Mineralines medziagos

MINERALINĖS MEDŽIAGOS

KalcisFosforasMagnisKalisNatrisValgomoji druskaGeležisMikroelementai

Mineralinės medžiagos organizme: Mineralinės medžiagos sudaro apie 4 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio. Daugiau kaip pusė šio kiekio – tai kaulų, dantų, nagų ir minkštųjų audinių statybinė medžiaga. Likusi dalis yra krujuje ir kituose skysčiuose. Daugelio jų randama labai mažai, todėl jie vadinami mikroelementais (cinkas, silicis, fluoras ir kt.). Mineralinės medžiagos reguliuoja daugelį procesų: virškinimą, medžiagų apykaitą ir jų įsisavinimą. Be jų organizmas negalėtų gyventi ir dirbti. Mineralinės medžiagos matuojamos gramais, miligramais arba mikrogramais. Suaugusio vyro, sverinčio 70 kg, organizme yra šių mineralinių medžiagų:

kalcio -1050 gchloro -105 gfosforo – 700 g natrio – 100 gkalio – 245 gmagnio – 35 gsieros – 175 g

Sieros daugiausia yra odoje, plaukuose ir naguose, kalio – ląstelėse, natrio – skysčiuose, geležies – hemoglobine (raudonasis kraujo pigmentas), jodo – skydinėje liaukoje, cinko – kasoje, kobalto – kraują gaminančiuose organuose ir t.t.

Kodėl sutrinka mineralinių medžiagų balansas? Mineralinių medžiagų balansas dažniausiai sutrinka dėl: 1. neracionalios mitybos, 2. neteisingos mitybos, 3.taip pat dėl įvairių ligų.

Kalcis

Kalcio vaidmuo organizme. Kalcis mūsų organizme atlieka labai svarbų vaidmenį. Kai trūksta kalcio, gali atsirasti net širdies negalavimų.Patenkinti organizmo poreikį kalciu gana sudėtinga. Praktiškai žiūrint, daugiause jo yra piene, specialiai raugintuose sūriuose, sardinėse. Vadinasi, negeriantiems pieno ir nevalgantiems sūrių gali trūkti kalcio, atsirasti įvairių negalavimų.

Kalcio junginiai. Daugelyje daržovių esanti rūgštynių rūgštis sudaro tokius kalcio junginius, kurių organizmas neįsisavina. Pvz. kai kurių kraštų gyventojai nevalgo rabarbarų dėl didelės oksolato koncentracijos. Vadinasi, valgant daug rabarbarų, organizmas kalcio neįsisavina. Panašiai viekia ir špinatai bei rūgštynės. Tačiau nemalonių pasekmių išvengsime, jeigu į rabarbarus įdėsime kalcio karbonato. Kai kalcio ir oksolato junginiai nusėda, galime atsigaivinti puikiu vitamininiu gėrimu. Su špinatais, deja, taip nepadarysi, tačiau retkarčiais jų galima duoti, ypač vaikams ir tiems, kurie geria daug pieno.Pavasarį, kai daug valgoma ankstyvųjų daržovių, norint išvengti kalcio trūkumo, reikia daugiau vartoti pieno ir sūrių.Palyginti daug oksolatų yra tokiuose produktuose, kaip kakava, arbata ir pipirai. To nepamirškite niekada, ypač maitindami vaikus.

Kalcio poreikis organizmui. Suaugusiam žmogui per dieną reikia 0.8 g kalcio, o 100 g pieno miltelių jo yra 900 mg, 100 g sūrio (rauginto pieno)-1100 mg, 100 g varškės sūrio- 140 mg, 100 g sardinių- 400 mg, 100 g karvės pieno- 12 mg kalcio.

Fosforas

Fosforas žmogaus organizme. Apie 80 proc. organizme esnčio fosforo įeina į kaulų sudėtį, o 20 proc. – į kitus audinius bei skysčius. Fosforas drauge su kalciu yra pagrindinė mineralinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Apie 1proc. fosforo yra nerviniame audinyje. Fosforas svarbus maisto medžiagų rezorbcijai, fermentų veiklai, apykaitos procesams, energijos gamybai ir kt.

Kur randama fosforo? Fosforo apstu maisto produktuose. Čia jis esti įvairių junginių pavidalu. Žmogus jo gauna su: *pieno produktais, *miltų patiekalais, *mėsa, *žuvimi , *bulvėmis, *įvairiomis kitomis daržovėmis. Organizmas lengvai pasisavina fosforą, todėl jo netrūksta.

Fosforo poreikis organizmui. Suaugusiam žmogui per parą reikia 1,5 – 2 g per parą. Labai svarbu, kad fosforo į organizmą patektų tam tikru santykiu su kalciu. Tačiau praktiškai dažnai nukrypstama nuo normos, nes daugumoje produktų fosforo yra kur kas daugiau negu kalcio.Manoma, kad tuomet , kai šis santykis nuolat neatitinka normos, gali imti kalkėti audiniai.

MAGNIS

Kai trūksta magnio. Didžiausia dalis magnio kaupiasi kauluose. Magnio trūkumas organizme sukelia panašius reiškinius kaip ir kalcio trūkumas: *padidėja nervų sistemos jaudrumas, *gali atsirasti traukulių. Magnis labai svarbus medžiagų, ypč lipidų, apykaitos procesams. Todėl jo trūkstant, greičiau atsiranda aterosklerozė.

Kur randama magnio? Pagrindinis magnio šaltinis – augaliniai maisto produktai, ypač žali.Magnio poreikiai priklauso ir nuo kitų gaunamų maisto medžiagų, taip pat nuo žmogaus amžiaus. Suaugusiam per parą reikia apie 250 mg magnio, nėščioms ir maitinančioms kūdikius moterims – apie 400 mg.

NATRIS

Nuo ko priklauso natrio poreikiai? Jis taip pat svarbus žmogaus organizmui. Nuo jo priklauso vandens kiekis organizme. Natrio išskiriama tiek kiek ir vandens.

Natrio poreikiai priklauso nuo to, *kiek pašalinama iš organizmo natrio, *koks dirbamo fizinio darbo intensyvumas bei trukmė, *prakaitavimo intensyvumas bei prakaito koncentracija, *pagaliau nuo žmogaus amžiaus.

Koks natrio kiekis reikalingas organizmui? Nustatyta, kad žmogui per parą pakanka gauti 1 g natrio. Per didelis kiekis natrio nenaudingas.

Su kokiu maistu gaunamas natris? Natrio žmogus gauna daugiausia su valgomąja druska, taip pat su gyvulinės kilmės maisto produktais.

Valgomoji druska

Vaišingumo simbolis? Valgomoji druska,arba natrio chloridas, buvo žinoma dar prieš mūsų erą ir net dabar laikoma vaišingumo simboliu. Valgomosios druskos ypač trūkdavę tropikų kraštuose, kur vartojama daug augalinio maisto ir dėl aukštos aplinkos temperatūros daug prakaituojama- taigi jos mažiau gaunama ir daugiau prarandama.

Valgomosios druskos svarba. Žmogaus organizmui valgomoji druska yra svarbi tuo, kad ir natris, ir chloras- gyvybiškai būtini elementai.Žinoma, kad dėl jos trūkumo gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, apetito stoka, šleikštulys, oda pasidaro sausa, sudribusi, gali atsirasti pirštų ir blauzdų raumenų traukuliai, pablogėti mąstymas ir kt. Tačiau mūsų klimato zonoje valgomosios druskos organizmui gali trūkti tik tada, kai žmogus sąmoningai vengia ją vartoti arba nuolatos sunkiai fiziškai dirba, ypač karštyje. Pastaruoju atveju žmogus su prakaitu gali per parą išskirti 15 -20g ir daugiau natrio chlorido. Taip būna ir kai kurių šakų sportininkams. Nemažai natrio chlorido žmogus praranda viduriuodamas, karščiuodamas, sirgdamas kai kuriomis ligomis.

Valgomosios druskos poreikis. Kiek reikia valgomosios druskos, paprastai priklauso suvartojimo augalinio maisto kiekio. Vasarą jos reikia daugiau. Valgydamas visai nesūditą maistą, žmogus per parą gauna nuo 0.5 iki 3 g. natrio chlorido. Tokią bedruskę dietą gydytojai skiria tiems kurie serga kraujo apykaitos nepakankamumu, inkstų uždegimu ir kt. Sveikam žmogui tiek natrio chlorido yra mažai. Tačiau šiais laikais druskos vartojama per daug.

Druska organizme. Žmogaus organizme yra apie 250 g. natrio chlorido. Dižiausia jo dalis ( apie 90 procentų) esti skysčiuose. Dėlto kraujas yra sūroko skonio. Nuo natrio chlorido labai priklauso organizmo skysčių tūris, ypač vandens kiekis kraujyje. Kuo daugiau kraujyje bus natrio, tuo daugiau jame bus vandens. Taip susidariusi didesnė kraujo masė labiau spaus kraujagyslių sieneles, t.y. spaudimas kraujagyslėse padidės.

Su kokiu maistu gaunama druska? Natrio chlorido gauname su įvairiu maistu: su duonos ir pyrago, mėsosir žuvies produktais, konservuotomis daržovėmis ir kt. Daug natrio chlorido turi mineraliniai vandenys.Kur kas daugiau valgomosios druskos, panašiai kaip ir cukraus, suvartojama pastaraisiais dešimtmečiais.

Kiek reikia valgomosios druskos? Kūdikiams vidutinė paros norma – 0,25 – 0,75 g. Dabar manoma, kad suaugusiam žmogui normaliomis salygomis natrio chlorido per parą reikia 5 – 6 g. Žmonių jautrumas natrio chloridui yra nevienodas. Nustatyta, kad tiems, kurie sunaudoja mažiau valgomosios druskos, rečiau būna padidėjęs kraujo spaudimas. Tačiau bėda, kad žmogus pripranta sūriai valgyti: tada jo noras nesutampa su sveiko gyvenimo būdo bei racionalios mitybos reikalavimais. Ypač negerai, kai vaikai nuo mažens priprantama valgyti sūriai.

Druskos perteklius organizme. Taigi per didelis valgomosios druskos kiekis organizme sulaiko daugiau vandens, o tai sunkina širdies darbą. Dabar manoma, kad nuolatinis natrio perteklius skatina aterosklerozę.

Įdomu:

Druska…RYŠKIAI MĖLYNA. Šio mineralo kaina kažkada prilygo netgi auksui, o kai kuriose šalyse iš jo gamino pinigus. Jo ieškodami, kupranugarių karavanai klaidžiojo puriais smėlynais, laivai raižė audringas jūras. Per vestuves jį dovanodavo jauniesiems kaip šeimos klestėjimo simbolį. Jis gali per sekundę išnykti vandenyje ir vėl netikėtai atgimti skaidriais kubeliais, gali būti baltas, ryškiai mėlynas, geltonas,pilkas, rausvas arba visai bespalvis. Apie jį tiek sugalvota patarlių, priežodžių …Matyt jau supratote, kad kalbama apie paprasčiausią …druską, kurios istorija nenusileidžia kitiems pasaulio stebuklams.

Pinigai iš…DRUSKOS Garsusis keliautojas Markas Polas XIIa. Kinijoje aptiko iš druskos pagamintus pinigus. Kiniečiai “monetas” formuodavo iš specialiuose induose įkaitintos valkios druskos masės, džiovindavo ant karštų plytų, ženklindami jų paviršių imperatoriaus antspaudu. Etiopijoje druskos pinigai buvo populiarūs dar mūsų šimtmečio viduryje. Ten piniginis vienetas buvo 65 cm ilgio, 640 gr. svorio druskos lazdelės. dvidešimt tokių “pinigų” keisdavo į vieną Marijos Terezos talerį. Prireikus druskos lazdelę galima buvo dadalinti į dvi, tris arba krturias dalis, “išdalinant “ir jos vertę. Argi nepatogu?

2000 t druskos už… Garsi ir istorija, kaip kažkada Bazelyje vienas Bavarijos hercogas iš Bonifacijaus Amerbacho palikuonio už 2000 tonų druskos įsigijo garsaus dailininko Hanso Holbeino tapybos paveikslą.

Druska ir…KRAITIS O kartą druska pasitarnavo puikiu kraičiu tikrų tikriausiai princesei. Taip nutiko Vengrijos karaliaus Belos IV dukrai Kingei, kuriai pasipiršo lenkų kunigakštis Boleslovas. Kingė nepanoro imti jokio kraičio, tik paprašė tėvą padovanoti jai “tai, be ko negalima gyventi.” Tėvas suprato, kad ji kalba apie druską, kurios klodų buvo nemaža jo žemių paviršiuje. Jis pasakė, kad dukra gali kiekvieną kartą, kai tik atvyks pasisvečiuoti į tėviškę, pasiimti kie tik nori druskos. Bet dukra vėl atsisakė, tik paprašė leisti jai įmesti į vieną druskos kasyklos šulinį savo auksinį vestuvinį žiedą. Karalius leido, nors nesuprato keistos šio užgaidos prasmės. Po kiek laiko kai jaunosios šeimos kortežas važiavo iš Vavelio rūmų į Krokuvą, Kingė paprašė sustoti prie mažyčio Veličkos upelio ir liepė tarnams jo šlaite kasti šulinį. Jau pirmas kastuvas pažėrė švaručius druskos kristalus.Kartu su jais saulėje akinančiai suspindo ir princesės vestuvinis žiedas. Taip druska iš tėvo žemės atsekė paskui Kingę į jaunikio žemę. Nuo to laiko Veličkos druskų kasyklos garsėja kaip didžiausias šio mineralo telkinys Europoje.Ten, giliai po žeme, įrengta netgi šv. Antonijaus bažnyčia, kurioje viskas vien iš druskos., taip pat ir princesės Kingės ststula jai skirtoje kriptoje. šioje kasykloje veikia ir garsi gydykla, kur gydytis gali sau leisti tik labai turtingi žmonės.

Gal ši istorija galėtų likti vien gražia legenda, jei ne įdomi druskos klodų savybė keliauti iš vienos vietos į kitą. Tyrinėtojai išaiškino, kad ir Veličkos Lenkijoje, ir Solikamsko Urale, ir Artemjevsko Ukrainoje druskų klodai yra išdžiūvę druskingi ežerai, mažavandenės marios arba lagūnos, atsidūrę giliai po žeme spaudžiant iš viršaus sunkesnėms uolienoms. Mat druskos klodas, nors ir tvirtos masės, yra labai lankstus, o todėl ir judrus.Mūsų planetoje yra ir sūrių jūrų, pvz. – Raudonoji kūra, kurioje druskų koncentracija tokia didelė, kad žmogui sunku būtų paskęsti. Šią jūrą “sūdo” natrio ir kalio druskos, kurias vanduo nuolat plauna iš druskingų giliai slypinčių vulkaninės kilmės uolienų.

GELEŽIS

Geležis organizme. Suaugusio žmogaus organizme būna apie 3 – 5 gramus geležies. Didžiausia jos dalis – kraujo hemoglobine, kur ji lengvai prijungia ir atiduoda deguonį.Dėl to kraujas deguonį išnešioja po visą organizmą.

Geležies įsisavinimas. Įsisavinti geležį padeda skrandžio sultys. Kai sumažėja jų rūgštingumas, dažnai ima mažėti ir geležies atsargos organizme. Geriausiai įsisavinama gyvuliniuose maisto produktuose esanti geležis (iki 30 proc.). Iš augalinių maisto produktų geležies įsisavinama vos 7 – 10 proc.. Moterų organizmas geležį įsisavina geriau negu vyrų.

Kokiuose produktuose yra geležies? Daugiausia geležies esama: *kepenyse, *kiaušinio trynyje, *sausuose ankštiniuose produktuose, *avižiniuose produktuose.

Kiek mažiau geležies yra: *mėsoje, *žuvyje, *paukštienoje, *riešutuose, *javų produktuose, *lapinėse daržovėse.

Labai mažai geležies yra: *piene, *pieno produktuose, *įvairiuose riebaluose, *šakniavaisiuose, *aukščiausios rūšies miltuose ir kt..

Vyrams per parą reikia apie 10 mg geležies.Moterims per parą reikia apie 15 mg geležies.Geležies įsisavinimą ypač pagerina vitaminas C ir gyvuliniai baltymai. Kai baltymai sudaro mažiau kaip 10 proc. maisto davinio kaloringumo, geležies poreikiai moterims padidėja iki 25 mg per parą.

MIKROELEMENTAI

JodasVarisKobaltasFluorasCinkasManganasMolibdenasSelenasChromas