Chromosomos sandara. Autosomos ir lytinës chromosomos.
Lyties apsprendimas. Su X chromosoma susijusios paveldimos ligos.
Chromosomos yra branduolio struktûros, kuriose ypatingu bûdu pasiskirsèius genetinë medþiaga. Interfazëje genetinë medþiaga vadinama chromatinu, làstelës dalijimosi metu chromatinas kondensuojasi ir virsta struktûra vadinama chromosomom. Svarbiausios cheminës medþiagos sudaranèios genetinæ medþiagà yra DNR ir baltymai.
Chromatinà sudaro DNR siûlai besivyniojantys apie baltyminius diskus – nukleosomas. Tokioje struktûroje genetinë medþiaga gali reduplikuotis, vykdyti transliacijà.
Làstelei dalijantis chromatinas kondensuojasi nukleosominë struktûra sudëtingëja ir virsta trumpuèiu kûneliu – chromosoma. Labiausiai chromosoma sutrumpëja metafazëje. Ilgiausia þmogaus chhromosoma 10 pm?????. Joje esanèios DNR molekulës ilgis – 16 cm.
Skirtingø organizmø, net ir to paties organizmo chromosomos skiriasi savo iðvaizda, bet jø pagrindinës dalys tos paèios. Kiekvienà chromosomà sudaro:
2 peèiai atskirti pirmine persmauga, kuri vadinama centromera. Prie jos tvirtinasi dalijimosi verpstës mikrovamzdeliai. Chromosomoje gali bûti ir antrinë persmauga (branduolëlio organizatorius, èia susidaro branduolëlis). Vienà chromosomà sudaro 2 DNR siûlai, kurie susikondensavæ ir vadinami chromatidëm. Jos yra visiðkai identiðkos, nes susidarë po DNR dvigubëjimo interfazëje. Ávairios chromosomos skiriasi savo dydþiu, centromeros padëtim, peèiø ilgiais irr t.t.
Vieno individo làstelës branduoly esanèios visos chromosomos vadinamos chromosomø rinkiniu arba kariotipu. Skirtingø individø (priklausanèiø skirtingom rûðim, gentim ir t.t.) chromosomø rinkiniai skiriasi dël skirtingo chromosomø skaièiaus. Þmogaus chromosomø rinkiná sudaro 46 chromosomos (23 poros), o vaisinës muselës drozofilos – 8 chromosomos (4 poros). Ly
Moteriðkos lyt. Chromosomos savo iðvaizda panaðios ir þymimos XX, vyriðkos lyt. chromosomas savo iðvaizda skiriasi. Viena jø panaði á mot. lyties lytines chromosomas, todël þymima X, kita skiriasi ir þymima Y.
Gametogenezës metu formuojantis spermatozoidams ir kiauðialàstëms vyksta mejozë. Jos metu diploidinë làstelë virsta haploidinëm gametom. Taigi þmogaus ir drozofilos kiauðialàstës yra visos vienodos ir turi 1 X chromosomà. O spermatogenezëje po mejozës susidaro dviejø rûðiø spermatozoidai, vieni su X, kiti su Y lytine chromosoma.
Apsivaisinimo metu galimos 2 kombinacijos. Kiauðialàstæ gali apvaisinti sppermatozoidas su X arba su Y chromosoma. Pirmuoju atveju ið apvaisintos kiauðialàstës iðsivystis mot. lyt. individas ( ), antruoju atveju vyr. lyt. individas ( ). Taigi toks yra þmogaus, þinduoliø, drozofilos lytá nulementis mechanizmas.
Taèiau kaikuriø vabzdþiø patinëlis neturi Y chromosomos – tik vienà X chromosomà t.y. viena lytine chromosoma maþiau. Patelë gi turi abi XX chromosomas. Ðiuo atveju pusë patino spermatozoidø bus su X chromosoma, pusë neturës jokios lytinës chromosomos. Kai kiauðinëlá apvaisina spermatozoidas su X chromosoma, susidaro zigota su dviem X chromosomom ir ið to
Su X chromosoma susijæ paveldimos ligos.
Jau prieð 1000 metø buvo þinoma, kad hemofilijà ir daltonizmà berniukai paveldi ið savo motinø, kurios yra sveikos. Moterim gi ðios ligos pasireiðkia reèiau. Ðiø poþymiø paveldëjimo esmæ atskleidë T. Morganas tirdamas drozofilà. Jis nustatë genus esanèius X chromosomoje ir jø apsprendþiamus poþymius pavadino “sukibusiais su lytimi”. Jau dabar þmogaus X chromosomoje þinoma daugiau kaip 100 genø. X chromosomoje yra ir kraujo kreðëjimà sàlygojantis genas. Jis yra dominuojantis. O rececyvinis genas prieðingai lems ligà – hemofilijà. Taip pat ir daltonizmo genas esantis X chromosomoje yra rececyvinis. Kadangi vyriðka lytis turi tik vienà X chromosomà, visi joje esantys genai, kurie nëra Y chromosomoje pasireiðkia fenotipe nepriklausomai nuo to ar