Nepilnamečių nusikalstamumas

TURINYS

Tikslai ir uždaviniai..............................3
Įvadas..............................4
Nepilnamečių nusikalstamumo priežastys......................5
1. Šeima ir nepilnamečių nusikalstamumas...............6
2. Bendraamžių įtaka.........................7
3. Mokykla..............................8
Nepilnamečių nusikalstamumo statistika 2002 m...................9
Išvados..............................10
Naudota literatūra..............................11
Priedai..............................12
1. Instrumentarijus.........................13
2. Anketa..............................14ĮVADAS
Nepilnamečių nusikalstamumas ir jo prevencija yra labai sudėtinga ir aktuali problema. Tai viena iš specifinių problemų, su kuria susiduria kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos dydžio, ekonominės ar socialinės padėties. Nusikalstamumas – blogis, kurio padarinius patiria labai didelė visuomenės dalis. Dėl nusikaltimų žmonės netenka gyvybės, sveikatos, garbės, turto, pasitikėjimo asmens ir visuomenės saugumu, socialiniu teisingumu.
Nepilnamečių nusikalstamumas kelia didelį susirūpinimą valstybinėms valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijoms bei visai visuomenei. Paaugliai – visuomenės ateitis irr nuo jos priklauso žmonijos gerbūvis. Nemažėjantis nepilnamečių nusikalstamumas, nevaržoma žiniasklaidos įtaka bręstančiai asmenybei, turi labai didelės įtakos jaunosios kartos moralės principams, nuoširdumui, galiausiai ir pačiam požiūriui į kito žmogaus laisvę, gyvybę ir turtą. Nepilnametis, kaip asmenybė formuojasi nuosekliai, nuo vaikystės iki pilnametystės. Jis labai imlus įvairioms įtakoms, greičiau, nei suaugęs žmogus, priima “nusikalstamas vertybines nuostatas”, lengviau įsijungia į nusikalstamą veiklą.

Nusikalstamumas – socialinis reiškinys, kurio nepavyksta išvengti nei vienai valstybei. Tačiau jo būklė ir prevencijos metodai atskirose šalyse yra skirtingi. Tai priklauso nuo įvvairiausių socialinių, ekonominių, teisinių, religinių ir kitokių priežasčių. Lietuvoje nusikalstamumas auga, keičiasi ir jo kokybė – jis “sunkėja”. Ne paslaptis, kad dalis jaunimo įsitraukia ir į neformalią veiklą. Reikia rūpintis jaunimu jų laisvalaikiu, mat jaunų žmonių klystkeliai neretai būna lemtingi ne tik ji

iems, bet ir tiems kas su jais susijęs.

Šis darbas yra svarbus tuo, kad nustačius nusikaltimų priežastis, nuodugniau pažvelgus į socialinės aplinkos įtaką besiformuojančiai asmenybei, galima būtų efektyviau taikyti prevencines priemones.

NEPILNAMEČIŲ NUSIKALSTAMUMO PRIEŽASTYS

Literatūroje yra nurodoma, kad žodis prevencija yra kelio užkirtimas tam tikram reiškiniui. Vadinasi, norint kam nors užkirsti kelią, būtina žinoti kam, t.y., būtina išsiaiškinti dėl kokių priežasčių, veiksnių, atsiranda vienoks ar kitoks reiškinys. Darbe bus bandoma atskleisti pagrindinius veiksnius, kurie turi įtakos atsirasti nusikalstamai veiklai nepilnamečių tarpe. Didesnis dėmesys skiriamas socialiniams veiksniams, turintiems įtakos nepilnamečių nusikaltimams, t.y. faktoriams, kurie lemia nepageidautiną asmenybės socializaciją.
Pradedant kalbėti apie nusikaltimų priežastis, visų pirma reiktų apsibrėžti, kaip yra traktuojamos priežastys. Yra nurodoma, kad “nusikalstamumo priežastys galėtų būti suprantamos kaip faktoriai, darantys įtaką formuojantis asmenybės veertybinėms orientacijoms, kurios sudaro prielaidas konkrečiose situacijose pasirinkti nusikalstamo elgesio modelį. Kitaip tariant, nusikalstamumo priežastys atsako į klausimą, kodėl žmonėms atsiranda polinkis elgtis nusikalstamu būdu.” [Problemos, aktualijos, patarimai, informacija, 1998. p. 12]. Yra išskiriama ir tiesioginė nusikaltimo priežastis – asmenybiniai ypatumai, kurių atsiradimui, susiformavimui turi įtakos aplinkos sąlygos (netinkamas auklėjimas, neigiami tarpusavio santykiai, nepalanki ekonominė situacija ir t.t.). Toliau darbe bus smulkiau analizuojami, pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos atsirasti neigiamoms nuostatoms, neigiamiems poelgiams, tai: šeimos įtaka, bendraamžių tarpusavio santykiai, mokyklos vaidmuo.1. Šeima ir ne

epilnamečių nusikalstamumas
Pirmasis nepilnamečio socializacijos agentas – šeima. Kas vyksta šeimoje ir gali lemti nepilnamečio nusikalstamumą. Šeima yra vaiko gyvenime labai svarbi. Tai vienas iš svarbiausių agentų, lemiančių asmenybės formavimąsi: ji perduoda socialines vertybes, moko dorovės, moralės ir t.t. Šeimos įtaka vaikui didžiausia pirmaisiais jo gyvenimo metais, po to ši įtaka silpnėja, tačiau tai ką vaikas patyrė šeimoje, ko ten išmoko, ko buvo iš jo tikimasi, turi didelę reikšmę jo elgesiui. Prie nusikalstamo elgesio modelio gali atvesti šeimoje vykstantys procesai: grubumas, žiaurumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, auklėjimo klaidos, blogos materialinės sąlygos ir pan.
Tėvų šiluma ir meilė lemia koks išaugs vaikas. Vaikai nusikaltėliais dažnai tampa dėl nepalankių vystymosi sąlygų. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, jei juos atstumia, ignoruoja jų norus, poreikius, jei vaikai jaučiasi nereikalingi ir šeimoje nėra atsižvelgiama į vaiko interesus, tai tokiu būdu vaikas gali pradėti ieškoti būdu kaip visa tai “kompensuoti”. Pavyzdžiui, vaikas gali pradėti vogti, taip tikėdamasis atkreipti tėvų dėmesį į save. Nusikalstamam elgesiui atsirasti taip pat įtakos turi ir šeimos socialinis statusas. Nusikaltimus dažnai daro beglobiai, gatvės vaikai, vaikai, gyvenantys asocialiose, nedarniose, problematiškose šeimose, kur nuolat patiriama psichologinė, fizinė ir seksualinė prievarta.
Šeima yra vienas iš pagrindinių faktorių, įtakojančių delinkventišką elgesį. Nėra vienintelio požymio, pagal kurį galima būtų nustatyti kokios šeimos susidurs su ne
epilnamečių nusikalstamumo problema. Tačiau pagrindiniais bruožais, kurie gali turėti nusikalstamumo atsiradimui, yra laikomi šie: struktūriškai nepilna šeima, smurtas, naudojamas vaikų ar kitų šeimos narių atžvilgiu, tėvų nusikalstamumas, tėvų užimtumas bei vaikų apleistumas, šeimoje vyraujantys konfliktai, nuolatinė įtampa. Jei vaikas yra užmirštas savo tėvų, jei jis mato netinkamą pavyzdį (girtuokliavimą, narkotinių medžiagų vartojimą, smurto naudojimą), jei vaikas augdamas nesulaukia iš savo šeimos meilės, šilumos ar pritarimo, tai didelė tikimybė, kad toks vaikas pasuks nusikalstamumo keliu. Toks vaikas nevertins visuomenėje priimtų nuostatų, vertybių, visa jo veikla bus antivisuomeninė. Šeima turi labai didelę įtaką žmogaus dorovinei brandai, dvasinių vertybių susiformavimui. Tėvai turi gerbti vaiko jausmus, nuomonę, gebėjimą pačiam priimti sprendimus, spręsti problemas, tėvai turi gerbti ir pripažinti vaiko individualumą. Auklėjimo stiliai, šeimoje vyraujanti vertybių sistema, šeimos orientacija gali stimuliuoti ir įtakoti nusikalstamo elgesio atsiradimą.2. Bendraamžių įtaka
Netinkamas tėvų elgesys, šaltas emocinis klimatas, grubūs šeimos narių tarpusavio santykiai formuoja vaiko egoizmą, jo priešišką nusistatymą kitų žmonių atžvilgiu. Tokie vaikai nemato reikalo dirbti, nemato reikalo gerbti įstatymo. Dažnai jie susideda su netinkamomis paauglių grupėmis. Draugų poveikis taip pat turi įtakos tam ar vaikas ateityje darys nusikaltimus ar ne. Jei vaiko nepriima bendraamžiai, jei jie jį atstumia, jei iš jo tyčiojasi mokytojai ir jo klasiokai, jei su ju
uo niekas nenori draugauti, tai didelė tikimybė, kad toks vaikas pasirinks nusikaltėlio “karjerą”. Jei vaikui dažnai nesiseka tiek mokykloje, tiek bendravime su savo amžiaus vaikais, jis pradės ieškoti tokių veiklos sričių, kuriuose jis galėtų patirti sėkmę, kuriuose jis bus gerbiamas ir susilauks pripažinimo. Taip vaikas atsiduria nusikalstamuose paauglių grupuotėse.
Nepilnamečių nusikalstamumas pasidalija į dvi grupes – grupinį ir pavienį nusikalstamumą. Grupinis nepilnamečių nusikalstamumas yra pavojingesnis, kadangi į savo ratą gali įtraukti žymiai daugiau asmenų, be to tai daugiau plintantis reiškinys, kadangi jis susijęs su šio amžiaus būdingu aktyviu grupiniu bendravimu. Šiame amžiuje vaikams ypatingai yra svarbi draugų nuomonė, palaikymas, svarbus pats jungimasis į grupes.
Paauglių grupės skiriasi ir jų narių susitikimo dažnumu. Dažniausiai grupių nariai turi savo įprastą laiką ir renkasi maždaug vienu laiku. Tai tampa jų kasdienybe, viena iš jų nuolatinio bendravimo formų. Tačiau yra grupių, kurios renkasi 2-3 kartus per savaitę arba net rečiau. Tai būdinga toms grupėms, kurios renkasi tik aptarti būsimo nusikaltimo planuojamus veiksmus. Po padaryto nusikaltimo susitinka, aptaria įvykius, neretai pasidalina grobiu ir išsiskirsto iki sekančio, kurį dažniausiai numato grupės vadeiva arba vienas iš narių, turinčių pasiūlymų, duomenų, pasiruošimo planų kito nusikaltimo padarymui. Tokios grupės nariai dažnai susitinka “sėkmingam atšventimui”, o tai reiškia, kad nebuvo susekti, išaiškinti ir patraukti į baudžiamąją atsakomybę.
Apibendrinant nepilnamečių jungimąsi į neformalias grupes, galima teigti, kad tai yra natūralus ir neišvengiamas procesas, susijęs su šio amžiaus asmenims būdingu aktyviu grupiniu bendravimu. Objektyviai šis požymis išreiškia natūralų nepilnamečio elgsenos būdą, todėl nėra toks pavojingas kaip suaugusiųjų, kuris dažniausiai rodo specialias pastangas sudaryti grupę. Tačiau didelis grupinių nusikaltimų skaičius rodo, kad nepilnamečių būrimasis į grupes didina nusikalstamo elgesio riziką.3. Mokykla
Mokykla – antras nepilnamečio socializacijos agentas. Tačiau pasitaiko atvejų, kad ir mokykla gali lemti, kad nepilnametis pakryps į nusikalstamą kelią. Tokio elgesio tikimybė padidėja, kai tik mokykla, tiek ir šeima nesugeba suteikti nepilnamečiams žinių, įgūdžių, nesuformuoja įsitikinimų, kurie pakreiptų vaiką visuomenei priimtina kryptimi. Mokykloje svarbus yra jos darbo organizavimas, mokytojų požiūris įvaiką, ypač į nepažangius. Jei mokinys patiria pažeminimą, pedagogų priekaištus, jis ir pats save gali pradėti blogiau vertinti. Maža to gali susiformuoti priešiškumas mokyklai ir jos aplinkai, antivisuomeniško elgesio pakraipos. Problema iškyla ir tada, kai mokinys yra pašalinamas iš mokyklos už nusižengimus, ir jis paprasčiausiai neturi kur dėtis.
Nusikalstamo elgesio tikimybė padidėja tuomet, kai ir mokykla, ir šeima nesugeba suteikti nepilnamečiams žinių, įgūdžių, nesuformuoja įsitikinimų, kurie pakreiptų vaiką visuomenei priimtina kryptimi. Jei vaikas neturi pakankamai sugebėjimų atitikti mokyklos keliamus reikalavimus, nesugeba įsilieti (adaptuotis) mokyklos bendruomenės gyvenime, jei mokinys patiria pažeminimą, pedagogų priekaištus, jis ir pats save gali pradėti blogiau vertinti. Visa tai gali sukelti gynybines reakcijas, reakcijas į visuomenės, mokyklos, šeimos keliamus reikalavimus, su kuriuos vaikui galbūt yra per sunku įgyvendinti. Atsiranda priešiškumas aplinkai ir vaikas “bando susigrąžinti savigarbą priešindamasis, pažeidinėdamas drausmę, vengiant mokslo.
Šioje situacijoje gali pradėti maištauti tiek prieš tėvus, tiek prieš mokytojus, bendraklasius. O tai gali būti asocialaus elgesio pradžia. Mokykla yra labai svarbi prevencijos programų įgyvendinime, nes šioje aplinkoje vaikas perima bendravimo, elgsenos modelius, įgyja įgūdžių, susipažįsta su pareigomis. Mokykla, kaip vienas iš svarbiausių socializacijos institutų gali sąlygoti nepilnamečių nusikalstamumo atsiradimą.
Apibendrinant šį skyrių, verta būtų paminėti ir tai, kad nusikaltimai yra padaromi ir afekto būsenoje, taip pat didelis skaičius yra nepilnamečių, kurie nusikaltimą padaro būdami apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Negalima kategoriškai teigti, kad nusikaltimų susiformavimui įtakos turi tik šeima, draugai ar mokykla. Nusikalstama veikla priklauso ir nuo asmenybinių, psichologinių savybių, nuo konkrečios situacijos, galiausiai ir nuo pačio nepilnamečio vidinės būsenos, nuotaikos. Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų, nepilnamečių nusikalstamumui įtakos turi ir gyvenimo lygio nuosmukis, sutrikę ekonominiai, socialiniai bei politiniai gyvenimo procesai.

STATISTIKA
IŠVADOS

Kaip matome nepilnamečių nusikalstamumui didžiausią įtaką turi šeima, taip pat nemažai įtakoja draugų kompanijos, mokykla, bendraklasiai. Taip pat dažnai į nusikaltimus linksta paaugliai, kurie turi psichologinių problemų (susidūrę su sunkumais laiku nesulaukia pagalbos), globos namų vaikai.

Pagal statistinius duomenis nepilnamečiai daro šiuos nusikaltimus: vagystės, vandalizmas, plėšimai ir t.t.

NAUDOTA LITERATŪRA

Čepas A. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos bruožai. Vilnius, 1986
Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. — Kaunas: Šviesa, 1990
www.google.lt

PRIEDAS NR. 1
INSTRUMENTARIJUS

Uždaviniai ir tiriamieji klausimai Tyrimo metodai Klausimai

1. Nustatyti apklausos dalyvio lytį. Anketa Jūsų lytis?

2. Nustatyti kas skatina nepilnamečių nusikalstamumą:
2.1. Ar svarbi šeima?
2.2. Kas užtikrina vaikų saugumą?

Anketa
Ar sutinkate, jog vaikas neturintis šeimos visuomenei yra didelė problema?

Kas Jūsų manymu yra svarbiausia vaiko saugumo institucija?

3. Ištirti, kas skatina nepilnamečių nusikalstamumą, bei alkoholio ir kitų svaigalų vartojimą:
3.1. Ar svarbi aplinka, kurioje vaikas gyvena, mokosi?
3.2. Ar turi įtakos draugai su kuriais bendrauja?
3.3. Kokie jausmai ir psichologinės būsenos skatina svaigalų vartojimą? Anketa Jūsų nuomone kas skatina nepilnamečių nusikalstamumą?

K.aip manote kas skatina polinkį į alkoholį ir narkotikus?

4. Sužinoti ar teko respondentui būti nusikaltimo auka. Anketa
Ar esate buvęs nusikaltimo auka?

5. Nustatyti ar vaikai augę globos namuose yra labiau linkę į nusikaltimus:
5.1. Ar turi įtakos vaikystė be tėvų priežiūros? Anketa
Ar sutinkate, kad nusikalstamumas tarp vaikų gyvenančių globos namuose yra didesnis?

6. Nustatyti bausmę:
6.1. Ar reikėtų bausti nusikaltusįjį nepilnametį?
6.2. Kokią bausmę taikyti? Anketa Kaip reikėtų bausti nepilnamečius?

PRIEDAS Nr. 2
ANKETA

Laba diena! Esu Panevėžio kolegijos pedagogikos fakulteto studentė ir atlieku sociologinį tyrimą siekdama išsiaiškinti nepilnamečių nusikaltimų socialinius veiksnius. Jūsų suteikta informacija bus labai vertinga. Anonimiškumas garantuojamas. Dėkoju už paramą ir nuoširdumą.

1. Jūsų lytis:
a) V
b) M

2. Ar sutinkate, jog vaikas neturintis šeimos visuomenei yra didelė problema?
a) sutinku
b) iš dalies sutinku
c) nesutinku

3. Kas Jūsų manymu yra svarbiausia vaiko saugumo institucija?
a) mokykla
b) šeima
c) globos namai
d) kita..........

4. Jūsų nuomone kas skatina nepilnamečių nusikalstamumą?
a) mokslo ir išsilavinimo prestižo nuosmukis
b) vaikų laisvalaikio neužimtumas
c) neigiama draugų įtaka
d) tėvų nepriežiūra

5. Kaip manote kas skatina polinkį į alkoholį ir narkotikus?
a) nesaugumo ir menkavertiškumo jausmas
b) emocinė priklausomybė nuo kitų žmonių
c) nesugebėjimas išspręsti iškilusių problemų
d) noras išsiskirti iš aplinkinių ir paneigti nusistovėjusias vertybes
e) nepriklausomybės troškimas

6. Ar esate buvęs nusikaltimo auka?
a) taip, esu nekartą
b) taip, esu vieną kartą
c) ne, neesu

7. Ar sutinkate, kad nusikalstamumas tarp vaikų gyvenančių globos namuose yra didesnis?
a) taip
b) ne
c) tikriausiai

8. Kaip reikėtų bausti nepilnamečius?
a) griežtai
b) perspėjimu
c) pagal prasižengimą
d) nebausti

AČIŪ UŽ ATSAKYMUS!

Leave a Comment