Benzinas

Benzinas, lengvoji naftos distiliavimo frakcija. Bespalvis, lengvai garuojantis ir nesunkiai užsiliepsnojantis skystis. Gaminamas iš naftos, rečiau – iš dujų, kieto kuro (akmens anglių, degiųjų skalūnų, durpių, medienos) arba sintezės būdu. Jo virimo temperatūra yra 35-195ºC, stingimo < -60ºC, tvikstelėjimo <0ºC, tankis 700-780 kg/m3, o šilumingumas Qž = 49,3-44,8 MJ/kg. Benzinas susideda iš įvairios sudėties ir struktūros lengvųjų angliavandenilių: 3-10% arenų, 12-30% naftenų, 60-80% alkanų, 1-2% alkenų, iki 2% sieros. Į degalus taip pat įmaišoma iki 1% (priklauso nuo masės) antidetonatorių. Dėl to oktaninis skaičius padidėja 15-20 vienetų. Dar galima rasti dervų, rūgščių, meechaninių priemaišų, vandens. Svarbiausias rodiklis – oktaninis skaičius, nusakantis jo antidetonacines savybes. Susitarta, kad izooktano CH3C(CH3)2–CH2CH(CH3)CH3 oktaninis skaičius yra lygus 100, o n-heptano C7H16 – nuliui. Taigi šis skaičius parodo kiek izooktano yra izooktano ir n-heptano mišinyje, kurio detonacinės savybės yra tokios pat kaip ir benzino. Kiti svarbūs rodikliai: švino kiekis g/dm3, (etiliuotų – g/kg), frakcinė sudėtis, sočiųjų garų slėgis kPa, dervų kiekis mg/100cm3, indukcijos periodas min (benzino gebėjimas oksiduotis; būna 600-800min, daugiaoktanio – 1200min), rūgštingumas KOH mg/100cm3, sieros kiekis procentais, spalva. Benzinas būna dviejų rūūšių: automobilinis ir aviacinis. Automobilinis benzinas būna įvairių markių. Žymimas raidėmis (K, E), skaičiais (92, 95) ir žodžiais, kurie rodo benzino paskirtį, oktaninį skaičių ir priedus. Dažniausiai naudojamas 92, 95 ir 98 oktaninio skaičiaus benzinas. Būna vasarinis ir žieminis. Jie skiriasi garingumu, žieminio garingumas būna di

idesnis, vasarinio – mažesnis. Taip pat jis būna etiliuotas ir neetiliuotas. Įvairių markių benzinas gaunamas sumaišius skirtingų gavybos būdų ir frakcijų komponentus. Benzinas naudojamas kaip degalai, lakų, dažų ir dervų tirpiklis, eterinių aliejų ekstrahentas. Juo valomi drabužiai, plaunamos detalės. Benzinas (ypač etiliuotas) yra nuodingas. Jei žmogus apsinuodija, jam būtinai reikia gryno oro, deguonies. Jei patenka į skrandį, duodama išgerti aliejaus. Leistina garų koncentracija ore iki 300 mg/ m3.
Pagal gavimo būdą būna naftos tiesioginės distiliacijos, terminio, katalizinio krekingo, destrukcinio hidrinimo, riformingo ir kitų procesų produktas.

● Krekingas – antrinis naftos ir jos produktų perdirbimas. Krekingo būdu gaunamas ir benzinas. Jo metu ne tik skyla naftos angliavandenilių molekulės, bet ir vyksta dehidrinimas, hidrinimas, izomerizacija, aromatizacija, alkilinimas – susidaro sotieji ir nesotieji, žemos virimo temperatūros angliavandeniliai, aukštos virimo temperatūros prroduktai ir koksas. Terminiu krekingu gauti produktai turi daug nesočiųjų angliavandenilių, yra nestabilūs, benzinas turi mažą oktaninį skaičių. Katalizinis krekingas naudojamas gauti benzinui, kurio oktaninis skaičius yra apie 85. Taip gaunamas benzinas turi daug izoparofinų.

● Destrukcinis hidrinimas, žemarūšio kuro (akmens anglių, skalūnų, mazuto) perdirbimas, prisotinant jį vandenilio. Šio proceso metu temperatūros, slėgio ir katalizatorių (nikelio, geležies, molibdeno, volframo junginių) veikiamos kuro molekulės sklaidosi į mažesnes molekules bei radikalus, kurie prisijungia vandenilį. Destrukciniu hidrinimu gaunami degalai, dujiniai angliavandeniliai ir alyva.

● Riformingas – benzininių ir ligroininių na
aftos frakcijų perdirbimo būdas, pagrįstas aliciklinių junginių dehidrinimu (aromatizacija). Kaip ir krekingas būna terminis ir katalizinis. Reformingas daromas įrenginyje, sudarytame iš 3-4 reaktorių ir kaitinimo krosnies. Šiuo gavimo būdu gaunama 80-85% aukštaoktanio benzino (oktaninis skaičius 90-95). Pramonėje riformingu pradėta naudotis 1940m. JAV.

Dabar Lietuvoje degalai žymimi pagal prieš šešerius metus priimtą Vyriausybės nutarimą. 95K ir 92K rūšies benzinas turi švino pakaitalo, kalio priedų ir yra skirtas senesnio modelio automobiliams. Tas pats kuras, tik pažymėtas raide E (95E, 98E) yra skirtas mašinoms su katalizatoriais, kurie valo išmetamąsias dujas. Atsirado biologiniai degalai, kurie yra žymimi taip: baltos raidės BD rudame fone. Nuo 2001m. gegužės Lietuvos ūkio ministerija rekomendavo įvesti papildomą pagrindinių degalų rūšių žymėjimą ir siūlė nurodyti, kokiam sezonui skirtas kuras. Pereinamo laikotarpio kuras degalinėse būtų žymimas viena, žiemos laikotarpio – dviem žvaigždutėm. Vasaros sezonui skirti degalai žvaigždutėmis pažymėti nebūtų. Taip buvo norima padaryti, kad vairuotojai būtų garantuoti, jog perka gerą kurą ir nebūtų klaidinami. Taip pat degalinėse šalia benzino markės norėta prirašyti raides LST, EN arba GOST. Toks žymėjimas buvo siūlomas tam, kad vairuotojai žinotų, pagal kokius standartus yra gaminami degalai. Jei pagal Europos sąjungos –žymima EN, jei pagal rusiškus standartus – GOST, o jei pagal lietuviškus – LST. O dvigubas žymėjimas LST EN nurodytų, kad kuras atitinka ir
r Lietuvos, ir Europos Sąjungos standartus. Visi šie žymėjimai (LST, EN, GOST ir žvaigždutės) buvo neprivalomi, o tik rekomenduojami. Tačiau jie visiškai neprigijo.

Leave a Comment