NAFTA, JOS IÐTEKLIAI,GAVYBA…
Nafta – degus, aliejingas, savito kvapo skystis, daugiausia rudos arba beveik juodos spalvos, reèiau bûna ðviesiai oranþinis, rausvai rudas, þalsvas. Naftà sudaro alkanø, cikloalkanø (naftenø) ir aromatiniø angliavandeniø miðinys. Be to, joje esti iðtirpusiø dujø (pirmøjø keturiø soèiøjø angliavandeniliø, ypaè daug metano), junginiø, turinèiø deguonies, sieros, azoto, taip pat vandens ir mineraliniø priemaiðø. Tai itin svarbi planetos naudingoji iðkasena, sudaranti energetikos pagrindà ir plaèiai naudojama chemijos pramonëje. Ðis vertingas skystis susidaro þemës gelmëse, paprastai 1,5 – 3 km. gylyje, ið nuosëdinëse uolienose esanèios organinës medþiagos, aukðtoje temperatûroje ir dideliame slëgyje. Pakilusi á þemës pavirðiø arba á arti þemës pavirðiaus esanèius sluoksnius, ji per ilgesná laikà oksiduojasi, tirðtëja, kietëja ir pavirsta pusiau kietu arba kietu asfaltu.Apie Lietuvos gelmiø naftingumà iki ðio amþiaus vidurio nebuvo jokiø þiniø. Dujø iðsiverþdavo kasant ðulinius (aptikus kvartero nuosëdose organinës medþiagos), taèiau tai nieko bendra su gelmiø naftingumu neturëjo. Þiniø apie tai, kad Lietuvos gelmës naftingos, pradëjo plaukti po Antrojo pasaulinio karo. Pirmieji naftos pëdsakai aptikti 1949m. Vilniaus græþinyje (Rotundo gatvëje), silûro ir ordoviko klinèiø kontakte, 226.25 – 230.45 m. gylyje. Tai bûta tirðtos oksiduotos naftos. Kiek vëliau panaðiø naftos pëdsakø rasta Grigiðkiø græþinyje. 1955m. Stoniðkiø græþinyje, netoli Pagëgiø, ið vidurinio kambro smiltainio apie 2km. gylyje prasiverþë nedaug degiøjø dujø, o 1957m. á pietus nuo Karaliauèiaus (Kaliningrado) dar giliau tuose paèiuose sluoksniuose buvo rasta naftos pëdsakø. Nuo 1958m. Lietuvoje pradëta ieðkoti naftos specialiais græþiniais. 1960m. Virbalyje, apie 1150m. gylyje buvo pragræþti keli naftingi ordoviko sistemos klinties horizontai, kuriø bendras storis daugiau kaip 8m. Tame paèiame græþinyje, kiek aukðèiau (821.4-824.7 m. gylyje) naftos pëdsakø rasta silûro klintyje. Po to imta intensyviau ieðkoti naftos ordoviko uolienose. Buvo iðgræþti græþiniai Kybartuose, Pajevonyse, Viðtytyje. Visuose græþiniuose ordoviko uolienose, o Kybartuose ir silûro klintyje rasta naftos, taèiau tik Kybartø apylinkëse aptikta didesnë jos sankaupa. Ryðkiø naftos pëdsakø rasta virðutinio silûro klintyje netoli Raseiniø ir Tauragës. 1964m. Gargþdø græþinyje naftos þymiø buvo apatinio devono smiltainyje (1260m.gylyje). Ásigijus galingesnës græþimo technikos ir pasitelkus seisminës þvalgybos metodus, naftos þvalgymo darbai persikëlë á Þemaitijà. Tokiems darbams plësti tuo laiku jau buvo sukurtas ir teorinis pagrindas.Buvo nustatyta,kad ten perspektyvûs naftai horizontai slûgso 1700-2300m. gylyje, t.y. daug giliau negu rytinëje, centrinëje ar pietrytinëje Lietuvos dalyje, todël naftai kauptis bei susilaikyti geologinës sàlygos buvo palankesnës. Jau pirmieji græþiniai Þemaitijoje buvo sëkmingi. 1966m. netoli Plungës ir prie Gargþdø aptikti pirmieji nedideli naftos telkiniai vidurinio kambro smiltainyje, o 1968m. Klaipëdos rajone, Pietø Ðiûpariø struktûroje, to paties amþiaus smiltainiuose rastas pirmasis pramoninis naftos telkinys. Po metø netoliese rastame Vilkyèiø naftos telkinyje to paties amþiaus uolienose ið vieno græþinio gautas rekordinis iki 1985m. naftos debitas respublikoje – 151m per parà (11mm skerspjûvio vamzdþiu). Dar po keliø metø atrasti Diegliø, Vëþaièiø, Ablingos, Pociø telkiniai, kurie sudaro Gargþdø naftingàjà zonà. Nafta susikaupusi kambro sistemos smiltainio ir aleurolito sluoksniuose. Taigi kambro naftingasis kompleksas tapo svarbiausiu ir perspektyviausiu Lietuvos teritorijoje naftos paieðkø objektu.Tai, kad Vakarø Lietuvoje buvo rasta naftos telkiniø, yra didelis J.Malinausko, V.Muromcevos, V.Saulëno, A.Stirpeikos, V.Sakalausko ir kitø geologø nuopelnas.
Nuo 1975m. naftos pradëta rasti ir kitose Vakarø Lietuvos vietose: Ðilalës, Sakuèiø prie Ventës rago, Lauksargiø netoli Tauragës, Genèiø prie Kretingos, o taip pat Nausodþio ir Kretingos telkiniai. Ádomu tai, kad ðie telkiniai susijæ su skirtingomis stambiomis tektoninëmis struktûromis, vadinasi, naftos paieðkø teritorija gali labai iðsiplësti. Iki 1995m.Lietuvoje (sausuma)aptikta 19 naftos telkiniø (1lentelë) , ið jø 15 kambre, 1 ordovike ir 3 silûre. Dalis ðiø telkiniø pramoninës reikðmës neturi. Nuo 1975m. prasidëjo naftos paieðkos silûro rifogeninëse uolienose(barje-riniuose ir pavieniuose rifuose), toliau buvo ieðkoma naftos ir ordoviko klintyje. Iki 1990m. aptikti 2 peerspektyvûs plotai silûro rifogeninëse uolienose – prie Kudirkos Naumiesèio ir Lapgiriø (Jurbarko raj.); jie tiriami.Nuo paieðkø pradþios iki 1994m. buvo iðgræþta 220 paieðkiniø bei 160 struktûriniø græþiniø.Daugiau kaip 50% græþiniø buvo iðgræþta vakarinëje teritorijos dalyje – bûtent Gargþdø pakilumø zonoje (apie 60 græþiniø) ir vakarinëje Telðiø volo dalyje. Kudirkos Naumiesèio rife aptikta nafta gali turëti pramoninæ reikðmæ. Ðioms paieðkoms buvo svarbûs P.Lapinsko ir E.Laðkovo darbai apie silûro ir ordoviko sistemø paleogeografijà ir litologijà.Naftos paieðkos – itin sunkus ir sudëtingas darbas, nes reikia þiniø ið litologijos, geochemijos, struktûrinës geologijos, tektonikos, geofizikos,hidrogeo-logijos, hidraulikos, termodinamikos, geomorfologijos, geologinës nuotraukos, mechanikos.