Nafta, jos ištekliai, gavyba

NAFTA, JOS IÐTEKLIAI,GAVYBA.

Nafta – degus, aliejingas, savito kvapo skystis, daugiausia rudos arba beveik juodos spalvos, reèiau bûna ðviesiai oranþinis, rausvai rudas, þalsvas. Naftà sudaro alkanø, cikloalkanø (naftenø) ir aromatiniø angliavandeniø miðinys. Be to, joje esti iðtirpusiø dujø (pirmøjø keturiø soèiøjø angliavandeniliø, ypaè daug metano), junginiø, turinèiø deguonies, sieros, azoto, taip pat vandens ir mineraliniø priemaiðø. Tai itin svarbi planetos naudingoji iðkasena, sudaranti energetikos pagrindà ir plaèiai naudojama chemijos pramonëje. Ðis vertingas skystis susidaro þemës gelmëse, paprastai 1,5 – 3 km. gylyje, ið nuosëdinëse uolienose essanèios organinës medþiagos, aukðtoje temperatûroje ir dideliame slëgyje. Pakilusi á þemës pavirðiø arba á arti þemës pavirðiaus esanèius sluoksnius, ji per ilgesná laikà oksiduojasi, tirðtëja, kietëja ir pavirsta pusiau kietu arba kietu asfaltu.
Apie Lietuvos gelmiø naftingumà iki ðio amþiaus vidurio nebuvo jokiø þiniø. Dujø iðsiverþdavo kasant ðulinius (aptikus kvartero nuosëdose organinës medþiagos), taèiau tai nieko bendra su gelmiø naftingumu neturëjo. Þiniø apie tai, kad Lietuvos gelmës naftingos, pradëjo plaukti po Antrojo pasaulinio karo. Pirmieji naftos pëdsakai aptikti 1949m. Vilniaus græþinyje (Rotundo gatvëje), siilûro ir ordoviko klinèiø kontakte, 226.25 – 230.45 m. gylyje. Tai bûta tirðtos oksiduotos naftos. Kiek vëliau panaðiø naftos pëdsakø rasta Grigiðkiø græþinyje. 1955m. Stoniðkiø græþinyje, netoli Pagëgiø, ið vidurinio kambro smiltainio apie 2km. gylyje prasiverþë nedaug degiøjø dujø, o 1957m. á pietus nuo Ka

araliauèiaus (Kaliningrado) dar giliau tuose paèiuose sluoksniuose buvo rasta naftos pëdsakø. Nuo 1958m. Lietuvoje pradëta ieðkoti naftos specialiais græþiniais. 1960m. Virbalyje, apie 1150m. gylyje buvo pragræþti keli naftingi ordoviko sistemos klinties horizontai, kuriø bendras storis daugiau kaip 8m. Tame paèiame græþinyje, kiek aukðèiau (821.4-824.7 m. gylyje) naftos pëdsakø rasta silûro klintyje. Po to imta intensyviau ieðkoti naftos ordoviko uolienose. Buvo iðgræþti græþiniai Kybartuose, Pajevonyse, Viðtytyje. Visuose græþiniuose ordoviko uolienose, o Kybartuose ir silûro klintyje rasta naftos, taèiau tik Kybartø apylinkëse aptikta didesnë jos sankaupa. Ryðkiø naftos pëdsakø rasta virðutinio silûro klintyje netoli Raseiniø ir Tauragës. 1964m. Gargþdø græþinyje naftos þymiø buvo apatinio devono smiltainyje (1260m.gylyje). Ásigijus galingesnës græþimo technikos ir pasitelkus seisminës þvalgybos metodus, naftos þvalgymo darbai persikëlë á Þemaitijà. Tokiems darbams pllësti tuo laiku jau buvo sukurtas ir teorinis pagrindas.Buvo nustatyta,kad ten perspektyvûs naftai horizontai slûgso 1700-2300m. gylyje, t.y. daug giliau negu rytinëje, centrinëje ar pietrytinëje Lietuvos dalyje, todël naftai kauptis bei susilaikyti geologinës sàlygos buvo palankesnës. Jau pirmieji græþiniai Þemaitijoje buvo sëkmingi. 1966m. netoli Plungës ir prie Gargþdø aptikti pirmieji nedideli naftos telkiniai vidurinio kambro smiltainyje, o 1968m. Klaipëdos rajone, Pietø Ðiûpariø struktûroje, to paties amþiaus smiltainiuose rastas pirmasis pramoninis naftos telkinys. Po metø netoliese rastame Vilkyèiø naftos telkinyje to pa
aties amþiaus uolienose ið vieno græþinio gautas rekordinis iki 1985m. naftos debitas respublikoje – 151m per parà (11mm skerspjûvio vamzdþiu). Dar po keliø metø atrasti Diegliø, Vëþaièiø, Ablingos, Pociø telkiniai, kurie sudaro Gargþdø naftingàjà zonà. Nafta susikaupusi kambro sistemos smiltainio ir aleurolito sluoksniuose. Taigi kambro naftingasis kompleksas tapo svarbiausiu ir perspektyviausiu Lietuvos teritorijoje naftos paieðkø objektu.Tai, kad Vakarø Lietuvoje buvo rasta naftos telkiniø, yra didelis J.Malinausko, V.Muromcevos, V.Saulëno, A.Stirpeikos, V.Sakalausko ir kitø geologø nuopelnas.
Nuo 1975m. naftos pradëta rasti ir kitose Vakarø Lietuvos vietose: Ðilalës, Sakuèiø prie Ventës rago, Lauksargiø netoli Tauragës, Genèiø prie Kretingos, o taip pat Nausodþio ir Kretingos telkiniai. Ádomu tai, kad ðie telkiniai susijæ su skirtingomis stambiomis tektoninëmis struktûromis, vadinasi, naftos paieðkø teritorija gali labai iðsiplësti. Iki 1995m.Lietuvoje (sausuma)aptikta 19 naftos telkiniø (1lentelë) , ið jø 15 kambre, 1 ordovike ir 3 silûre. Dalis ðiø telkiniø pramoninës reikðmës neturi.
Nuo 1975m. prasidëjo naftos paieðkos silûro rifogeninëse uolienose(barje-riniuose ir pavieniuose rifuose), toliau buvo ieðkoma naftos ir ordoviko klintyje. Iki 1990m. aptikti 2 peerspektyvûs plotai silûro rifogeninëse uolienose – prie Kudirkos Naumiesèio ir Lapgiriø (Jurbarko raj.); jie tiriami.Nuo paieðkø pradþios iki 1994m. buvo iðgræþta 220 paieðkiniø bei 160 struktûriniø græþiniø.Daugiau kaip 50% græþiniø buvo iðgræþta vakarinëje teritorijos dalyje – bûtent Gargþdø pakilumø zonoje (apie 60 græþiniø) ir vakarinëje Telðiø volo dalyje. Kudirkos Na
aumiesèio rife aptikta nafta gali turëti pramoninæ reikðmæ. Ðioms paieðkoms buvo svarbûs P.Lapinsko ir E.Laðkovo darbai apie silûro ir ordoviko sistemø paleogeografijà ir litologijà.
Naftos paieðkos – itin sunkus ir sudëtingas darbas, nes reikia þiniø ið litologijos, geochemijos, struktûrinës geologijos, tektonikos, geofizikos,hidrogeo-logijos, hidraulikos, termodinamikos, geomorfologijos, geologinës nuotraukos, mechanikos. Pasitelkiami ávairiausi metodai: geologiniai, geocheminiai, geofizi-niai, biocheminiai, hidrogeocheminiai, hidrodinaminiai, paleogeografiniai ir kt.
Ieðkoti naftos Lietuvoje yra palyginti sunku.Pirma, kaupvietës yra maþos. Naftos telkiniø plotas daþnai tik keliø, retai keliolikos kvadratiniø kilometrø, o struktûrø, kuriose randama naftos, amplitudë bûna tik 15-20m., retai 50m. ir daugiau. Tokiose maþose struktûrose ar kitokios rûðies naftos kaupvietëse tenka tankinti geologiniø ir geofiziniø darbø tinklà, t.y. didinti detalumà. Tam reikia daug lëðø ir laiko, todël sunku dirbti efektyviai. Antra, Lietuvos teritorijà iðtisai dengia kvartero ledynø nuosëdos, kurios paslepia gilesniø sluoksniø struktûrà, todël þemës pavirðiaus reljefe giliai (1.5-2.5-km.gylyje) esanèiø naftos telkiniø þymës daþnai neiðryðkëja.
Daugiausia informacijos apie naftos telkinius paprastai surenkama seismi-niam þvalgymui naudojamu bangø atspindþio metodu. Tai tiksliausias metodas giliø sluoksniø sandarai tirti. Kaikur naftingø struktûrø galima nepastebëti net detaliu seisminiu þvalgymo metodu. Vidutinis stangriøjø bangø sklidimo greitis kai kuriose geologinio pjûvio dalyse kinta netolygiai ir nedësningai.Pasitaiko, kad græþiniais nerandama seismiðkai iðskirtø struktûrø, naftos kaupvieèiø. Tiesa, ir pasaulinëje naftos paieðkos praktikoje produktyvus bû
ûna tik kas 4-5 græþinys.
Seisminis þvalgymas Lietuvoje pradëtas 1952m. Per visà naftos paieðkos darbø Lietuvoje laikotarpá atlikta apie 22000km. seismo þvalgybiniø profiliø ið kuriø apie 13000km.-atspindinèiø bangø metodu (ABM) ir apie 9000km.-bendro giluminio taðko metodu (BGTM).Dar sunkiau Lietuvoje aptikti supleiðëjusius naftingus sluoksnius arba naftingas rifogenines uolienas. Seismines bangas jie atspindi silpnai, nes sluoksniai nestori, o naftingø ir neturinèiø naftos uolienø fizinës savybës maþai skiriasi.
Tikslingos naftos telkiniø paieðkos tokiomis sudëtingomis geologinëmis sàlygomis remiasi naftingø zonø susidarymo ir pasiskirstymo dësningumais. Naftos telkiniø ir naftingø zonø susidarymas glaudþiai susijæs su naftos kilme, kadangi nuo naftos susidarymo zonø iðsidëstymo priklauso telkiniø pasiskirstymo dësningumai. Rytø Europos prekambro platformos vakarinio pakraðèio paleozojiniø nuogulø nuosëdiniai baseinai nuo Lvovo ádaubos iki Baltijos ádaubos (sineiklizës) pagal naftos susidarymo ypatybes sudaro Baltijos – Lvovo naftingà ir dujingà provincijà (244pav.), kurioje nafta ir dujos kaupiasi nuo paleozojaus laikø. Baltijos sineklizë, esanti ðios provincijos ðiaurinëje dalyje, sudaro Baltijos naftingà ir dujingà baseinà, kurio giliausiai nugrimzdusi dalis priskiriama Baltijos naftingai ir dujingai srièiai, o rytinis ðlaitas (sausumoje) – Pabaltijo naftingai srièiai. Pastarajai priskiriama ir Lietuvos visa perspektyvi naftai teritorija.
Beveik visame pasaulyje naftos telkiniai iðsidëstæ storymëse, kurioms bûdinga naftos þaliaviniø uolienø ir kolektoriø susisloksniavimas.
Iki ðiol Lietuvoje nafta, kaip mineralinë þaliava, buvo nenaudojama ðalies ûkyje. Vietos naftos suradimo ir panaudojimo problema dar sprendþiama. Kaimyninëje Kaliningrado srityje naftos telkiniai panaudojami nuo 1975m. Ið naftos telkiniø nafta vamzdynais patenka á naftos iðpylimo estakadà Znamensko geleþinkelio stotyje, ið kur geleþinkeliu perveþama á Drogobièiø naftos perdirbimo gamyklà Ukrainoje.
Pradëjus veikti Lietuvoje stambiai Maþeikiø naftos perdirbimo gamyklai, kuri perdirba nevietinæ naftà, buvo sudarytas Kaliningrado srities naftos telkiniø panaudojimo planas ir numatyta nutiesti naftotieká á Maþeikius.Lietuvos naftos kokybë yra gana gera, todël jà geriau naudoti brangiø aukðtos kokybës tepalø (be sieros priemaiðos) gamybai ir tik likusias lengvàsias frakcijas naudoti kurui vidaus degimo ir dyzeliniams varikliams.
Iki 1990m. pabaigos Lietuvoje iðþvalgyta tik deðimtoji prognozuojamøjø naftos iðtekliø dalis apie 5mln.tonø. Baltijos jûros akvatorijoje tikimasi rasti iki 50mln. tonø, taèiau pusë ðio kiekio bus aptikta tik smulkiuose telkiniuose, todël vargu ar visà naftà bus rentabilu eksploatuoti.
Ieðkant naftos, buvo atlikti ávairûs tyrimai, kuriais remiantis, Pabaltijo naftingoji sritis suskirstyta á naftingus ir perspektyvius rajonus, naftos sukaupimo zonas ir perspektyvias naftai zonas (246pav.). Perspektyviausios yra Gargþdø, Klaipëdos, Rietavo, Ðilalës, Nemuno naftos susikaupimo zonos ir vakarinë Telðiø naftos susikaupimo zonos dalis (247pav.)
1997m. metinës naftos gavyba Lietuvoje siekë 212.4 tûkst.t. Taèiau tikimasi, kad pradëjus eksploatuoti naujai surastus naftos telkinius sausumoje, o ypaè Baltijos jûros Lietuvos akvatorijoje, iki 2015m. vietinë naftos gavyba galëtø pakeisti apie 20-25% importuojamos naftos. Þaliava á Maþeikiø naftos perdirbimo gamyklà ðiuo metu importuojama ið Rusijos.
Naftos gavybos ðalyje suvestinë(þr.Bendra naftos gavyba Lietuvoje) rodo laipsniðkà kasmetiná gavybos apimèiø didëjimà, tiesiogiai priklausantá nuo valstybës ir uþsienio kapitalo investicijø á ðià sritá.

Naftingas Lietuvos teritorijos plotas siekia 32 000 km.

Naftos telkiniai pagal dydá skirstomi :

<0.3mln.t(iðgaunamø) – 47%

0.3 – 0.5 mln.t. – 21%

0.5 – 1.0 mln.t – 16%

>1.0 mln.t – 16%

PROGNOZINIAI GEOLOGINIAI NAFTOS IÐTEKLIAI LIETUVOJE

Naftingas kompleksas Perspektyvus plotas, km Geologiniø iðtekliø kiekis mln.t
Kambras (sausuma) 32 000 80.4
Kambras (jûra) 7000-11 000 69.7
Ordovikas 11 300 15.8
Ordovikas (jûra) – 10.6
Silûras 11 600 102.4
Ið viso : sausumoje jûroje 198.1 80.3

2001m. NAFTOS PRODUKTØ PERKROVIMO KLAIPËDOJE REZULTATAI

Mazutas 3 053 009
Dyzelinis kuras 1 596 328
Benzinas 345 929
Aviacinis kuras 115 207
Orimulsija 47 354
Tepalas 1 168
VISO: 5 158 995

APLINKOS JAUTRUMAS NAFTOS IÐSILIEJIMAMS

Leave a Comment