurias jis kaltino dėl karo kilimo; kolektyvinė saugumo sistema turėjo pakelti jėgos politiką.
Tačiau kitokio požiūrio laikėsi britai, kurie atliko antrą pagal svarbumą vaidmenį kuriant Sąjungą; jie norėjo potobulinti šiuolaikinės Europos
Santarvės, kuri taip gerai atitiko jų valstybės interesus devynioliktame amžiuje. Prancūzijai daugiausiais rūpėjo garantijos, kad neatsinaujintų
Vokietijos agresija; todėl ji ypač domėjosi sankcijų prieš konvencijos laužytojus mechanizmu; jos projekte buvo numatytos plačios priemonės šioje srityje, net įvedant vyriausiąjį vadą ir nuolat veikiantį štabą. Taigi
Wilsonui laikant Tautų Sąjungą tarptautinės tvarkos įrankiu, britai ir prancūzai į ją žiūrėjo kaip į naują įnagį, tarnaujantį jų nacionaliniams interesams.
Per dvidešimt Tautų Sąjungos aktyvios veiklos metų ne kartą keitėsi jos pobūdis. Neprisijungus prie jos amerikiečiams, mažos neutralis valstybės gana netikėtai ėmė pasisakyti už kolektyvinį saugumą. Tačiau jų pažiūros negalėjo nusverti, kadangi jos buvo tik „saugumo vartotojos“. Tautų
Sąjungos pobūdis priklausė tik nuo į ją įeinančių didvalstybių pažiūrų, nes tik jos buvo pajėgios imtis efektyvių kolektyvinių vaiksmų.
PASAULINIŲ INSTITUCIJŲ STRUKTŪRA
Pasaulinių tarptautinių institucijų centras yra Jungtinių Tautų
Organizacija, turinti per 160 valstybių narių ir plačią kompetenciją saugumo, politiniuose ir nepolitiniuose reikaluose. Sipniau koordinuotos ir tarpusavyje susietos trylika specializuotų agentūrų, užsiimančių siauresniais techniniais pasaulinio bendradarbiavimo aspektais ir dažnai turinčių mažai narių. Kai kurios jų, pavyzdžiui, TDO (Tarptautinė darbo organizacija), Pasaulinė pašto sąjunga ir Tarptautinė elektros ryšių sąjunga buvo įkurtos ankščiau už Jungtines Tautas, tačiau dauguma jų, pavyzdžiui, Pasaulinis Bankas, TVF (Tarptautinis valiutos fondas), Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO), UNESCO ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) buvo įkurtos besibaigiant II pasauliniam karui arba netrukus po karo .
Visos šios institucijos turi panašią struktūrą, nors kartais ji šiek tiek skiriasi – priklausomai nuo to, kokią reikšmę institucijų veikla turi galios politikai ir didžiųjų valstybių vaidmeniui. Visi šių institucijų nariai sudaro tam tikrą asamblėją, kuri Jungtinėse Tautose vadinama
Generaline Asamblėja. Suverenios lygybės ir vieningumo principai kartais šiek tiek modifikuojami; Pasauliniame Banke ir Tarptautiniame valiutos fonde balsavimo rezultatus lemia jų narių įnašų suma; Jungtinių Tautų rekomendacijos – neturinčios juridiškai įpareigojančios galios – turi surinkti tik du trčdalius Generalinės Asamblėjos balsų net svarstant svarbius reikalus.
Tarptautinės tvarkos požiūriu ypač svarbūs institucijų organai yra sekretoriai. Asamblėjos paprastai pagrįstos visų narių suverenios lygybės principais , tarybos, nors ir netobulai, visgi išreiškia galios skirtumus, o sekretoriai, priešingai paskiriems institucijų nariams, veikia visos institucijos vardu. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, net ir nevaldydamas valstybės aparato, yra tarptautiniu požiūriu reikšminga asmenybė. Jis negali rodyti per daug iniciatyvos, vadovaudamas tarptautinei tvarkai, kad nesukeltu bent vieno iš galingųjų narių priešiškumo, tačiau jis atsakingas už politikos, kuriai pritarė visa organizacija, įgyvendinimą ir gali daugiau ar mažiau griežtai vadovauti jos institucijoms.
TARPTAUTINĖS TVARKOS IR SAUGUMO IŠSAUGOJIMAS
Pastangos išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą institucinėmis priemonėmis geriausiai paaiškinti palyginant su veiksmais, užtikrinančiais taiką valstybės viduje. Kuomet 1919m. 44 valstybės pasirašė Tautų Sąjungos
Statusą, tarptautinėje visuomenėje vis dar vyravo anarchija. Jei derybos ar kiti atsiradusių nesutarimų išsprendimo būdai sužlugdavo, valstybės tradiciškai griebdavosi jėgos ir savo ruožtu galėdavo būti sustabdomos tik jėga arba grasinimu ją panaudoti. Valstybių viduje nuo plataus prievartos naudojamo saugojo visuomenės sutartis, jog jėgos monopolį turi tik centrinė valdžia, ir tokios valdžios pripažinimas, tačiau tik radikaliausi teoretikai galėjo tikėtis, jog tokia padėtis bent artimiausioje ateityje gali būti pasiekta tarptautinėje visuomenėje. Jos nebuvo įmanoma pasiekti vien institucinėmis priemonėmis, tačiau imta kai kurias valstybių vidaus taikos palaikymo institucijas taikyti silpniau organizuotai tarptautinės visuomenės struktūrai.
Jungtinių Tautų Organizacija, aprėpianti beveik visą planetą, yra pasaulio valstybių susitikimo vieta ir pasaulio vienybės simbolis. Visų valstybių atstovai primygtinai įspėjami, jog užsienio politikos bei šalių vidaus reikalų negalima tvarkyti siekiant tik egoistinių nacionalinių tikslų. Jei reikalas liečia kitų valstybių interesus bei nuostatas, jį svarsto ir tiria Generalinė Asamblėja. Kiekvienas narys pirmiausia rūpinasi savo valstybės interesais, tačiau Asamblėja verčia jį atsižvelgti ir į kitų narių interesus. Dauguma nesutarimų ir konfliktų praranda potencialią grėsmę jau pačioje pradžioje iškėlus juos viešumon, tačiau kiti nuo to dar labiau paaštrėja.
Įvadas
Ko aš tikėjausi iš šio darbo? Kiekvienam iš mūsų yra bent kiek girdėta nors viena iš Pasaulinių Organizacijų. Rašydama šį referatą apie
Pasaulines Organizacijas stengiausi įsigilinti. Nežinau ar pavyko, bet…siūlau ir jums šiek tiek panagrinėti Pasaulinių tarptautinių institucijų istoriją, Pasaulinių institucijų struktūrą, tarptautinės tvarkos ir saugumo išsaugojimą…
Apibendrinimas
Šis referatas padėjo labiau įsigilinti į organizacijas. Iš tikrųjų šį arbą buvo sunku rašyti, nes radau labai daug informacijos apie šias pasaulines organizacijas. Sunku buvo atrinkti tinkamą informaciją…
Parašiusi šį darbą palyginau buvusias mano žinias ir dabar esamas ir supratau, kad mano žinios buvo gana paviršutiniškos…
Literatūra:
1. Barry Buzan „ŽMONĖS, VALSTYBĖS IR BAIMĖ“
2. Joseph Frankel „TARPTAUTINIAI SANTYKIAI PERMAININGAME PASAULYJE“