Kai žmonių populiacija buvo maža,jos poveikis aplinkai globaliniu mastu nebuvo didelis.Didėjant populiacijai,tas poveikis vis didėjo ir kėlė vis didesnį susirūpinimą. Populiacijos dydis nėra vienintelis veiksnys,veikiantis apliką.Žmonės nevienodai suvartoja žaliavų ir skirtingus kiekius išmeta atliekų.Aplinkosaugininkai mūsų daromam aplinkos poveikiui aprašyti vartoja terminą“ekologinis pėdsakas“.Pėdsakas priklauso nuo to,kiek mes pasiimsime ir kiek susigrąžinsime. Statybinės meždiagose yra uolienų.Uolienos išgaunamos karjeruose iš žemės plutos.Statinio ekologinis pėdsakas priklauso nuo to,kokios medžiagos naudojamos jo statybai,kokiu būdu jos išgaunamos,apdorojamos bei transportuojamos ir kokių atliekų susidaro šių procesų metu.Kai kasykloje nebelieka naudingų uolienų,kraštovaizdžiui stengiamasi sugrąžinti,kiek tai įmanoma,jo pradinę išvaizda. Ekologinis pėdsakas yra žmogaus,šalies ar technologijos poveikio Žemei įvertinimas.Įvertinti ekologinius pedsakus-tai apskaičiuoti,kiek sunaudota išteklių,kiek susidarė atliekų ir kokio efektyvumo panaudota technologija.Ekologiniai pėdsakai didėja drauge su populiacijos ir vieno asmens suvartojimo didėjimu.Efektyvi technologija gali sumažinti ekologinio pėdsako mastą. Didžioji žmonių naudojamos energijos gaunama degant kurui deguonies aplinkoje.Šis kuras gali būti gautas iš gyvų augalų arba seniai mirusių augalų ir gyvūnų liekanų.Visoms kuro rūšims bendra tai,kad degdamas kuras išskiria rūgštis sudarančias dujas.Šios dujos yra grėsmingo užterstumo šaltinis.Degdamas kuras reaguoja su deguonimi ir duoda kai kuriuos junginius.Šie junginiai priklauso nuo:1.kuro rūšies,2.degimo temperatūros,3.deguonies kiekio. Dažnai rūgštis sudarančias dujas,išsiskiriančias degant iškastiniam kurui,išsklaido vėjas.Bet jeigu dujos reaguoja su vandens lašeliais lietaus dabesyse,tuomet lyja praskiestu rūgšties tirpalu.Tai vadinama rūgščiais lietumis.Lietus natūraliai būna šiek tiek rūgštinis,nes krisdami vandens lašeliai reaguoja su ore esančiu anglies dioksidu.Tačiau papildomas rūgštingumas,lemiantis degančio iškastinio kuro,sukelia didesnių ilgalaikių padarinių.Šie padariniai prklauso nuo rūgšties kondensacijos lietaus vandenyje ir nuo regiono,kuriame lyja.Kai kurie šalies regionai yra lengviau pažeidžiami.Kadangi rūgštieji lietūs susidaro ant rūgštis sudarančių dujų pertekliui ore,tai reikia neleisti,kad šių dujų atsirastų.Vadinasi,reikia sumažinti kure esantį sieros kiekį ir rūpestingai kontroliuoti degimo sąlygas katilinėse bei krosnyse.Jei nėra galimybes naudoti kurą su mažesniu sieros kiekiu,tai galima išsiskiriančias dujes,prieš išleidžiant i orą,išvalyti.Dujos perleidžiamos per mišinį,kuris sugeria sieros ir azoto oksidus.Tai vadinama dujų absorbavimu.Daugelyje oro valymo įrengnių yra taip pat sistemos,išvalančios iš oro smulkias dulkes ir pelenus.
Taršos sąlygojamas reiškinys,kurio padariniai jaučiami visame pasaulyje,yra globalinis atšilimas.Dujos,dėl kurių sumažėja energijos spinduliavimas nuo Žemės paviršiaus,vadinamos šiltnamio dujomis.Tam tikrų dujų,vadinamų šiltnamio dujomis,kiekiai atmosferoje turi poveikį per ją praeinančiam spinduliavimui.Manoma,kad spinduliavimas kelia Žemės temperatūrą,nors galutinai tai dar neįrododyta.Augalai ir gyvūnai palaiko pastovią anglies dioksido koncentraciją atmosferoje.Iškastinio kuro deginimas per pastaruosius kelis šimtmečius sutrukdė anglies dioksido pusiausvyrą atmosferoje. Žmogaus daroma žala Žemei mažina galimybes išgyventi daugeliui rūšių.Gyvūnų organizmų įvairovei aprašyti biologai vartoja terminą bioįvairovė.Žmones bioįvairovę mažina naikindami buveines ir medžiodami kai kurias rūšis net iki visiško jų išnykimo.