Narkotikai

Narkotikai

Žodis narkomanija (graikiškai narke – sukaustymas ir manija), liga pasireiškianti nenugalimu traukimu prie narkotikų (pvz. morfino), didelėse dozėse narkotikai sukelia apkurtimą, apakimą, arba narkotinį miegą. Dažnas narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę ir pastovų dozės didinimą. Susilaikymą nuo narkotikų vartojimo lydi Abstinencijos sindromas. Taip pat reguliarus narkotikų vartojimas naikina vidaus organus, gali prasidėti įvairios haliucinacijos, bei psichiologinės traumos.
Narkotikai (graikiškai narkotikos – vedantys prie sukaustymo) būna dviejų tipų: natūralūs arba sintetiniai, jų nelegalus gaminimas, įsigijimas, laikymas, pervežimas, pardavimas yra baudžiami LR Baudžiamojo Kodekso sttraipsniais.

Narkotikų rūšys:

Marihuana, Hašišas, LSD, LSD-25, STP, Meskalinas, DMT, įvairūs amfetaminai, Kokainas, Herojinas, Ekstazi ir kt.

Marihuana (Žolė)
Marihuana yra „lengvas“ augalinės kilmės narkotikas. Jis yra gaminamas iš kanapių. Kanapių veislės yra labai įvairios: „Akapulko auksas“ , „Panamos raudonoji “ ir kt. Geriausia marihuana auga Meksikoje bei Vietname. Geriausiai kanapės auga kanalizacijose ir jų stiebai ten siekia nuo 3,65m. iki 4,57m.

Hašišas (Hašas)
Hašišas yra gaminamas iš marihuanos, bet yra dozuojamas nedideliais kubeliais. Hašišą dažniausiai rūko nedidelėse pypkėse arba maišo su tabaku. Tai yra pavojingas irr gana brangus narkotikas.
Gavimo procesas yra ganėtinai paprastas ir įdomus. Pradžiai reikės maždaug kilogramo žolės. Reikia ją prasėti, išimti nereikalingus pašalinius daiktus, sėklas. Kai prasėjome kilogramą jį reikia patalpinti į didelį indą ir užpilti jį maždaug 6l mažos kokybės spirito. Tada re

eikia virti 3 valandas. Geriau tam reikalui naudoti elektrinę krosnelę, nes spiritas yra labai lengvai užsideganti medžiaga, kurios tikrai nevertėtų kaitinti atviroje ugnyje. Po kaitinimo skystį išpilti į atskirą butelį su etikete „N1“.

Likusią košelę kaitinti dar 3 valandas su nauju spiritu. Tada du kartus atlikti tą patį tik su vandeniu ir vandenį nupilti į butelį N2.

Dabar reikia sumažinti tirpalų tūrį, juos pavirinus atskiruose puoduose iki tol kol jie pasidarys tiršti. Kai abu tirpalai sutirštės reikia supilti juos kartu ir dar pavirinti. Tirpalas turėtų virsti dar tirštesniu. Dabar reikia pakaitinti puodelį skipidaro ir supilti jį tirpalus. Tada pridėti 2 uncijas pušies smalos ir šildyti dar 10min. Ant nedidelės ugnies. Dabar viską kas gavosi reikia sudėti ant kepimo formos. Ir kepti 15min 350C temperatūroje. Po šių manipuliacijų tuurėtų gautis nuostabus hašišas.

LSD, LSD-25 (Gliukas, rūgštis)

Iš visų narkotikų esančių dabartinėje juodojoje rinkoje, LSD yra pats keisčiausias ir paslaptingiausias. Tai vienas naujausių ir pats pagrindinis narkotikas, atkeliavęs pas mus iš psichotropinės subkultūros. Dž. Hakslis darė eksperimentus su meskalinu gerokai prieš tai kai psichotropinės medžiagos išplito rinkoje, tačiau šie eksperimentai turėjo visiškai kitus tikslus, nei pasaulinis narkotikų vartojimas mūsų laikais. Greičiausiai pagrindinis psichotropinių medžiagų kultūros įkūrėjas yra Antoninas Artaudas, kuris vykdė eksperimentus su pejotu ant savęs. Tai vyko Meksikoje. Nors Hakslis vy

ykdė eksperimentus savo laboratorijoje, A. Artaudas padarė tuos eksperimentus savo gyvenimo dalimi. Dalimi savęs. Susipažinęs su pejotu jis pasikeitė. Bet ar tai buvo blogai? Purvini marškiniai irgi pasikeis jei išplausi. Dėl šio pasikeitimo Artaudas sugebėjo pasiekti ir suprasti kito lygmens idėjas ir pasaulėžiūrą. Artaudas gavo tiesą eidamas savu keliu, ieškodamas savos tiesos ir savo kategorijų struktūros.

Koma po elektrošoko truko 15min. Po pusvalandžio pacientas ėmė kvėpuoti. Gydytojų nuostabai jis liko gyvas.

LSD niekuomet nesukelia beprotystės – jis neturi tokios galios. Tik žmogus gali rinktis tarp proto ir beprotystės. LSD leidžia pažvelgti į visas vertybes iš šalies, pamatyti savo, kitų blogąsias ir gerąsias puses. LSD negali jus patraukti iki beprotystės, bet negali ir pakelti jūsų savigarbos ir jūsų požiūrio į save. LSD nėra religija ir nieko ten nėra dieviško. Tikra religija – tai kasdienis gyvenimas. LSD – yra nedaugiau kaip mediumas atskleisti visas egzistencijos tiesas.

Dozavimas priklauso nuo narkotikų tipo ir vartojimo būdo. Dažniausiai užtenka 300-500 mikrogramų. Tokios dozės pilnai užteks 5-8 valandoms skrydžio. 1500-2000 jau per daug. Po tokios dozės galima ir neatsimerkti.

Šiais laikais dažnai aptariamas klausimas kaip padėti žmogui kuris veikiant LSD pateko į nekontroliuojamą panikos būseną. Tai tikrai sunkus klausimas į kurį vienareikšmio atsakymo nėra. Kalbama, kad naudojant trankvilizatorius, tozainą, galima apraminti žmogų, bet reikia būti atsargiam, nes narkotikai reaguoja su tr

rankvilizatoriais. Kiti siūlo prieš vartojimą sukurti malonią ir jaukią atmosferą. Jokiu būdu NEGALIMA talpinti žmogaus į ligoninę veikiant LSD, nebent tai būtų visiškai nekontroliuojama panika. Tik jauki atmosfera gali padėti žmogui blogai panaudojusiam LSD. Aiškinkite jam, kad viskas netikra, kad jis yra veikiamas LSD.

Meskalinas
Meskalinas yra panašus į LSD, bet gaunamas iš nedidelio kaktuso. Tai milžiniško stiprumo vaistas. Jį vartojant visi žmogaus pojūčiai išskyrus regėjimą laikinai sustiprėja. Laiko ir erdvės pojūtis dingsta. Daiktai gali atrodyti tarsi plaukiojantys skystyje, žmogus gali išsigąsti pats savęs, kadangi baimės ir pavojaus pojūčiai sustiprėja dėl neįprastos daiktų spalvos. Palyginus meskaliną su LSD jo poveikis 5000 kartų stipresnis vartojant tą patį kiekį. Normali dozė skaitosi 300-800mg. Mažiausias perdozavimas sukelia stiprų apsinuodijimą.

DMT
DMT yra pusiau sintetinis preparatas gaminamas iš dimeltriptomino ir psilocino. Šis narkotikas yra rūkomas ir jo efektas gali praeiti po 2-3min., bet poveikis tęsis dar 30-40min. Prieš rūkant susukamas į petražolių lapus. Panašūs į DMT narkotikai yra DET ir DPT.

Amfetaminai (SPEED, Ekstazi)
Amfetaminams priskiriami narkotikai stimuliuojantys centrinę nervų sistemą. Prie amfetaminų nepriprantama, bet tolimesnis šių narkotikų vartojimas reikalauja vis didesnės ir didesnės dozės. Reikalai su jais (o ypač su metafetaminu) gali baigtis blogiau nei su heroinu. Amfetaminas taip pat yra vaistas nuo antsvorio tai, kad amerikiečiams narkomanams jo gauti nėra taip jau su

unku. RŪŠYS:
Benzedrinas :

Lengva rožinė tabletė širdutės forma arba balta 10mg. Tabletė su įpjova per vidurį. Kartais galima rasti ir po 15mg.
Bifetaminas:

Įpakuotas kapsulėmis po 12mg su juodu viršum ir balta apačia. Kapsulės po 20mg visos juodos, o 17mg – visiškai baltos. Dažniausiai ant jų yra užrašas „RJD“ arba „RJS“.
Desbutalas: 5mg kietos medžiagos žaliose kapsulėse, 10mg rožinėse arba žydros spalvos tabletėse. Rekomenduojama dozė viena 5mg kapsulė 2-3 kartus per dieną.
Deksamilas:

Deksamilas sudarytas iš amfetamino ir barbituratų, kad galėtų kompnsuoti amfetamino veikimą (t.y. nervingumą).
Mefedrinas:

Baltos tabletės po 5mg. Arba baltos spalvos milteliai dažniausiai maišyti su kažkuo (cukraus pudra t.t.)

Barbituratai
Barbituratų poveikis yra visiškai priešingas amfetaminų poveikiui: jie nuramina centrinę nervų sistemą. Mažomis dozėmis jie veikia kaip trankvilizatoriai, o didelėmis kaip migdomieji. Miegas sukeltas šių preparatų yra nesveikas miegas, nes vaistai panaikina visus normalaus miego metu vykstančius procesus.

Ilgalaikis vartojimas šių migdomųjų priveda iki visiškos psichologinės beprotystės todėl, kad sąmonei nėra kaip save realizuoti. „Barbituratų vartotojas sukelia atstumiantį jausmą. Jis neturi koordinacijos, jis svyruoja ir krenta nuo kėdžių bare, užmiega vidury pokalbio, maistas krenta iš burnos.“
Rūšys:
Liuminalas: mirtina dozė 800-1000mg. Liuminalas – stiprus barbituratas ilgalaikiam poveikiui pasiekti. Parduodamas tabletėmis po 16/32/100mg
Amutalalas: Taip pat stiprus ilgalaikio poveikio barbituratas. Parduodamas tabletėse po 15mg.
Sekonalas: Greičiausiai, sekonalas – vienas populiaresnių barbituratų juodojoje rinkoje. Jis žinomas „Raudonojo velnio“, „Raudonojo Paukščio“ ir kitais pavadinimais. Parduodamas po 32mg, mirtina dozė – 150mg
Libriumas: – silpnas trankvilizatorius, rekomenduojama dozė sudaro 5-15mg 3-4 kartus į dieną. Tai yra vaistas, kurį vakaruose gydytojai išrašo sergantiems nemiga ir pan. Ant jo galima rasti „Roche-5“, „Roche-10“, „Roche-25“ markiruotes.
Valiumas: Labai lengvas trankvilizatorius, dozė 5-10mg.
Terazinas: Labai stiprus narkotikas. Jis laikomas stipriausiu pasaulyje trankvilizatorius. Jį naudoja tokiose pragariškose vietose kaip „Belvju“ psichiatrinėse gydyklose. Dozė – 25mg. Šį narkotiką galima naudoti jeigu jus blogai veikia LSD, tačiau po tokių dalykų galima ir nepabusti.

Kokainas ir Heroinas
Kokainas yra inhaliuojamas arba leidžiamas į venas ir stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Gali sukelti haliucinacijas.
Heroinas yra pats baisiausias narkotikas. Priprantama iš pirmo karto. Beveik neįmanoma nuo jo atprasti. Žmonių vartojančių heroiną baigtis pati skaudžiausia ir baisiausia.

Rupūžės oda
Rupūžės odoje yra medžiagos vadinamos „bufoteninu“, kuri yra haliucinogenas. Išgavimo procedūra:
Surinkite 3 rupūžes. Įsitikinkite, kad tai yra rupūžės, nes varlės čia netinka. Neskausmingai užmuškite jas ir tuojau pat nuimkite nuo jų odą. Džiovinkite šaldytuve odą 4-5 dienas, kol ji taps trapi. Dabar sutrinkite ir rūkykite. Dar galit melstis, nes nuodai lieka nuodais.

Nepatariama vartoti šio narkotiko kitais būdais – NEIŠVENGSITE apsinuodijimo. Nereikia uostyti, leistis – garantuotas širdies priepuolis ir galima mirtis dėl jos sustojimo. Juk odoje pilna visokių kitų medžiagų. Rūkant beveik nėra rizikos, bet TIK rūkant.

Amilnitratas
Amilnitratas – tai kieta medžiaga, stiklinėse kapsulėse. Efektyvi tik įkvepiant. Medicinoje naudojamas kaip vaistas širdies priepuoliams malšinti. Labai stiprus narkotikas. Efektas tęsiasi 2-3 minutes.

Klijai – tai uostomas narkotikas sukeliantis galvos skausmą, depresiją, apetito praradimą,vėmimą. Poveikis panašus į girtumą: žmogui dvejinasi, jis praranda erdvės pojūtį, gali atsirasti agresija ar net haliucinacijos. Dažnai gali sukelti įvairias kvėpavimo takų traumas.

Nalinas
Šis kaprizas – narkotikas, kurį kažkas pamiršo padaryti nelegaliu. Dažnai naudojamas kaip vaistai nuo apsinuodijomo narkotikais, bet jis ir pats mažomis dozėmis (5-10mg) pats atpalaiduoti kaip ir žolė. Didelėse dozėse sukelia paniką, vėmimą, haliucinacijas.

Bananai – bananuose yra medžiagos „Musa Sapientum bananadine“ kuri sukelia trumpą narkotinį apsvaigimą. Jam pasiekti reikia nusipirkti apie 5kg. bananų. Nuvalykite bananus ir juos suvalgykite. Palikite tik odelę. Aštriu peiliu nuvalykite viduje esančią medžiagą ir įdėkite į puodą su vandeniu. Virkite 2-3 valandas. Tai ką gavote džiovinkite krosnyje apie 20min. Turėtų gautis juodi milteliai. Efektas gaunamas surūkius 2-3 cigaretes.

Psilocibinas
Psilocibinas, kaip ir meskalinas išgaunamas iš augalų (grybų). Konkrečiai iš – Meksikietiškos Psilocibos, nedidelio grybo, kuris auga drėgnose ganyklose. Psichotropinės medžiagos gaunamos ir iš kitų grybų: Conocybe sihdinoides, Psilocybe aztecorum, Psil. zapotecorum, Psil. caerulescens, ir
Strophana cubenis.

Psilocibinas kaip ir pėjotas, pradžioje buvo naudojamas meksikos indėnų. Jį laikė „dievo kūnu“. Indėnai suvalgo nuo 10 iki 15 grybų, kurie kaip ir pejotas turi nemalonų, aitrų kvapą. Efektas tęsiasi 5-7 valandas.

Narkotinių medžiagų vartojimas

Vykstančios greitos permainos šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, tame tarpe požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Plinta alkoholizmas, narkomanija, o visuomenė savo iššūkius, ypač neigiamus, bando realizuoti mokykloje, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų – nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla. Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai rodo, kad šalyje plinta tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas. Statistiniai duomenys liudija, kad daugėja rūkančiųjų. Nors mergaičių rūko mažiau nei berniukų, tačiau rūkymo plitimas jų tarpe yra ženklus. Be to, mergaitės dėl savo fiziologinių ir psichologinių ypatumų greičiau pripranta ir vystosi priklausomybė. Alkoholiniai gėrimai moksleiviams tapo labai populiarūs ir dažnai neišvengiama bendravimo priemonė. Paauglystė yra eksperimentavimo, smalsumo, tyrinėjimo metas. Taip jaunas žmogus susiduria su rizika. Svaiginamųjų medžiagų vartojimas tampa vienas iš asmens vystymosi proceso aspektų ir net gyvenimo dalis. Dažniausiai alkoholio vartojimas yra nesąmoningas, ne patologinis, o grynai funkcinis, problematinis. Jo etiologija yra aiškiai multi-determinuota ir priklauso ne tik nuo asmenybės, bet ir įvairiausių gyvenimo ir socialinių sąlygų. Dažniausiai pradžioje tai nesąmoningas imituojantis suaugusius veiksnys, paveldint šeimos įpročius ar pamėgdžiojant bendraamžius. Mūsų šalyje be kitų sąlygų tenka pažymėti gerą prieinamumą nusipirkti bet kokių svaiginamųjų gėrimų parduotuvėse. Moksleivių tyrimai dėl alkoholio ir kitų narkotikų rodo, kad Lietuvos jaunimas geria gana didelius alkoholinių gėrimų kiekius, palyginti su kitų Europos šalių jaunimu. Svaigalų vartojimo duomenys: dažnis, kiekis, intoksikacijos laipsnis rodo, kad kai kurie moksleiviai piktnaudžiauja svaigalais. Nežiūrint tai, kad daugelis moksleivių žino ir supranta, kad alkoholis pakenktų sveikatai, tačiau jų dalis nurodė eilę “teigiamų” alkoholio vartojimo pasekmių. Beveik pusė moksleivių galvoja, kad pavartoję alkoholio jie taptų draugiškesni ir atviresni, pajustų atsipalaidavimą. Nemažai moksleivių nurodo, kad jie užmirštų savo problemas, nemoka jas spręsti kitaip, susidoroti su neigiamomis emocijomis, nemoka įveikti savo psichologinių problemų. Absoliuti dauguma moksleivių nežino ar netiki priklausomybės pavojaus, todėl tiki, kad galėtų nustoti gerti kada tik panorėtų. Tai rodo, kad moksleiviai negauna reikiamų žinių, gyvenimo-socialinių įgūdžių, nemoka ir nesugeba spręsti savo problemų, o šeima, mokykla ir visuomenė nesuteikia jiems laiku paramos. Dar populiarūs motyvai – noras išbandyti, smalsumas, draugų įtaka, nes nežino kaip atsisakyti. Šie motyvai ypač populiarūs vertinant narkotikų vartojimą. Taip lengvai pereinama prie nelegalių narkotikų išbandymo. Per pastaruosius keturis metus 15-16 metų moksleivių narkotikų vartojimas išaugo penkis kartus. Jau sąvoka “narkotikas” tapo labai populiari ir madinga moksleivių bendruomenėje. Nelegalūs narkotikai labiau paplitę tarpe berniukų, nei tarpe mergaičių. Labiausiai paplitusi marihuana – žolė. Tačiau labai populiarus tampa sunkus narkotikas – heroinas, kuris labai greitai sukelia priklausomybę. Iki šiol heroinas buvo gana brangus narkotikas, tačiau Lietuvoje jo kaina krinta, vienos dozės užtenka keturiems vartotojams, jis tampa labai lengvai prieinamas ir greitai plinta jaunimo tarpe. Dar iš populiarių narkotikų tenka pažymėti amfetaminus ir ekstazi. Juos dažniausiai vartoja jau išmėginę žolę paaugliai, papildydami vartojamų narkotikų sąrašą. Pirmą narkotiką, kurį pirmiausiai išbando moksleiviai paprastai esti žolė. Tačiau didelė dalis mergaičių pradeda nuo raminamųjų vaistų. Pedagogų apklausos duomenys rodo, kad narkotinių medžiagų prevencija bendrojo lavinimo mokykloje yra ribota. Plačiai propaguojamą nerūkymo dieną organizuoja vos ketvirtadalis mokyklų. Mažiau nei trečdalis mokytojų, dalyvavusių su sveikata susietose tobulinimosi kursuose, išklausė paskaitas narkotikų prevencijos tematika. Pedagogai nurodė, kad jiems nepakanka žinių diskutuoti šiais klausimais, todėl labai retai narkotikų prevencijos temas liečia moksleivių ugdymo procese. Dažniausiai narkotikų vartojimo problema nagrinėjama per vertybinių nuostatų ir sveikos gyvensenos suvokimą, charakterio ir valios ugdymą. Šių temų nagrinėjimas pamokų metu priklauso nuo pedagogo išprusimo, pasirengimo, jo patirties ir gebėjimo diskutuoti šiomis temomis. Nedaug mokyklų vykdo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų prevencijos programą, kurią parengė nevyriausybinė organizacija – blaivybės draugija “Baltų ainiai” ir yra rekomenduota Švietimo ir mokslo ministerijos. Mokytojai galvoja, kad nepakanka medžiagos pasirengti diskusijai narkotikų prevencijos temomis, todėl priversti naudotis specialia ar papildoma literatūra, kuri dažniausiai neatitinka didaktinių mokyklos poreikių. Tik nedidelė dalis mokytojų susipažinę su vykdomomis programomis, išleistais ir siūlomais mokyklai ir taip negausiais leidiniais. Tuo galima paaiškinti ribotumą taikant pirminei narkomanijos prevencijai siūlomus metodus, kurie formuoja bendra-kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas, didina pačių moksleivių dalyvavimą organizuojant (planuojant) prevencijos struktūrą ir įgyvendinimą. Mokyklai trūksta vadovėlio moksleiviui, knygos mokytojui, vaizdinių mokymo/mokymosi priemonių. Pagalba iš šalies – kitų žinybų, profesionalų, dažniausiai apsiribojama paskaitomis, kurių efektyvumas yra mažas. Ne visos mokyklos turi narkotikų prevencijos rašytinę vidaus politiką, liečiančią moksleivius. Labai mažai mokyklų turi rašytines taisykles dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo, liečiančias mokytojus ir kitą mokyklos personalą. Tarptautinė patirtis rodo, kad narkotinių medžiagų vartojimo prevencija – tai ne tik žinių ir informacijos suteikimas bei higieninių nuostatų ugdymas. Prevencijos metodai privalo formuoti gyvenimo įgūdžius, tokius kaip gebėjimas bendrauti, valdyti konfliktus ir stresus, gebėjimas racionaliai apsispręsti, reikalui esant pasakyti “ne”, suvokti atsakomybę už poelgius. Šiandien labai svarbu ugdyti socialinius įgūdžius: gebėjimą atsispirti bendraamžių (socialiniam) spaudimui, tinkamai vertinti reklamą, kai kuriuos suaugusiųjų veiksmus. Prevencijos efektyvumą didina įvairios, vietose vykdomos programos (projektai), kurie remia narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, formuoja bendra-kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas. Programų (projektų) efektyvumą didina prevencijos metodų įvairovė, pačių moksleivių dalyvavimas tiek organizuojant (planuojant) programos struktūrą, tiek įgyvendinant ją. Šios programos (projektai) turėtų numatyti moksleivių užimtumo problemas, alternatyvių priemonių pasiūlą ir pasirinkimą.

NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ APRAŠYMAI

LSD
LSD, meskalinas, psilocibinas ir PCP vadinami haliucinogenais. Šie preparatai iškraipo jutimų informaciją ir sukelia haliucinacijas. Jų poveikis panašus į tam tikrus psichikos reiškinius.
Haliucinogenai dalijami į dvi pagrindines grupes:
– natūralieji (iš grybų ir augalų). Dažniausiai pasitaikantys natūralieji haliucinogenai yra meskalinas (iš Peyote kaktuso) ir psilocibinas (iš grybų, priklausančių Conocybe ir Psilocybe rūšims);
– sintetiniai (pagaminti laboratorijose). Populiariausi sintetiniai haliucinogenai yra LSD (lysergsyredietylamid), DOM (diametoxymetylamfetamm), MDA (metylendioxyamfetamin), bei PCP (fencyklidin), dažnai vadinamas „angelo migla“ (angl. angel dust). Nė viena iš šių medžiagų nėra vartojama medicinoje.
Išvaizda ir forma

LSD parduodamas mažomis tabletėmis arba mažais sugeriamojo popieriaus gabaliukais su ryškiais piešinukais. LSD paprastai vartojamas per burną. PCP – tai vandenyje tirpstantys balti, kristaliniai milteliai. PCP parduodamas ir kaip milteliai, ir kaip skystis. Šis narkotikas, kaip ir meskalinas, platinamas tik nelegalioje rinkoje.
Poveikis
Haliucinogenai smarkiai veikia psichiką. Net ir labai maži LSD ir PCP kiekiai gali sukelti psichikos būseną, kuriai būdinga bloga orientacija aplinkoje. Eksperimentuoti su jais ypač pavojinga jautrios psichikos žmonėms. LSD įtaka smegenims yra tokia didelė, kad pakinta gebėjimas mąstyti ir suvokti.
Trumpalaikiai požymiai išryškėja iškart gavus narkotikų dozę (po kelių sekundžių ar minutės) ir išnyksta po kelių valandų arba dienų.
LSD kiekį, kurį narkomanas nuryja, organizmas pasisavina po 5 min. Psichinis poveikis išryškėja po 30-90 min. Tai trunka 8-12 val. Tada pakinta klausa, skonis, uoslė ir jutimas. Narkomanui gali atrodyti, kad jis užuodžia garsus ir jaučia spalvas. Narkomanas praranda sveiką nuovoką ir jaučiasi pasimetęs aplinkoje. Jis gali naujai išgyventi seniai pamirštus įvykius, o kasdieniniai įvykiai įgauna simbolinę prasmę.
Fiziniai požymiai
Išsiplėtę akių vyzdžiai, negalavimas, išraudimas, padidėjęs kraujo spaudimas, suaktyvėjusi širdies veikla, silpnumas, svaigulys ir karštligiškas drebulys. Organizmui visiškai atsigauti reikia mažiausiai 3-4 dienų.
PCP yra veterinarijoje vartojamas narkozės preparatas. Jo poveikis smegenims yra sudėtingesnis nei LSD. Narkomanas tampa abejingas fiziniams pojūčiams ir nejaučia skausmo. Žmogus gali būti smarkiai susijaudinęs, o atsipeikėdamas iš svaigulio elgtis neprotingai. Apsvaigęs narkomanas būna agresyvus ir nesiorientuoja aplinkoje. Didelė PCP dozė gali sukelti komą.
IIgalaikiai požymiai išryškėja ilgai vartojant narkotines medžiagas.
Ilgalaikio LSD vartojimo padarinys – staigaus apsinuodijimo, sunkios depresijos ir iškreipto suvokimo sukelta psichozė. Ji gali paskatinti depresiją ir net norą nusižudyti.
Dauguma haliucinogenų greitai praranda populiarumą, nes turi iš anksto nenumatomų padarinių. Pasikartojantis haliucinogenų poveikis (vadinamieji flash-backs) pasireiškia netikėtai, net jei narkomanas ilgą laiką nevartojo narkotikų. LSD poveikis ne visada malonus. Kartais žmogų apima siaubas ir panika, kamuoja iškreipti realybės vaizdiniai.
Priklausomybė ir poreikis
Jeigu narkotikai vartojami reguliariai, greitai atsiranda priklausomybė nuo jų; norint patirti tą patį poveikį reikia vis didesnio šių medžiagų kiekio.
Fizinė priklausomybė – tai būsena, kai organizmas prisitaiko prie narkotikų, ir nustojus juos vartoti išryškėja abstinencijos požymiai.
Psichinė priklausomybė atsiranda tada, kai narkotikai tampa narkomano minčių, jausmų ir veiklos centru ir todėl būna sunku nustoti juos vartojus.

AMFETAMINAS

Preparatas ir jo vartojimas
Amfetaminas yra kokainui, fenmetralinui ir metilfenidatui artima narkotinė medžiaga, kuri tiesiogiai stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Amfetaminas priklauso „ūpą keliančių“ narkotinių medžiagų grupei, nes gerina nuotaiką. Suleidus žmogui amfetamino pastebima greita nuotaikų kaita.
Išvaizda ir forma

Amfetaminas dažniausiai atrodo kaip gelsvi kristalai. Jų gali būti įmaišyta į nenarkotines medžiagas. Paprastai amfetaminas leidžiamas į veną. Chroniškas didelių dozių poreikis daugelyje pasaulio šalių jau tapo rimta socialine ir medicinine problema.
Poveikis
Narkotinės medžiagos poveikis priklauso nuo jos kiekio, vartojimo būdo, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties, nuotaikos ir nuo to, ar tuo pačiu metu gerta alkoholio ir vartota kitų narkotikų. Poveikis taip pat priklauso nuo situacijos bei kartu esančių žmonių.
Trumpalaikiai požymiai išryškėja iškart gavus narkotikų dozę (po kelių sekundžių ar minutės) ir išnyksta po kelių valandų arba dienų.

Fizinis poveikis
Vartojant nedideles amfetamino dozes pablogėja apetitas, pagreitėja kvėpavimas ir širdies ritmas, padidėja kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai.
Vartojant didesnius amfetamino kiekius džiūsta burna, pakyla karštis, gausiau prakaituojama, atsiranda galvos skausmas ir svaigulys, pablogėja regėjimas. Nuo labai didelio kiekio paraustama arba išbąlama, greitai ir aritmiškai plaka širdis, atsiranda drebulys, sutrinka koordinacija, žmogus gali nualpti.
Yra pasitaikę ir mirties atvejų. Dažniausiai mirštama trūkus smegenų kraujagyslėms, nuo širdies paralyžiaus arba labai aukštos temperatūros.
• Psichinis poveikis. Nuo nedidelės amfetamino dozės žmogus pagyvėja, pranyksta nuovargis, jaučiamas pasitenkinimas. Didesni kiekiai skatina plepumą, įkarštį, keistą elgesį. Dauguma narkomanų tampa agresyvūs ir priešiškai nusiteikę.
Ilgalaikiai požymiai išryškėja ilgai vartojant narkotines medžiagas.
• Amfetaminas mažina apetitą, todėl chroniški narkomanai dažniausiai valgo nepakankamai. Jie suserga įvairiomis ligomis, kurias sukelia vitaminų ir maistingųjų medžiagų trūkumas. Tyrimai parodė, kad hipertoniškai aktyvūs vaikai, kurie buvo gydomi amfetaminu, auga lėčiau.
• Bloga savijauta, netinkama mityba, miego trūkumas ir dažnai sveikatai kenksminga aplinka sukelia neatsparumą ligoms. Chroniškiems narkomanams gali staiga aptemti sąmonė, pakrikti orientacija, jie gali jaustis sutrikę ir laikytis savito gyvenimo būdo, kuris yra artimai susijęs su narkotikų vartojimu.
• Kad sumažintų nepageidautinus amfetamino padarinius, narkomanai kaip pagalbines gali vartoti kitas narkotines medžiagas. Dažnai vartojamos raminamosios medžiagos (barbituratai, alkoholis ir opiatai). Jų griebiamasi kaip migdomųjų arba norint sureguliuoti per didelį amfetamino kiekį. Tai gali padidinti šių narkotinių medžiagų poreikį.
• Naudojant nešvarius švirkštus arba leidžiant keletą kartų į tą pačią vietą gali kilti infekcija. Infekcines ligas vieni narkomanai per švirkšus perduoda kitiems.
Tarp tų, kurie reguliariai leidžiasi amfetaminą, ypač paplitusi gelta.
Mišraus amfetamino sudėtyje dažnai yra sunkiai vandenyje tirpstančių medžiagų. Patekusios į kūną, jos užkemša kraujagysles arba susilpnina jų sieneles. Dėl to inkstuose, plaučiuose ir audiniuose atsiranda žaizdelių.
Amfetaminas ir nėštumas
Amfetaminą vartojančios moterys dažniausiai pagimdo per anksti arba susilaukia negyvo kūdikio. Kūdikiai dažnai būna išsigimę ir nesugeba žįsti, todėl iškyla maitinimo sunkumų. Jei motina nėštumo metu vartoja amfetaminą, jos vaikas ateityje gali turėti socialinių ir emocinių problemų. Ypač tai tikėtina, jeigu vaikas liks gyventi su motina, kuri toliau piktnaudžiaus narkotikais.
Priklausomybė ir poreikis
Jeigu amfetaminas vartojamas reguliariai, norint patirti tuos pačius pojūčius reikia vis didesnio narkotikų kiekio.
• Fizinis poreikis – tai tokia būsena, kai kūnas prisitaiko prie narkotikų ir staiga nustojus juos vartoti jaučiama abstinencija.
• Psichinis poreikis pasireiškia tada, kai narkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti vartojimą būna labai sunku. Chroniški narkomanai gali tapti psichiškai priklausomi nuo amfetamino.
• Dažniausi sunkių ligonių abstinencijos požymiai yra nuovargis, ilgas, bet neramus miegas, irzlumas, didelis alkis ir depresija. Ji net gali tapti savižudybės priežastimi. Šie sutrikimai išnyksta vėl pradėjus vartoti amfetaminą.
Ar daug žmonių vartoja amfetaminą?
Anksčiau amfetaminas buvo naudojamas depresijai ir kitoms psichikos būsenoms bei viršsvoriui gydyti. Vėliau gydymo amfetaminu buvo atsisakyta ir nustota jį laikyti vaistu. Šiandien amfetaminą ir beveik visas jam artimas narkotines medžiagas vartoti draudžiama.
• Švedijoje tarp chroniškų narkomanų labiausiai paplitusios centrinę nervų sistemą stimuliuojančios medžiagos. Pagal 1979 m. tyrimus, 41% šios šalies narkomanų vartojo amfetaminą kaip pagrindinį narkotiką. Mažiau nei 1% narkomanų daugiausia vartojo kokainą ir „kreką“. Nuo 1979 m. įsigyti amfetamino buvo vis lengviau.

DOPINGAS

Kodėl vartojamas dopingas?
Iš pradžių dopingą vartojo atletai bei kiti sportininkai, nepaisydami pavojingo šalutinio poveikio. Jų tikslas buvo padidinti savo gebėjimus ir pasiekti geresnių sportinių rezultatų. Vėliau dopingas paplito tarp mėgėjų atletų ir mokyklose.
Dalis žmonių vartoja dopingą ne tik dėl sporto laimėjimų, bet ir kitais tikslais. Šiuolaikinėje reklamoje ir „žvaigždžių“ nuotraukose vyrauja raumeningi kūnai. Vienoje gimnazijoje atlikta jaunuolių apklausa atskleidė, kad didesnė fizinė jėga suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, o tai irgi gali skatinti vartoti dopingą.
Preparatas ir jo vartojimas
Testosteronas yra vyriškas lytinis hormonas, kuris nulemia vyro lytinį pajėgumą ir nuo kurio priklauso raumenų išsivystymas.
Anaboliniai steroidai – tai sintetinis preparatas, sukurtas kaip testosterono pakaitalas.
Anksčiau anaboliniai steroidai buvo vartojami medicinoje gydant sužalotus raumenis, pvz., vėžinių ligų, nudegimų atveju, bet šiandien toks jų vartojimas jau labai ribotas.
Šiuo metu dopingas vyrauja „rinkoje“ ir patenkina visus poreikius. Kaip dopingas vis dažniau vartojamas netgi prieaugio hormonas.
Išvaizda ir forma

Testosteronas ir anaboliniai steroidai yra gaminami tablečių, kapsulių ir ampulių forma. Dažniausias nelegalioje rinkoje anabolinis steroidas – metandienomas (metandrostenolas). Tai apvalios baltos arba penkiakampės rausvos tabletės, turinčios 5 mg metandienomo. Jos dažniausiai vadinamos „rusais“, „rusišku penketu“ arba „rusiškais vitaminais“. Ant pakuotės paprastai būna rusiškas pavadinimas.
Poveikis
Dopingo poveikis priklauso nuo pasirenkamo preparato, jo kiekio bei vartojimo būdo. Nors ir trūksta mokslinių duomenų, patirtis rodo, kad dopingas didina fizines galias. Dopingas taip pat gali skatinti agresyvumą, didesnį norą treniruotis, paspartinti raumenų augimą.
Dažniausiai vartojami šie dopingo preparatai:
Anaboliniai steroidai
Bendras pavadinimas, Mesterolon, Metandienon, Metenolon, Metyltestosteron, Nandrolon, Oxandrolon, Stanozolol, Trenbolon
Testosteron
Testosteron, Testosteron-Enanthate, Testosterone, Undecanoate,
Prieaugio hormonas
Somatropin, Preparato pavadinimas, Mestoranum, Metandrostenolon, Nerobol, Perabol, Metahapoctehonol, Primobolan, Anadur, Deca-Durabol, Retabolil, Anavar, Winstrol, Stromba, Parabolan, Testosteron-Depot, Triolandren, Undestor, Sustanon, Restandol, Genotropin.
Peptidai ir jų analogai
(Cheminės medžiagos, kurios didina testosterono arba prieaugio hormone gaminimąsi ir išsiskyrimą.)
HCG (Human koriongonadotropin)
Šalutinis dopingo poveikis
Nusiminimas. Vartojant anabolinius steroidus dažnai kenčiama nuo depresijos, abstinencijos, nemigos.
Išbėrimai. Nuo anabolinių steroidų vartojimo gali išberti odą arba paūmėti kitos odos ligos.
Kepenų augliai. Visi, kurie vartoja anabolinius steroidus, kenkia savo kepenims. Tų, kurie ilgai vartoja dopingą, kepenyse susidaro kraujingų cistų. Pagausėja auglių bei piktybinių kepenų navikų.
Augimo nesklandumai. Anaboliniai steroidai veikia augimo zonas. Todėl dar nesubrendę paaugliai gali nustoti augę.
Alereija, diabetas ir pan. Piktnaudžiaujant prieaugio hormonais gali pasitaikyti ir kitoks šalutinis poveikis, pvz., alerginės reakcijos, panašios į alergines diabeto reakcijas. Vartojamas ypač dideliais kiekiais jis gali sukelti akromegaliją (nenormaliai išauga rankos, pėdos, smakras ir lūpos, padidėja svoris).
Agresija. Vartojantiems anabolinius steroidus įprastas agresyvus elgesys, kuris gąsdina ir netgi žeidžia aplinkinius žmones. Didelis įniršis kartais būna traumų ar išprievartavimų priežastis.
Kraujagyslių užkalkėjimas ir infarktas. Anaboliniai steroidai didina riebalų kiekį kraujyje, todėl kalkėja kraujagyslės. Tai gali lemti širdies infarktą ir pabloginti kraujo apytaką.
Prostatos padidėjimas. Nuo anabolinių steroidų padidėja prostatos liauka, todėl galimi uždegimai ir būna sunku šlapintis.
Gali išnykti lytinis pajėgumas. Pradėjus vartoti dopingą lytinis pajėgumas iš pradžių padidėja, bet vėliau beveik visai išnyksta. Dirbtinai padidinus steroidų/hormonų kiekį sėklidės atgaivinamos, tačiau yra pavojus, kad jose nebebus gaminamas normalus spermos kiekis.
Moterys irgi nukenčia. Moterims, kurios vartoja dopingą, taip pat išryškėja neigiamų šalutinių padarinių: pastorėja balsas, padidėja smakro plaukuotumas, sutrinka menstruacijų ciklas.
Dopingas ir įstatymas
Nuo 1992 m. liepos 1 d. Švedijoje galioja specialus „Įstatymas dėl kai kurių dopingo priemonų uždraudimo“. Jis reglamentuoja šių preparatų vartojimą:
a) sintetinių anabolinių steroidų,
b) testosterono ir jo atmainų,
c) prieaugio hormono,
d) cheminių medžiagų, kurios didina testosterono ir jo pakaitalų bei prieaugio hormonų gaminimąsi ir išsiskyrimą.
Įstatymas draudžia šiuos preparatus įvežti į šalį, perduoti kitiems, gaminti, pardavinėti ir laikyti. Išimtis – kai preparatai vartojami medicinos ir mokslo tikslais. Asmenys, pažeidę įstatymą, baudžiami baudomis arba kalėjimu iki 2 metų.
Dopingas ir sportas
Pagal sporto taisykles už dopingo vartojimą sportininkas praranda teisę dvejus metus dalyvauti varžybose.
Dopingo vartojimo požymiai
Fiziniai požymiai:
• kūnas atrodo putnus, nes raumenyse kaupiasi skysčiai, patinsta veidas, ypač skruostai, oda apie akis išsipučia ir įsitempia;
• išberia veidą, nugarą, pečius;
• eisena darosi linguojanti (nes pagausėja skysčių ir išsipučia raumenys). Psichiniai požymiai:
• agresyvus elgesys, irzlumas, dažna nuotaikų kaita;
• dėmesys – vien savo kūnui ir treniruotėms;
• tarp dopingo vartojimo pauzių vargina bloga nuotaika, nerimas, nemiga.
Asmenys, norintys vartoti dopingą, ieško vietų, kur yra „specialistų“ ir kur galima nusipirkti šių preparatų. Kai kuriuose atletų klubuose, kurie veikia atskirai nuo sporto organizacijų, dalis besitreniruojančių asmenų vartoja dopingą.
Piktnaudžiavimą dopingu narkomanai dažniausiai bando pateisinti tokiais argumentais:
• Daug kas vartoja dopingą!
• Pažįstu vaikiną, kuris jau 10 metų vartoja dopingą ir puikiai jaučiasi!
• Dopingas nepavojingas, jei jo vartojimas kontroliuojamas!
• Po šio „kurso“ nustosiu vartoti dopingą.

EKSTAZĖ

Ecstazy“ – taip dažniausiai vadinama narkotinė medžiaga, kurios cheminė sudėtis užrašoma kaip 3,4-metilendioksimetamfetaminas, MDMA. Tai hibridas, panašus į centrinę nervų sistemą stimuliuojantį preparatą amfetaminą ir natūralų haliucinogeninį produktą meskaliną. Kiti šio preparato pavadinimai yra Adam, XTC, MDM ir kt.
„Ecstazy“, kaip ir jam artimas cheminis narkotikas MDA (love drug – meilės narkotikas), sukelia apsvaigimo jausmą, kurio negali suteikti kiti narkotikai. Remiantis panašiomis savybėmis juos galima sugrupuoti į entaktogenus ir empatogenus.
Preparatas ir jo vartojimas
Pirmą kartą „Ecstazy“ buvo pagamintas 1914 m. vokiečių vaistų laboratorijoje kaip apetitą mažinanti priemonė. Tada jo praktiškai nepritaikė ir šis preparatas buvo užmirštas. 8-ojo dešimtmečio pradžioje „Ecstazy“ pradėtas vartoti JAV kaip pagalbinė psichoterapijos priemonė. Jau 8-ojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo vartojamas jaunimo pobūviuose. 1977 m. „Ecstazy“ buvo uždraustas Didžiojoje Britanijoje, o 1985 m. – JAV. Mat paaiškėjo, kad jis gali sukelti rimtų negalavimų (širdies ritmo, kvėpavimo sutrikimus, traukulių priepuolius).

„Ecstazy“ – tai balti milteliai, platinami kapsulių ar tablečių pavidalu. Dažniausiai jie tiesiog nuryjami. Įprasta dozė – tarp 50 ir 160 mg. Apsinuodijama nuo 200 mg ir didesnės dozės. Mirtina dozė – maždaug 10 kartų viršyta įprasta dozė. Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad dažnai į šių tablečių sudėtį įeina amfetaminas su įvairiais „Ecstazy“ pakaitalais.

“Lietuviškas” ekstazy.
Poveikis
Narkotinės medžiagos poveikis priklauso nuo kiekio, vartojimo būdo, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties ir nuotaikos. „Ecstazy“ poveikis prasideda maloniu, švelniu apsvaigimu, vėliau nesunku pastebėti apsinuodijimo požymių.
Pirmus kartus vartojant „Ecstazy“ patirtus išgyvenimus galima suskirstyti į tris pakopas: iš pradžių jaučiamas trumpas proto aptemimas, paskui dilgčiojimai visame kūne ir raumenų traukuliai, o galiausiai viskas perauga į begalinį malonumą (euforiją).
Čia aprašyti požymiai išryškėja maždaug po 30 minučių. Apsvaigimas pasiekia kulminaciją po 1-1,5 valandos ir pradeda atslūgti po 3-3,5 valandos.
• Vartojant įprastas „Ecstazy“ dozes apsvaigimui būdinga:
• jausmų ir nuotaikų kaita,
• aktyvesnis bendravimas, supratimas ir įsijautimas,
• išaugęs pasitikėjimas savimi,
• padidėjusi energija.
Suvartojusį „Ecstazy“ dozę žmogų užvaldo pozityvus požiūris į viską ir visus. Tai laikoma svarbiausiu šio narkotiko poveikiu. Tada narkomanas jaučiasi kaip įsimylėjęs, tampa meilus, atviras ir stengiasi kiek galėdamas bendrauti su aplinkiniais žmonėmis.
Neigiamų padarinių yra ir fizinių, ir psichinių. „Ecstazy“ veikia ne tik smegenis, bet ir širdį bei kitus organus.
• Trumpalaikiai požymiai išryškėja iškart gavus narkotikų dozę (po kelių sekundžių ar minutės) ir išnyksta po kelių valandų ar dienų. Trumpalaikių požymių pavyzdys – padidinta stimuliacija (ji baigiasi nuovargiu, nemiga, depresija, baime ir psichozėmis).
• Kiti požymiai – vyzdžių išsiplėtimas, burnos džiūvimas, žandikaulių traukuliai, drebulys, prakaitavimas, kūno traukuliai. Smarkiai pakyla kūno temperatūra, tad žmogus gali nualpti, gauti šilumos smūgį ir mirti.
• Vartojant didesnes dozes gali sutankėti širdies plakimas ir padidėti kraujospūdis. Yra užregistruota daug sunkių atvejų, kai narkomanus kamuoja aukšta temperatūra, kraujavimas ir inkstų nepakankamumas.
• Vartojant didesnes dozes taip pat sustiprėja haliucinacinijos. Smarkiai pasikeičia regos ir klausos pojūčiai. Veidai ir daiktai matomi iškreipti ir bauginančio dydžio, atrodo, kad šviečiantys daiktai juda ir pan. Jei tokioje būsenoje šokamas „maratonas“, galima nugrimzti į transą.
Aišku, yra ir kitų „Esctazy“ vartojimo požymių.
Atlikus tyrimą su žvėrimis buvo pradėta įtarti, kad sunkūs psichiniai „Ecstazy“ vartojimo padariniai susiję su šio preparato sukeliamais smegenų signalinės substancijos sutrikimais. Smegenys yra sudarytos iš milijonų nervų ląstelių, o cheminę informaciją joms perduoda vadinamosios signalinės substancijos. Jų yra keli šimtai, nors svarbiausias funkcijas atlieka tik kelios dešimtys. „Ecstazy“ labiausiai paveikia signalinę substanciją serotoniną. Mokslininkai yra įrodę, kad serotoninas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant impulsus, agresyvumą, baimę, nuotaikų kaitą, maitinimąsi, kūno temperatūrą ir lytiškumą. Įrodyta, kad vartojant „Ecstazy“ gali atsirasti smegenų serotonino sistemos sutrikimų. Tai matyti ir iš daugelio šio narkotiko vartojimo požymių. Vartojant „Ecstazy“ išsiskiria kita signalinė substancija, dopaminas, o tai sąlygoja raumenų traukulius ir kūno sustingimą.
Priklausomybė ir poreikis
Pirmus kartus vartojant narkotikus, apsvaigimo pojūtis paprastai būna labai stiprus. Siekiant atitinkamo narkotikų poveikio dozės laipsniškai didinamos. Apsvaigimas pranyksta greičiau ir dėl to gali kilti neigiamų jausmų. Tai priklauso nuo to, kad pirminėje stadijoje išsiskiria daug serotonino, o vėliau jo smarkiai sumažėja, nes „deginama“ smegenų serotonino sistema. Dėl to narkomanas arba nustoja vartoti narkotikus, arba pereina prie kitų preparatų. Apie prievartinį ir reguliarų „Ecstazy“ vartojimą klinikinių duomenų nėra.
Kas vartoja?
„Ecstazy“ yra vadinamasis mados narkotikas. Jo dažnai siūloma narkotikų neragavusiam arba mažą narkotikų vartojimo patirtį turinčiam jaunimui. JAV jis buvo populiarus 8-9 dešimtmečiais, ypač tarp studentų. Pastaruoju metu šis narkotikas pasiekė Europą, pirmiausia
Austriją ir Didžiąją Britaniją, o iš ten paplito į kitų šalių didmiesčius. „Ecstazy“ ypač paplitęs tarp jaunimo, propaguojančio „Rave“ kultūrą (vad. „reiverių“). Išskirtinis jų pomėgis – su šviesos efektais derinami maratoniniai šokiai pagal „techno“ muziką.

„Rave“ kultūra turi savo muzikos stilius, aprangą ir narkotikus, kaip ir 7-ojo dešimtmečio hipiai ar 8-ojo pankai. „Reiveriai“ netgi turi savo centrą – Goa Indijoje. Jis šalia Koh-Pahn-Gahn Tailande ir Boracay Filipinuose tapo „Rave“ gerbėjų kelionių tikslu.

Reikia pabrėžti, kad „Ecstazy“ vartojimas nėra būtinas „Rave“ vakarėlių bruožas. Ko gero, narkomanai sudaro mažumą „reiverių

Išvados
Šiandien narkotikai visuomenėje, ypač tarp jaunimo yra labai paplitę. Labai svarbu neleisti ir toliau jiems populiarėti, reikia imtis priemonių. Išsiaiškinti plitimo priežastis. Gaila, bet nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl paauglys pradeda vartoti narkotikus ar alkoholį, kaip jį apsaugoti nuo jų. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių – visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas – mėginimas pasitelkti narkotikus ar alkoholį.
Pati veiksmingiausia prevencijos forma – ugdyti gyvenimo įgūdžius, psichologinį vaikų atsparumą.. Mokyklos daug dirba tuo tikslu, tėvai ir visuomenė dar per mažai tuo rūpinasi.

Leave a Comment