Pasaulinės organizacijos

Panevėžio J.Miltinio vid.m-kla

PASAULINĖS TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS

[pic](Tautų Sąjunga, Pasaulinių Institucijų struktūra…)

Darbą atliko: Karolina Krasauskaitė

Darbo vadovė ir metodininkė: Irena Cibulskienė

Panevėžys 2004m.

Pasaulinės tarptautinės institucijos sudaro pernelyg specelizuotą irsudėtingą sferą, todėl tik bendrais bruožais galime aptarti jų istorinįvystymąsį, sąrangą ir veiklą. Iš kelių tūkstančių egzistuojančiųtarptautinių institucijų (arba organizacijų) didžioji dauguma yranevyriausybinės; jos derina nacionalinių ir individų asociacijų veiklą.Pirmoji tarptautinė organizacija – Žemės matavimo komisija – buvo įkurtatik 1864m., taigi nuolat didėjantis panašių organizacijų skaičius aiškiairodo, kad tarptautiniai santykiai tampa vis intensyvesni. Tai tapo įmanomatik antroje devynioliktojo amžiaus pusėje, esant visiškai galiųpusiausvyrai, tačiau vėlesni šios tvarkos sutrikimai ne tik nepanaikino jauegzistuojančių institucijų, o priešingai, privertė įkurti ir kitas, tarp jųir politiškai reikšmingiausias: TAUTŲ SĄJUNGĄ ir Jungtines tautas.Tautų Sąjunga buvo laikoma universalia institucija. Sąjungos atsiradimąlėmė I pasaulinio karo sukeltas sukrėtimas, ir jos pagrindinė veikla buvosusijusi su taikos išsaugojimu. Todėl jos darbas nebuvo pakankamaiįvertintas iki pat ketvirtojo dešimtmečio vidurio, kai žlugo jos politinėveikla. Tautų Sąjungos statuso kūrėjai laikėsi skirtingų pažiūrų į taikosproblemas. Viename krašte buvo prezidentas Wilsonas, kurio požiūris įtarptautinius santykius buvo evangeliškas; jis per Tautų Sąjungą norėjopasiekti tai, ką kitas įžymus valstybės veikėjas generolas Smutsas pavadino„dvasine tarptautinių santykių ir institucijų metamorfoze“. Valstybiųsantarvė turėjo padaryti galą prievartinėm sąjungoms, kurias jis kaltinodėl karo kilimo; kolektyvinė saugumo sistema turėjo pakelti jėgos politiką.Tačiau kitokio požiūrio laikėsi britai, kurie atliko antrą pagal svarbumą

vaidmenį kuriant Sąjungą; jie norėjo potobulinti šiuolaikinės EuroposSantarvės, kuri taip gerai atitiko jų valstybės interesus devynioliktameamžiuje. Prancūzijai daugiausiais rūpėjo garantijos, kad neatsinaujintųVokietijos agresija; todėl ji ypač domėjosi sankcijų prieš konvencijoslaužytojus mechanizmu; jos projekte buvo numatytos plačios priemonės šiojesrityje, net įvedant vyriausiąjį vadą ir nuolat veikiantį štabą. TaigiWilsonui laikant Tautų Sąjungą tarptautinės tvarkos įrankiu, britai irprancūzai į ją žiūrėjo kaip į naują įnagį, tarnaujantį jų nacionaliniamsinteresams.Per dvidešimt Tautų Sąjungos aktyvios veiklos metų ne kartą keitėsi jospobūdis. Neprisijungus prie jos amerikiečiams, mažos neutralis valstybėsgana netikėtai ėmė pasisakyti už kolektyvinį saugumą. Tačiau jų pažiūrosnegalėjo nusverti, kadangi jos buvo tik „saugumo vartotojos“. TautųSąjungos pobūdis priklausė tik nuo į ją įeinančių didvalstybių pažiūrų, nestik jos buvo pajėgios imtis efektyvių kolektyvinių vaiksmų.

PASAULINIŲ INSTITUCIJŲ STRUKTŪRA

Pasaulinių tarptautinių institucijų centras yra Jungtinių TautųOrganizacija, turinti per 160 valstybių narių ir plačią kompetencijąsaugumo, politiniuose ir nepolitiniuose reikaluose. Sipniau koordinuotosir tarpusavyje susietos trylika specializuotų agentūrų, užsiimančiųsiauresniais techniniais pasaulinio bendradarbiavimo aspektais ir dažnaiturinčių mažai narių. Kai kurios jų, pavyzdžiui, TDO (Tarptautinė darboorganizacija), Pasaulinė pašto sąjunga ir Tarptautinė elektros ryšiųsąjunga buvo įkurtos ankščiau už Jungtines Tautas, tačiau dauguma jų,pavyzdžiui, Pasaulinis Bankas, TVF (Tarptautinis valiutos fondas), Maistoir žemės ūkio organizacija (MŽŪO), UNESCO ir Pasaulinė sveikatosorganizacija (PSO) buvo įkurtos besibaigiant II pasauliniam karui arbanetrukus po karo .Visos šios institucijos turi panašią struktūrą, nors kartais ji šiek tiekskiriasi – priklausomai nuo to, kokią reikšmę institucijų veikla turi

galios politikai ir didžiųjų valstybių vaidmeniui. Visi šių institucijųnariai sudaro tam tikrą asamblėją, kuri Jungtinėse Tautose vadinamaGeneraline Asamblėja. Suverenios lygybės ir vieningumo principai kartaisšiek tiek modifikuojami; Pasauliniame Banke ir Tarptautiniame valiutosfonde balsavimo rezultatus lemia jų narių įnašų suma; Jungtinių Tautųrekomendacijos – neturinčios juridiškai įpareigojančios galios – turisurinkti tik du trčdalius Generalinės Asamblėjos balsų net svarstantsvarbius reikalus.Tarptautinės tvarkos požiūriu ypač svarbūs institucijų organai yrasekretoriai. Asamblėjos paprastai pagrįstos visų narių suverenios lygybėsprincipais , tarybos, nors ir netobulai, visgi išreiškia galios skirtumus,o sekretoriai, priešingai paskiriems institucijų nariams, veikia visosinstitucijos vardu. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, net irnevaldydamas valstybės aparato, yra tarptautiniu požiūriu reikšmingaasmenybė. Jis negali rodyti per daug iniciatyvos, vadovaudamas tarptautineitvarkai, kad nesukeltu bent vieno iš galingųjų narių priešiškumo, tačiaujis atsakingas už politikos, kuriai pritarė visa organizacija, įgyvendinimąir gali daugiau ar mažiau griežtai vadovauti jos institucijoms.

TARPTAUTINĖS TVARKOS IR SAUGUMO IŠSAUGOJIMAS

Pastangos išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą institucinėmispriemonėmis geriausiai paaiškinti palyginant su veiksmais, užtikrinančiaistaiką valstybės viduje. Kuomet 1919m. 44 valstybės pasirašė Tautų SąjungosStatusą, tarptautinėje visuomenėje vis dar vyravo anarchija. Jei derybos arkiti atsiradusių nesutarimų išsprendimo būdai sužlugdavo, valstybėstradiciškai griebdavosi jėgos ir savo ruožtu galėdavo būti sustabdomos tikjėga arba grasinimu ją panaudoti. Valstybių viduje nuo plataus prievartosnaudojamo saugojo visuomenės sutartis, jog jėgos monopolį turi tik centrinėvaldžia, ir tokios valdžios pripažinimas, tačiau tik radikaliausiteoretikai galėjo tikėtis, jog tokia padėtis bent artimiausioje ateityje

gali būti pasiekta tarptautinėje visuomenėje. Jos nebuvo įmanoma pasiektivien institucinėmis priemonėmis, tačiau imta kai kurias valstybių vidaustaikos palaikymo institucijas taikyti silpniau organizuotai tarptautinėsvisuomenės struktūrai. Jungtinių Tautų Organizacija, aprėpianti beveik visą planetą,yra pasaulio valstybių susitikimo vieta ir pasaulio vienybės simbolis. Visųvalstybių atstovai primygtinai įspėjami, jog užsienio politikos bei šaliųvidaus reikalų negalima tvarkyti siekiant tik egoistinių nacionaliniųtikslų. Jei reikalas liečia kitų valstybių interesus bei nuostatas, jįsvarsto ir tiria Generalinė Asamblėja. Kiekvienas narys pirmiausia rūpinasisavo valstybės interesais, tačiau Asamblėja verčia jį atsižvelgti ir į kitųnarių interesus. Dauguma nesutarimų ir konfliktų praranda potencialiągrėsmę jau pačioje pradžioje iškėlus juos viešumon, tačiau kiti nuo to darlabiau paaštrėja.

Įvadas

Ko aš tikėjausi iš šio darbo? Kiekvienam iš mūsų yra bent kiekgirdėta nors viena iš Pasaulinių Organizacijų. Rašydama šį referatą apiePasaulines Organizacijas stengiausi įsigilinti. Nežinau ar pavyko,bet…siūlau ir jums šiek tiek panagrinėti Pasaulinių tarptautiniųinstitucijų istoriją, Pasaulinių institucijų struktūrą, tarptautinėstvarkos ir saugumo išsaugojimą…

Apibendrinimas

Šis referatas padėjo labiau įsigilinti į organizacijas. Ištikrųjų šį arbą buvo sunku rašyti, nes radau labai daug informacijos apiešias pasaulines organizacijas. Sunku buvo atrinkti tinkamą informaciją…Parašiusi šį darbą palyginau buvusias mano žinias ir dabar esamas irsupratau, kad mano žinios buvo gana paviršutiniškos…

Literatūra:1. Barry Buzan „ŽMONĖS, VALSTYBĖS IR BAIMĖ“2. Joseph Frankel „TARPTAUTINIAI SANTYKIAI PERMAININGAME PASAULYJE“