Metalai

Geležies rūda

Geležies rūda – tai svarbiausia juodosios metalurgijos žaliava, iš kurios lydomas plienas ir ketus. Rūdoje geležies yra nevienodai. Rūda, turinti daugiau kaip 50% geležies, vadinama sodre, 50 – 25% – vidutine, mažiau kaip 25% – skurdžia. Pasaulio geležies rūdos atsargos – apie 250 mlrd. tonų. Svarbiausi geležies rūdos telkiniai: Kinija – Anšanis, Dajė Chubėjuje; Brazilija – Karažas, Paros valstijoje, Itabira ir Paraopebos upės slėnis Minas Žerajo valstijoje; Australija – Niumenas, Goldsvortis; Rusija – Lebedinskojė ir Michailovskojė Kursko magnetinėje anomalijoje, Kačkanaras Urale, Železnogorskas Pietų Sibire Džamšedpuras Bihare, Baspanis Orisoje Minesotos valstija – Mezabis ir Kujuna, Mičigano valstija – Menominis.

Spalvotųjų metalų rūdos

Spalvotiesiems metalams priklauso apie 80 cheminių elementų, pasižyminčių metalų savybėmis, ir dar daugiau lydinių. Tarp spalvotųjų metalų atskirą grupę sudaro taurieji metalai – auksas, sidabras, platina ir platinos grupės metalai. 1995m. pasaulyje išlydyta per 50mln. tonų spalvotųjų metalų.

Aliuminis

Visas aliuminio pramonės ciklas apima aliuminio rūdos gavybą (boksitai, nefelinai, alūnitai), sodrinimą (molžinis), lydimą (pirminis ir antrinis aliuminis), rafinavimą (priemaišų atskyrimas nuo metalo), aliuminio lydinius. 1827m. vokietis F.Vėleris gavo aliuminį kaitindamas aliuminio chloridą su kaliu. 1886m. prancūzas Polis Hero ir amerikietis Čarlzas Halas elektrolizės būdu iš aliuminio oksido (molženio) pirmą kartą išlydė aliuminį. BOKSITAI. Svarbiausia aliuminio rūda yra boksitai. Boksitų atsargos pasaulyje sudaro 23 mlrd. tonų (Gvinėja – 8, Australija – 5, Brazilija – 3, Jamaika 1,5). 1821m. boksitus atrado prancūzai Bo vietovėje. Tarpukaryje daugiausia boksitų iškasdavo Prancūzija. Po antrojo pasaulinio karo Olandų ir Britų Gvianos (dabar Surinamas ir Gajana) išgaudavo pusę pasaulio boksitų. Vėliau kurį laiką pirmavo Jamaika, o nuo 1973m. pirmosios vietos nebeužleidžia Australija.

Australija.Boksitų telkinius Australija pradėjo eksploatuoti po antrojo pasaulinio karo ir greitai tapo lydere. Didžiausi telkiniai yra šiaurės, vakarų ir šiaurės vakarų pakraščiuose. Vieni didžiausių pasaulyje boksitų telkinių išsidėstę palei Karpentarijos įlanką – Govas ir Veipa, bei vakaruose netoli Perto – Džaradeilis. Australija pirmauja pasaulyje pagal molžemio gamybą (35 pasaulio gamybos) ir eksportą (per 50 pasaulio eksporto).

Kitų valstybių telkiniai. Očo Riosas Jamaikoje, Porto Trombetas ir Posas de Kaldas Brazilijoje, Jumenkou Kinijos Šansi provincijoje.

Varis

Iš daugybės vario mineralų svarbiausias yra chalkopiritas. Kiti svarbus vario mineralai yra kupritas, vario grynuolis, bornitas, chalkozinas. Tinkamose pramoninei gavybai rūdose gryno vario dažniausiai būna nuo 0,3 iki 6 proc. Vario rūdos atsargos pasaulyje sudaro apie 600mln. tonų, skaičiuojant pagal gryno vario turinį rūdoje. Apie pusę pasaulio telkinių sutelkta Amerikoje. Čilei tenka 20, JAV – 16, Zambijai – 7, Kanadai ir Kazachijai – po 6, Rusijai – 5 proc. Pasaulio vario rūdos atsargų.

Švinas

Svarbiausios švino savybės – sunkus ir minkštas, kalus ir atsparus cheminiam poveikiui – nulėmė jo pritaikymo spektrą. Normaliomis sąlygomis pasidengia oksidacine plėvele ir tampa atsparus korozijai. Gavyba. Svarbiausia švino rūda yra galenitas. Gamtoje švino rūdos dažniausiai randamos kartu su cinko bei kitomis rūdomis ir sudaro polimetalų rūdas. Garsiausios pasaulio švino rūdos radimvietės eksploatuojamos pakankamai seniai. Tai Australijos polimetalų rūdų telkiniai Broken Hilas ir Maunt Aiza, JAV Misurio valstijos Vaibarnamo ir Bonės Terės, Meksikos Čihuahujos, Kanados Kimberlio, Kazachijos Riderio arba buvusio Leninogorsko rūdynai.

Cinkas

Cinkas – plačiai paplitęs metalas. Vario ir cinko lydinys žalvaris buvo vienas pirmųjų lydinių, žinomų žmonijai. Cinkuoti metalai ir lydiniai nebijo korozijos. Svarbiausia cinko rūda yra sfaleritas. Gamtoje cinko rūdos dažniausiai randamos kartu su švino ir vario bei kitomis rūdomis ir sudaro polimetalų rūdas. Daugiausiai cinko rūdos išgauna Kanada, Kinija, Australija, Peru, JAV.

Alavas

Alavo gavyba neatsiejamai susijusi su vadinamąja Alavo juosta. Alavo juosta driekiasi Pietryčių Azijoje nuo Junanio provincijos Kinijos pietuose per Birmą, Tailandą ir Malakos pusiasalį iki Indonezijos Lingos, Bankos ir Belitungo salų. Keturios Alavo juostos valstybės (Kinija, Indonezija, Tailandas ir Malaizija) pirmauja pasaulyje pagal alavo atsargas. Arabai apie Malakos pusiasalio alavą minėjo jau IX a. kronikose. XIX a. alavo gavyba Alavo juostoje vyko labai sparčiai. XX a. viduryje Malaizija ir Indonezija išgaudavo 50% pasaulio alavo rūdos. Svarbiausias pasaulio alavorūdos gavybosdabartinis rajonas – Kinijos Junanio provincija – dažnai vadinama “pasaulio alavo sostine”. Kiti didžiausi alavo rūdos telkiniai yra Indonezijos Bankos ir Belitungo salos, Brazilijos Porto Veljas, Bolivijos Potosis, Malaizijos Kintos ir Klango upių slėniai, Tailando Phuketo sala.

Nikelis

Išžvalgytos nikelio rūdų atsargos pasaulyje sudaro apie 120 mln. t. Daugiau kaip pusė jų tenka šioms valstybėms ir teritorijoms (proc.): Naujajai Kaledonijai – 40, Kanadai ir Australijai po – 10, Indonezijai – 5. 1996 m. pasaulyje išgauta 1030 tūkst. t nikelio rūdos (pavertus grynu nikeliu), palyginti su 935 tūkst.t 1995 m. bei 881 tūkst.t 1990 m. Daugiausia nikelio rūdos išgaunačios valstybės: Rusija, Kanada, Naujoji Kaledonija, Australija, Indonezija.

Chromas

Chromo vardas (graikiškai “chroma” – spalva) pasako apie save – tai žydrai sidabriškai blizgantis metalas. Chromuotas plienas yra atsparus rūdims, rūgštims, karščiui. Svarbiausias chromo lydinys su geležimi vadinamas ferochromu. Iš 4 mlrd.t chromo rūdos atsargų 90 proc. tenka PAR ir Kazachijai. Apie 70 proc. pasaulio chromo rūdos atsargų sutelkta PAR Riustenburgo ir Stilpurto, maždaug 20 proc. – Kazachijos Chromtau telkiniuose. Didžiausios Europoje chromo rūdos atsargos yra Albanijoje ir Suomijoje.

Kobaltas

Kobalto rūdos mineralai reti, dažniausiai randami nikelio, vario ir geležies rūdynuose. Bendros kobalto rūdos atsargos sudaro apie 6 mln.tonų. Didžiausios kobalto rūdos atsargos yra vadinamojoje Vidurio Afrikos juostoje – Kongo DR (buvęs Zairas), Zambijoje, Ugandoje. Žymiausi kobalto rūdos telkiniai yra Musonojus ir Kolvezis Šabos provincijoje Kongo DR, Kobaltas ir Lak Preisakas Ontario provincijoje Kanadoje, Norilsko apylinkėse Rusijoje, taip pat Zambijoje, Australijoje, Kuboje, Suomijoje.

Auksas

Tikriausiai pirmieji aukso gavybą pradėjo senovės egiptiečiai, kurie ją siejo su saulės kultu. Iki Kristaus eros auksą kasdavo Mažojoje Azijoje, Senovės Romoje, Indijoje. Pasakiškomis aukso atsargomis garsėjo inkų imperija. Aukso gavybą beveik visada lydėdavo tam tikras sujudimas. XIX a. viduryje “aukso karštligė” apėmė Australiją ir Kaliforniją, kiek vėliau – Aliaską bei Pietų Afriką. Europos valstybėms tenka tik vienas procentas pasaulio aukso gavybos. Daugiausia aukso Europoje išgaunama Švedijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Didžiausi aukso gavybos rajonai: PAR – Vivatersrandas ir Vidurinysis Veldas; JAV – Nevada, Kalifornija, Pietų Dakota; Australijoje – Vakarų Australija; Kanadoje – Ontaris ir Kvebekas; Rusijoje – Jakutija.

Sidabras

Jau prieš 4000 metų žmonės mokėjo lydyti sidabrą. Seniausiai Europoje sidabras buvo išgaunamas Ispanijos ir Graikijos rūdynuose. Ispanijoje sidabrą išgaudavo finikiečiai, kartaginiečiai ir maurai. Lauriono sidabro ir alavo rūdynai netoli Atėnų laikomi garsiausiais senųjų laikų sidabro telkiniais. Atradus Ameriką, svarbiausias sidabro gavybos rajonais tapo Meksika ir Peru, o vėliau – JAV ir Kanada. Daugiausiai sidabro išgaunančios valstybės 1997 m. buvo Meksika, Peru, JAV, Kanda, Kinija.

Platina

Leidinyje “Minerals Handbook 1996 – 97” pažymima, kad pasaulio platinos atsargos sudaro apie 56 tūkst.tonų. Apie 80 proc. jų sutelkta PAR, maždaug 10 proc. Rusijoje, nežymi dalis JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Australijoje, Zimbabvėje, Botsvanoje. Beveik visas platinos kiekis PAR išgaunamas Bušveldo komplekse, Rusijoje – Norilsko rajone.

Radioktyviųjų metalų rūdos

Iš radioktyviųjų metalų rūdų išskirti radioktyvieji elementai vartojami kaip branduolinis kuras, kuris ateityje galbūt visiškai pakeis tradicines kuro rūšis: anglis, naftą, gamtines dujas. Radioktyvieji metalai – tai uranas, toris, plutonis ir kt. Šiuo metu daugiausia vartojama urano. Jo ištekliai sudaro apie 2 mln.t. Didžiausi urano rūdų telkiniai yra JAV, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Nigeryje, Argentinoje, Rusijoje, Čekijoje, Ukrainoje.

Naudota literatūra

1. Lingė P. Pasaulio pramonės apžvalga. Vilnius, 2000 m.2. Vaitiekūnas S. Geografija. Vadovėlis 10 kl. Kaunas, 1997 m.