Turinys
1. Įvadas……………………………………………………………22. Lietuvos gyventojų apklausa……………………………..33. kodėl fosfatai, chloro junginiai ir toksiškumas?……54. ką mes galime padaryti, kad išsaugotume sveiką aplinką ir savosveikatą?……………………………………………………………..55. Išvados…………………………………………………………….76. Naudota literatūra…………………………………81. ĮvadasKiekvieną dieną buityje naudojame daugybę įvairių cheminių priemonių – skalbiame, baliname, valome, šveičiame ir t. t.. Šie produktai suteikia daug naudos, todėl tapo tokia neatsiejama gyvenimo dalimi, kad vargiai ir beįsivaizduojame, kaip galėtume be jų išsiversti. Reklamose matome, kokie svarbūs mūsų “išgyvenimui” plovikliai: jie naikina pavojingas bakterijas, lengvai išima dėmes, nuostabiai išvalo ir t.t. Tačiau ne kiekvienas susimąsto, kad dauguma šių cheminių medžiagų taip pat turi ir neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai. Didelis chemikalų naudojimas lemia platų jų paplitimą aplinkoje, o galiausiai ir mūsų organizme. Nuovargis, bloga nuotaika, dažnos ligos ir neaiškios kilmės alergija kamuoja daugelį žmonių, kurie priversti gydytis ir “moka” prastu darbo efektyvumu. Gamta irgi kenčia: žydi vandens telkiniai, dūsta ir serga žuvys, kiti hidrobiontai, nyksta augalai. Kai kurios cheminės medžiagos, dabar randamos žmonių organizme, yra toksiškos. Jos pažeidžia imuninę sistemą, kepenis, smegenis ar reprodukcinę sistemą. Dar kitos sukelia onkologines ligas gyvūnams. Kai kurių gyvūnų fiziologija skiriasi nuo žmonių, todėl nereiškia, kad medžiaga, sukelianti vėžinius pakitimus pelei, tą patį poveikį turės ir žmogui. Deja, nėra ištirtas daugumos cheminių medžiagų ilgalaikis ir sinergetinis poveikis aplinkai, nėra atliktas įvairiapusis rizikos įvertinimas. Tuo tarpu šios medžiagos vis cirkuliuoja ir kaupiasi aplinkoje… Pvz., apskaičiuota, kad norint visiškai pašalinti skalbimo priemones iš audinio, jį reikėtų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų. Vargu, ar tai padaro net ir šiuolaikinės skalbimo mašinos. Tragiška, tačiau kiekvienas gimęs kūdikis jau turi daug svetimų cheminių medžiagų savo kūne.
Todėl kiekviena cheminė medžiaga, tiek sukurta laboratorijoje, tiek ir natūrali, turi būti naudojama labai atsakingai. Buitinės plovimo priemonės yra vienas iš didžiausių paviršinio vandens taršos šaltinių. Kartu su nuotekomis plovikliai patenka į valymo įrenginius, kurie, išvalę nuotekas, jas išleidžia į paviršinius vandenis. Tačiau valymo įrenginiai negali pilnai panaikinti kenksmingų cheminių medžiagų, o mažuose miesteliuose ir kaimeliuose, kur nėra valymo įrenginių, jos patenka tiesiai į upes ar ežerus…2002 metų pradžioje Aplinkosaugos informacijos centras, kartu su partneriais iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Danijos pradėjo bendrą projektą “Žaliasis vartojimas”. Jo tikslas – sumažinti Baltijos regiono paviršinio vandens taršą, sukeltą buitinių plovimo priemonių.To siekiama, didinant vartotojų ekologinį sąmoningumą, keičiant nusistovėjusius ploviklių pirkimo įpročius, mažinant aplinkai žalingų cheminių medžiagų vartojimą. Projekto metu atlikti cheminiai tyrimai ir atrinkti aplinkai mažiau žalingi plovikliai. Pastebėjome didelį gamintojų susidomėjimą, todėl ateityje numatome ženklinti pačius aplinkai mažiau žalingus produktus ir taip suteikti galimybę vartotojams, neturintiems chemijos ar biologijos žinių, lengvai atpažinti juos.2. Lietuvos gyventojų apklausa2003 m. vasarą buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, norint išsiaiškinti jų žinias apie ploviklius. Jos metu gauti atsakymai iš 400 žmonių, gyvenančių įvairiuose miestuose ir kaimuose.Kaip Jūs galvojate, ar plovikliai (skalbimo priemonės, indų plovikliai, balikliai) turi įtakos aplinkos kokybei? 1. Visi jie kenksmingi aplinkai;2. Tik keletas iš jų nėra žalingi aplinkai;3. Visi jie nėra žalingi aplinkai;4. Nežinau.
Rezultatai rodo, kad dauguma žmonių, tiek iš mažų gyvenviečių, tiek iš miestų mano, kad visi plovikliai žalingi aplinkai.Tik labai maža miestų gyventojų dalis linkusi manyti, kad plovikliai nežalingi aplinkai. Šis atsakymas žymiai dažnesnis tarp kaimo gyventojų,. Tai parodo informacijos trūkumą kaimuose.Kas labiausiai įtakoja Jūsų pasirinkimą, perkant ploviklius (pasirinkti 2 atsakymus) ?
1. Kaina;2. Priedai;3. Valymo efektas;4. Pakuotė, jos dizainas;5. Mažos kainos akcijos;6. Poveikis sveikatai;7. Poveikis aplinkai;8. Informacija ant pakuotės – cheminė ploviklio sudėtis;9. Kita;10. Nenaudoju ploviklių.Dauguma žmonių ploviklius renkasi pagal plovimo efektą. Didelę įtaką pasirinkimui daro ir gaminio kaina.Kaimų gyventojai, skirtingai nei miestų, rinkdamiesi ploviklius, neskaito informacijos ant pakuotės.Miestiečių pasirinkimui didelę įtaką turi ploviklių poveikis sveikatai, tuo tarpu kaimiečiai nurodo, kad dėmesį kreipia į “kitus” dalykus.
Kaip jūs dozuojate ploviklius? 1. Pasižiūriu, koks plovimui reikiamas kiekis nurodytas ant pakuotės, ir šį ploviklio kiekį atmatuoju dozimetru;2. Naudoju dozimetrą, tačiau visų ploviklių dedu vienodą kiekį;3. Dozuoju apytiksliai, “iš akies”;4. Nenaudoju ploviklių.
Tyrimai parodė, kad ryški dauguma Lietuvos gyventojų nesilaiko dozavimo instrukcijų ant pakuotės ir dozuoja “iš akies”.
Apibendrinus apklausos duomenis, galima daryti išvadas, kad:
• Ploviklių cheminė sudėtis, nurodyta ant pakuotės, daugumai miestiečių ir visiems kaimų gyventojams, pasirenkant ploviklius, neatlieka jokio vaidmens. Tai galėtų reikšti, kad žmonės nesupranta jos, arba, kad jiems nerūpi chemikalų poveikis aplinkai.• Pagrindinis prioritetas, renkantis ploviklius yra jų efektyvumas ir kaina, o ne poveikis aplinkai ir sveikatai. Tai parodo mažą žmonių ekologinį sąmoningumą.• Absoliuti dauguma gyventoju dozuoja “iš akies”. Dabartiniai plovikliai veiklūs net mažais kiekiais, todėl galima teigti, kad visada panaudojama daugiau ploviklio nei jo reikėtų ir taip stipriai teršiama aplinka.• Žmonės gauna labai mažai informacijos apie buitinę chemiją, jos poveikį aplinkai. Nemaža dalimi reklamos “užpildo” šį trūkumą, taip suformuodamos klaidingą požiūrį į chemikalus.• Mažas gyventojų ekologinio sąmoningumo lygis.• Miestų gyventojų ekologinis sąmoningumas didesnis nei kaimų gyventojų.3. Kodėl fosfatai, chloro junginiai ir toksiškumas?Dideli fosfatų kiekiai, su nuotekomis patekę ežerus ir upes, sukelia “vandens žydėjimą”. Tai yra viena iš aktualiausių Pabaltijo šalių ir Lenkijos vandens taršos problemų.
Be to, fosforo ištekliai Žemėje yra riboti, todėl juos reikia naudoti labia atsakingai. Europos Komisijos Aplinkosaugos direktoratas svarsto galimybę uždrausti fosforo naudojimą skalbimo priemonėse.Tiek Pabaltijo šalyse, tiek ir Lenkijoje, dar plačiai paplitę balikliai, audinius balinantys chloru (natrio hipochloridu). Ši medžiaga vandenyje sudaro labai žalingus gyvajai gamtai chlororganinius junginius, kurie pažeidžia organizmo nervų ir kitas sistemas. Be to chloro junginiai dirgina kvėpavimo ir akių gleivines. Alternatyva chlorui balikliuose – vandenilio peroksidas. Jis nekenksmingas nei aplinkai, nei sveikatai, todėl Europoje jau seniai baigia išstumti chloro baliklius.Toksiškos medžiagos nuodingos net labai mažais kiekiais, todėl turi būti naudojamos kiek įmanoma mažiau.4. Ką mes galime padaryti, kad išsaugotume sveiką aplinką ir savo sveikatą?
1. Reikia stengtis naudoti alternatyvias, natūralias skalbimo priemones:
• Maistinė soda , sumaišyta su vandeniu, gali būti naudojama kaip universalus ploviklis virtuvėje. Jis puikiai tinka valyti net šaldytuvui, kadangi panaikina kvapus. Toks valymo būdas yra nebrangus ir efektyvus, be to, nekenkia aplinkai.• Actas , praskiestas vandeniu, puikiai valo langus ir kitus stiklinius paviršius, plyteles.• Rupi druska gali būti naudojama kaip šveitiklis puodams, lėkštėms ir kitiems indams.• Citrinų sultys turi daug balinančios rūgšties.
2. Pirkti aplinkai mažiau žalingus produktus:
• Naudokite baliklius , kurie sukurti vandenilio peroksido, bet ne chloro pagrindu.• Naudokite skalbimo priemones , kurių sudėtyje maižau nei 5 procentai fosfatų.Rinkoje atsiranda vis naujų skalbimo priemonių, keičiasi cheminė sudėtis, todėl reikia atidžiai skaityti informaciją, nurodytą ant pakuotės.Atkreipiame dėmesį, kad parduotuvėse jau prekiaujama plovikliais, kurie pažymėti Europos ekoženklais. Siūlome vartoti šiuos gaminius. Prekė, turinti ekoženklą, atitinka griežtus aplinkosauginius kriterijus, kurie atsižvelgia į visą gaminio ir jo pakuotės gyvavimo ciklą: žaliavų gavybą, gaminio kūrimą, panaudojimą ir utilizavimą. Europoje ekologinis prekių ženklinimas plačiai paplitęs. Populiariausi yra Šiaurės šalių tarybos sukurtas “Gulbės” (pav. 1), Vokietijos “Mėlynojo angelo” (pav. 2), ir ES “Gėlės” (pav.3) ekoženklai.
pav. 1 pav. 2 pav. 3
Daugelis žmonių plovimo priemones dozuoja “iš akies”. Tai klaida. Šiuolaikiniai plovikliai veiklūs net mažais kiekiais, todėl dažnai viršijama reikiama jų norma ir taip smarkiai teršiama aplinka.Atidžiai perskaitykite informaciją ant ploviklio pakuotės, kur nurodyta, kada ir kiek jo reikia naudoti. Ši norma yra skirta pasiekti optimalų plovimo efektą, todėl papildomas ploviklio kiekis nepadidins efektyvumo.Priešingai – sugaišite daug laiko ir sunaudosite daugybę vandens, kol išskalausite skalbinius ar išplausite indus. Jeigu blogai išskalausite, likusios cheminės medžiagos kenks jūsų sveikatai.
3. Mažinti pakuotės atliekas:
Ploviklių pakuotėms pagaminti naudojami baigtiniai gamtos ištekliai, be to, pakuotės atliekos teršia aplinką. Todėl pirkite koncentruotus, didesnės talpos pakuotės ploviklius, kad susidarytų kuo mažiau pakuočių atliekų.5. IšvadosNorint gyventi sveikai reikia kai kuo ir patiems pasirūpinti: juk nesuvaldysime visų gamyklų, jų išmetamų į aplinką teršalų, taigi reikia patiems elementriausius dalykus apie švarią gamtą, aplinką, žinoti. Daug išvardinau priemonių kuriomis būtų galima pristabdyti aplinkos teršimą, nes ne vien mums reikia kad būtų švarus oras, augalai vandenys ir dirvožemis. Dar be mūsų juk yra gyvūnai, kurie be viso šito, kaip ir žmogus, tiesiog išnyktų. Taigi rūpinkimės savo aplinka. Jeigu visi žmonės suprastų kokia yra svarbi gamtos apsauga, tikrai gyventume švaresnėje aplinkoje (chemikalų atžvilgiu).6. Naudota literatūraInterneto svetainės:
http://www.culture.lt/uzuzur/aic.php?AIC&kas=straipsnis&st_id=36http://www.culture.lt/uzuzur/aic.php?AIC&kas=straipsnis&st_id=89www.mokslai.comKlasiokai.com
Ir šiaip bendros žinios.