Deimantas

DEIMANTAS.
Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „adamas“ – nenugalimasis.
• Spalva. Bespalvė, pilka, melsva, silpnai rausva, žalsva, geltona, ruda iki juodos.
• Skaidrumas.: nuo permatomo iki nepermatomo.
• Blizgesys deimanto.
• Skirumas: nuo kriaukliško iki rakštinio.
• Skalumas: (111) idealiai skalus.
• Kietumas: 10, trapus.
Brėžimo spalva: balta.
• Tankis: 3,47 -3,56.
• Lūžio rodiklis: 2,417.
• Dvejopas lūžimas: nėra.
• Dispersija: 0,044 (pagal kai kuriuos duomenis iki 0,0627).
• Pleochroizmas: nėra.
• Liuminescencija: mėlyna, žalsva.
• Chemizmas: spalvą sąlygoja priemaišos – N(geltona),Mn(rožinė),kartais ir Si,Al.Mg ir Fe.
• Taurinimas: švitinimas, dažnai kartu ir temperatūrų svyravimais, difuzinis paviršiaus dažymas.
Istorija. Deimantus minėjo jau Plinijus Vyresnysis (23-79m. Po Kr.).Į Europą deimantai patko VI-V amžiais prieš Kr. Tuo laikotarpiu sukurta Seenovės graikų bronzinė skulptūra iš neapdirbtų deimantų. Ji šiuo metu saugoma Britų muziejuje, Londone. Iki XVIII amžiaus deimantai buvo randami tik Indijoje, iš ten kilę daugiausia žymių istorinių akmenų. Tik 1714m. Jų buvo atrasta Brazilijoje, o vėliau Pietų Afrikoje.
Deimantus gaubia gausybė legendų, tikima jų magiška galia. Jie tapo turtingumo simboliu, Todėl deimantų galima pamatyti beveik visose karūnose, brangakmenių lobynuose ir muziejų rinkiniuose.

Astrologija. Deimantas – gimusiųjų po Liūto arba Svarstyklių(pagal babiloniečius), Vėžio(pagal graikus) arba Avino(pagal bazantiečius) ženklais akmuo.
Poveikis kūnui. Stiprina visą urogenitalinę siistemą, gydo skrandį ir žarnyną, teigiamai veikia sergant epilepsija ar esant Menjerio sindromui.
Priežiūra. Po gydymosi reikia iškrauti akmenį šaltame vandenyje, po to trumpai įkrauti saulės spinduliuose. Deimantas stiprina kitų akmenų poveikį.
Kilmė. Kimberlitai, lamproitai, brangakmenių sąnašynai.
Radimvietės. Nuo senų laikų deimantų randama In

ndijoje. Iš čia kilę daugelis visame pasaulyje žinomų akmenų. Deimantų gavyba buvo sukoncentruota Haiderabado apylinkėse, tarp penaru ir Sonaken‘o upių. Randami ir tarp smiltainių, konglomeratų bei upių sąnašynuose. Šį regioną, dar vadinamą „Golkonda“, žinojo jau Plinijus Vyresnysis. Dabar deimantai kasami Kolur-Eluru Haiderabado valstijoje ir prie Panna, Madja Pradešo valstijoje. Iš Indijos yra kilęs ir garsusis „Didysis mongolas“(svoris 782,25 ct), rastas 1650m.; „Nizamas“, 1874m. (svoris 440 ct); „Viltis“(Hope) (mėlynais deimantas 44,50 ct), „Orlovas“(186,62ct, 1680m.);„Kohinoras“(105,60ct),šviesiai geltonas „Florentietis“,sveriąs 137,27ct ir kiti žymūs akmenys. Nuo senų laikų deimantų kasyklų būta ir Indonezijoje bei Borneo saloje. Šiuo metu deimantų gaunama Kinijoje. Jie kasami Šandungo ir Juano provincijose bei hainano saloje.
XVIII a. Pradžioje (1714m) deimatai buvo atrasti ir Brazilijoje, Diamantinos apylinkėse, Minas Žerajo (Minas Gerais) valstijoje, o vėliau ir Bahijo vaalstijoje. Čia deimantai kasami kartu su auksu ir kvarcais randami upių sąnašynuose. Šiandien Brazilija yra labai svarbus deimantų tiekėjas pramonei( kasami vadinamieji „karbonadai“). Didžiausias ras tas techninis deimantas svėrė 3148 karatų.

Leave a Comment