Chemijos žodynas

Aktivacijos energija – dalelėms suteikta energija, kurios reikia reakcijai prasidėti.Atominis masės vienetas – dydis, lygus 1/12 anglies izotopo ¹²C atomo masės.Atominis skaičius – protonų skaičius atomo branduolyje.Atomo branduolys – centrinė atomo dalis, susidedanti iš protonų ir neutronų.Atomo modelis – atomo samprata pagal atomo sandaros teoriją.Atomo sandara – atomą sudarančių dalelių visuma.Atomo simbolis – sutartinis atomo žymėjimas.Branduolio krųvis – pastovus dydis, lygus protonų skaičiui.Chloridai – elementų junginiai su chloru.Chemija – tai mokslas apie medžiagas ir vienų medžiagų virtimą kitomis.Cheminė lygtis – cheminės reakcijos užrašas cheminėmis formulėmis ir koeficientais.Cheminė reakcija – vienų medžiagų virtimas kitomis.Cheminės savybės – medžiagos savybės, išryškėjančios joms reaguojant su kitomis medžiagomis.Cheminis elementas – atomų rūšis, turinti vienodą branduolio krūvį.Cheminis junginys – medžiaga, sudaryta iš cheminiais ryšiais susijungusių skirtingų elementų atomų.Cheminis reagentas – reaguojanti medžiaga.Cheminis simbolis – cheminio elemento sutartinis ženklas.Degimas – cheminis reiškinys, kuriam vykstant išsiskiria šviesa ir šiluma.Distiliavimas – skysčių arba jų mišinių garinimas ir gautų garų kondensavimas.Egzoterminė reakcija – reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma.Elektrinis neigiamumas – Elemento atomo savybė prisitraukti elektronus.Elektroninė sandara – elektronų išsidėstymas atomo energijos lygmenyse.Elektronas – atomo dalelė, turinti vieną neigiamąjį krūvį (-1) ir beveik neturinti masės.Endoterminė reakcija – reakcija, kurios metu sunaudojama šiluma.

Fizizkinės medžiagų savybės – agregatinė būsena, spalva, kvapas, konis, blizgesys, kietumas, elektrinis ir šilumos laidumas, lydymosi ir virimo temperatūra, tankis.Fizikiniai reiškiniai – kitimai, kuriems vykatant vienos medžiagos nevirsta kitomis.Grynoji medžiaga – medžiaga, sudaryta iš vienodų vienos medžiagos dalelių: atomų, molekulių arba jonų.Grupė – periodinės cheminių elementų lentelės vertikalus stulpelis; visi grupės elementai turi vienodą valentinių elektronų skaičių.

Joninis junginys – junginys, susidarantis jungiantis metalams su nemetalais.Jungimosi reakcija – reakcija, kurios metu iš dviejų (ar daugiau) pradinuų medžiagų susidaro viena medžiaga.Korozija – metalų ir jų lydinių irimas nuo išorinio poveikio.Kristalizacija – kristalų susidarymas iš garų, tirpalų, lydalų ar kietųjų medžiagų.Masės skaičius – atomo branduolio protonų ir neutronų skaičius.Metalai – vieninės medžiagos kurioms būdingas metališkas blizgesys, laidumas šilumai ir elektrai, kaulams, aukšta lydymosi temperatūra; turi palyfinti mažą elektrinį neigiamumą, linkę atiduoti elektronus ir virsti teigiamaisiais jonais.Medžiagos masės dalis – medžiagos ir mišinio masių santykis.Mišinys – sistema, sudaryta iš kelių medžiagų.Molinė masė – vieno medžiagos molio masė; žymima raide M; matavimo vienetas g/mol, kg/kmol.Nemetalai – vieninės madžiagos, kurioms būdingas blogas šilumos ir elektrinis laidumas, žema lydymosi ir virimo temperatūra; dėl didelio elektrinio neigiamumo linkę prisijugti elektronus ir virsti neigiamaisiais jonais.Neutronas – neutrali elementarioji dalelė, kurios masė artima protono masei ir lygi vienam atominiam masės vienetui.Nevienalytis mišinys – mišinys, kurio dalelės matomos plika akimi arba pro mikroskopą.

Oksidacijos – redukcijos reakcija – reakcija, kuriai vykstant pakinta elementų oksidacijos laipsniai.Oksidatorius – medžiagos dalelė, kuri prisijungia elektronus.Pavadavimo reakcija – reakcija, kuriai vykstant vienas elementas junginyje pakeičia kitą.Pereinamieji elementai – elementai, esantys periodinėje lentelėje tarp IIA ir IIIA grupių; tai IB, IIB, IIIB, IVB, VB, VIB, VIIB, ir VIIIB grupių elementai.Periodas – periodinės cheminių elementų lentelės horizontali elementų eilė; periode didėjant elemento atominiam skaičiui metališkosios savybės silpnėja, o nemetališkosios – stiprėja.Periodo numeris – rodo, kiek elektronų sluoksnių turi to periodo elementų atomai.Periodiškumas – didėjant elementų atomų krūviams, periodiškai kartojasi elementi su vienodu elektronų skaičiumi išoriniame sluoksnyje; dėl to periodiškai kartojasi ir cheminių elementų bei jų junginių savybės.

Radioktivusis elementas – cheminis elementas, kurio visi izotopai radioktyvūs, ir todėl ir todėl jie savaime yra tol, kol susidaro stabilūs naujų elementų atomai.Reakcijos produktas – reakcijos metu susidariusi medžiaga.Redukcija – elektronų prisijungimas.Reduktorius – dalelė, kuri atiduoda elektronus.Rūdijimas – metalų ir jų lydynių jungimasis su oro deguonimi drėgnoje aplinkoje.Santykinė atominė masė – vidutinės elemento atomų masės ir 1/12 ¹²C atomo masės santykis. Tai reikšmė be matavimo vienetų.Santykinė molekulinė masė – molekulę sudarančių atomų, santykinių atominių masių suma. Ji rodo, kiek kartų medžiagos vienos molekulės masė yra didesnė už 1/12 anglies C atomo masės dalį.Skilimo reakcija – reakcija, kurios metu iš vienos pradinės madžiagos susidaro dvi ar daugiau medžiagų.Sudėtinė medžiaga – medžiaga, sudaryta iš įvairių rūšių elementų atomų.

Sulfidai – metalo ir sieros junginiai.Taurieji metalai – metalai, kurie nei ore, nei kaitinami liepsnoje nesijungia su deguonimi; chemiškai atsparūs metalai.Tirpalas – skystasis vienalytis mišinys.Tirpinys – medžiaga, kurią beriame, pilame ar pučiame į tirpiklį; tirpinamoji medžiaga.Tirpiklis – medžiaga, kurioje tirpinama kita medžiaga.Valentiniai elektronai – atomo išorinio sluoksnio elektronai, galintys dalyvauti susidarant ceminiam ryšiui.Vienalytis mišinys – mišinys, kurio dalelių negalima pamatyti net pro stipriausią mikroskopą.Vieninė medžiaga – medžiaga, sudaryta iš vienos rūšies atomų.

A – masės skaičius.Ar – santykinė atominė masė.E – energija.e¨ – elektronas.M – molinė masė.Mr – santykinė molekulinė masė.m – masė.N – dalelių skaičius.NA – Avogadro skaičius.n – medžiagos kiekis.n° – neutronas.p+ – protonas.Q – reakcijos šiluma.Z – atominis skaičius.P – tankis.