Divožemis

20.8. Dirvožemio tarša

Dirvožemis – viršutinis, fizikinio ir cheminio dūlėjimo labiausiai išpurentas Žemės plutos sluoksnis, per daugelį tūkstančių metų susidaręs iš dirvodarinės uolienos, klimato, augalijos ir gyvūnijos, reljefo ir paties dirvožemio amžiaus sąveikoje. Tai svarbiausias gyvybės substratas, gebantis duoti augalų derlių.
Daugiausia dirvožemį teršia pramonės ir energetikos įmonės bei žemės ūkyje naudojamos trąšos. Teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, autotransporto išmatomosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis, tręšiant ir pan. Svarbiausi jų – organinės ir mineralinės (sieros, druskos ir azoto) rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, naaftos produktai. Sunkieji metalai: Hg, Pb, Cd, Zn,Cu, Co, Ni į dirvožemį patenka iš atmosferos vykstant natūraliems biosferos reiškiniams (pvz., išsiveržus ugnikalniams) ir dėl žmonių ūkinės veiklos. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos į dirvožemius patenka pesticidai. Daugelis jų ir jų tarpiniai skilimo produktai yra nuodingi ir pavojingi dirvožemyje gyvenantiems organizmams.
Dirvožemio mikroorganizmai sugeba daugumą teršalų suskaidyti iki elementarių cheminių junginių. Be to, dirvožemiai pasižymi ir antiseptinėmis savybėmis, t.y. neleidžia vystytis į dirvožemį patekusiems patogeniniams ligų sukėlėjams. Tačiau labai užterštuose dirvožemiuose šios savybės būna prrislopintos, todėl dirvožemis gali tapti pavojingų infekcinių ligų židiniu.

Dirvožemis teršiamas dėl gamybinės, ūkinės, buitinės veiklos ir dėl tolimų teršalų pernašų. Auginant žemės ūkio kultūras dirvožemis užteršiamas biogeniniais elementais, cheminių trąšų ir pesticidų likučiais. Sunkiaisiais metalais ir biogeninėmis medžiagomis dirva gali bū

ūti užteršta neteisingai tręšiant nuotėkų dumblu. Aplamai, sunkieji metalai pasaulyje pripažinti viena iš svarbiausių ekologinių problemų. Ypač pavojinga, kai kelių metalų bendras kenksmingas poveikis viršija kiekvieno jų veikimą atskirai (vadinamasis sinergetinis poveikis).
Greta kitų teršalų “Plane” paminėtos ir 277 Sovietų Sąjungos kariškių kontroliuotos teritorijos (67762 ha arba 1,04 proc. šalies teritorijos). Daugelyje karinių objektų iki šiolei likę tiesioginio pavojaus žmonių svekatai ir gyvybei židinių.
Išvadoje apie dirvožemį sakoma: “Šalyje stokojama visų potencialių taršos šaltinių (skystų naftos produktų saugyklų, degalinių, pesticidų ir trąšų sandėlių, filtracijos laukų) inventorizavimo ir jų daromos įtakos aplinkai įvertinimo. Tokius darbus atlikti būtina, nes daugelyje objektų teritorijų užterštas ne tik dirvožemis, bet ir gilesni grunto sluoksniai bei gruntinis vanduo”.

Dirvožemių būklė Dirvožemis – gana buferiška ekosistemos sudedamoji dalis. Jeigu miškų augalijos, yppač spygliuočių pakenkimus ar net džiūvimą nesunku pamatyti, tai miško dirvožemių savybės kinta nepastebimai ir palyginti lėtai. Duomenų apie ilgalaikį rūgštaus lietaus poveikį dirvožemiams mažoka.

Leave a Comment