Vilties Šviturys

Įvadas

Sociainės paslaugos- istorinės sociainio darbo organizavimo raidos elementas. Šiandien jos reiškia visuomenės teisinius įsipareigojimus teikti pagalbą, ją organizuoti laikantis išlaidų atpirkimo, įstaigų veiklos efektyvumo ir racionalumo principų. Socialinių paslaugų esmę, veiklos centrą, branduolį sudaro profesionalių arba savanorių, viešųjų, ne pelno arba pelno tiekėjų pagalbos veikla, atliekamas socialinis darbas.

Socialinės paslaugos- socialinės apsaugos sistemos dalis, kuriomis siekiama panaikintį socialinę atskirtį, remti asmenų lygiateisiškumą, įtraukimą į bendruomenę teikiant paslaugas labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms- seniems žmonėms, neįgaliesiems, rizikos grupių žonėms, vaikams, šeimoms ir pan. Socialinės paaslaugos- socialinio darbo organizavimas ir vadovavimas jam. Socialinės paslaugos- pagalba asmenims, siekiant juos intagruot į visuomenę (L. Žalimienė, 2003).
Vienas iš daugelio atvejų, kada įgyvendinama teisė į socialines paslaugas yra narkomanija. Taigi šiame savo darbe pristatysiu mano aplinkoje teikiamas socialines paslaugas nuo narotikų priklausantiems žmonėms.

Darbo objektas:
Nuo narkotikų prilausantys žmonės.

Darbo tikslas:
Išanalizuoti socialinių paslaugų programą savo aplinkoje.

Darbo uždaviniai:
I. Išanalizuoti socialinių paslaugų programos struktūrinius komponentus.
II. Išanalizuoti alternatyvios programos charakteristikas.
III. Įvertinti programą.

Tyrimo metodika:

Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.

Šiame darbe analizuojamos socialinių paslaugų programos:
1. pavadinimas- ,,Vilties švyturys”.
2. vietovė, kurioje ta programa veikia- Kėdainių rajonas, Suurviliškių seniunija, Kalnaberžė.
3. tikslai:
• Motyvuoja bei ruošia piktnaudžiaujančius narkotikais, alkoholiu ilgalaikiai reabilitacijai.
• Palaiko baigusius reabilitaciją asmenis tolimesniame blaivėjime, sveikime.
• Suteikia sąlygas baigusiems reabilitaciją skatinti kitus reabilituotis.
• Konsultuoja.

4. uždaviniai:

• Kartu su kitomis panašiomis programomis bandyti užkirsti kelią narkomanijos plitimui.
• Skatinti sveiko gyvenimo būdą.
• Apmokyti būdų, padedančių iš

švengti narkotikų vartojimo.
• Išmokyti narkomaną prisiimti atsakomybę už savo elgesį.

Socialinių paslaugų programos ,,Vilties švyturys“ analizė.

I. Programos struktūriniai komponentai:

a) Programos ,,Vilties švyturio“ paslaugos, jos klientai.
Ši programa yra skirta amžiaus grupėms 16–25, 25-40 ir daugiau metų turintiems žmonėms, vartojantiems narkotikus ir alkoholį. Ją sudaro kelių mėnesių trukmės intensyvūs grupių lankymai, kurių metu edukacinės grupės dalyviai supažindinami su narkomanija ir jos padariniais, apmokomi būdų, kaip galima išvengti narkotikų vartojimo. Taip pat jie apmokomi sveiko gyvenimo būdo, kaip alternatyvaus kelio narkotikų vartojimui. Užsiėmimų metu organizuojami individualios ir grupinės edukacijos užsiėmimai, videofilmų peržiūros ir jų aptarimai, kultūriniai-rekreaciniai renginiai. Yra pritaikyta šiems kursams 12 žingsnių programa, skirta alkoholikams ir narkomanams.

Mokymo metodų ir formų panaudojimas grupėje:
1. Paskaitos.
2. Savarankiškas mokymasis.
3. Informacija su vaizdinėmis priemonėmis.
4. Viešas akivaizdus stebėjimas.
5. Grupinė diskusija.
6. Mokymasis dirbant. 7. Mokymasis mokant kitus.
8. Individualus konsultavimas.
9. Grupės pagal 12 žingsnių programą.

Vienas reabilitacinės bendruomenės tikslų yra išmokyti narkomaną prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Šiuo tikslu sveikimo procesas suskirstytas į tam tikras fazes, kurios numato vis didėjančią sveikstančiam asmeniui tenkančią atsakomybę už savo elgseną.

Pirmoji fazė (1,5 mėn.) – adaptacijos bendruomenėje (nekontaktinė). Jos metu gyventojas turi atsisakyti kontaktų su artimiausiais draugais, nesinaudoti telefonu, neišeiti už bendruomenės ribų (išskyrus ypatingą atvejį, prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams). Šios fazės metu, vos tik pradėjęs sveikti asmuo nepajėgus kontroliuoti impulsų ir

r potraukio narkotikams, ar alkoholiui, todėl ir negali būti atsakingas už daugelį savo veiksmų. Šie apribojimai yra skirti tam, kad būtų galima jį apsaugoti nuo pavojingų kontaktų, kurie gali išprovokuoti jo norą vėl vartoti narkotikus. Tik po tam tikro laiko, kai sveikstantysis pradeda suprasti dvasinius principus ir prisitaiko prie jų, kai išmoksta naudotis bendruomenės siūlomais atsispyrimo pagundyme metodais ir kai atlieka savo narkomaninės praeities analizę, bendruomenė gali svarstyti jo prašymą suteikti jam daugiau atsakomybės, t.y. pervesti į antrąją reabilitacijos azę.

Antroji fazė (4 mėn.) – ribotų kontaktų. Jos metu leidžiama trumpam palikti bendruomenę bei bendrauti su artimaisiais, tačiau prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams ir iš anksto tai aptarus su bendruomene.Šiuo metu reabilitantas taip pat privalo imtis daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų – tai bendruomenės šeimininko pareigos, taip pat tam tikros konkrečios pareigos, įpareigojančios jį atsakyti už kurią nors ūkio dalį (pvz.šiltnamio priežiūra, sporto salės priežiūra, skalbimo reikalai ir pan.). Antros fazės metu gyventojas atlieka pagrindinį savianalizės darbą – savo gyvenimo analizę, kurioje raštu išnagrinėja visus veiksnius, padariusius jį priklausomą narkotikams, alkoholiui ir kitoms žalingoms priklausomybėms.Taip pat tvarkingai surašo savo atsivertimo liudijima. Būtent po tokių darbų jis gali prašyti bendruomenės pervesti į trečią fazę.
Trečioji fazė (4 mėn.) – atsakomybės. Jos metu leidžiama savarankiškai išvykti iš bendruomenės prieš tai ją informavus. Ga
avus bendruomenės sutikimą, kas antrą savaitgalį galima išvykti namo. Šioje fazėje reabilitantas moka išvengti atkryčio ir todėl gali būti atsakingas už save. Jis gali prižiūrėti ir mokyti bendruomenės narius, lydėti juos už bendruomenės ribų, taip pat užimti lyderio pareigas ir būti atsakingu už visą bendruomenę. Šioje fazėje reabilitantas vykdo švietėjišką veiklą visuomenėje.
Taip pat jis pamažu pradeda grįžti į pirminę socialinę aplinką – savo šeimą. Gali pradėti
atstatinėti praeityje pašlijusius santykius su artimaisiais ir tuo pačiu jaustis saugus, nes bendruomenė jam vis dar teikia didžiulę paramą. Jei sveikstantysis ėkmingai susitvarko su šiais uždaviniais – jis pervedamas į ketvirtąją reabilitacijos fazę.

Ketvirtoji fazė (2,5 mėn.) – kontaktinė (socializacija ir integracija visuomenę). Jos metu žmogus per du mėnesius privalo susirasti darbą mieste arba pradėti mokytis profesinio parengimo kursuose. Tai galutinis etapas, kurio metu reabilitantas turi įgyti darbo įgūdžių, padedančių rasti savo vietą visuomenėje. Tai galutinis asmeninės atsakomybės už save ir savo gyvenimą priėmimas. Žmogui nebus formuojama priklausomybė nuo reabilitacijos centro.

b) Klientų patekimas į šią programą.
Reabilitacijos trukmė 1- metai ir daugiau. Priėmimo į bendruomenę sąlygos:

1. Laisva vieta
2. Gydymosi motyvacija (narkomano savanoriškas ir pagrįstas sprendimas nustoti vartoti narkotikus).
3. Blaivumas ( priimama į bendruomenę po detoksikacijos arba 1-2 sav. “švaraus” periodo. Šlapimo tyrimas neturi rodyti jokių narkotikų vartojimo požymių).
4. Bendruomenės sprendimas (naujas asmuo priimamas bendruomenės gyventojų sprendimu, balsuojant).

c) Programos finansavimo ša

altiniai.
• Bendrų mokesčių fondai, t.y. sukaupti, nepriklausomai nuo vyriausybės lygio (vietinis, valstybinis ar apskrities), iš pajamų mokesčių. Iš šio bendro iždo teisėtvarkos keliu paskirstomi įvairioms socialinėms funkcijoms. Taigi socialinių paslaugų programą ,,Vilties švyturys“ finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (sumos nenurodo), remia Lietuvos įmonės: . UAB “Sausva”, UAB “Vesiga”, UAB “Diprintas”, Spaustuvė “Tyliaus grafika”, UAB “Žirginėlis“, Lietuvos paramos fondai: “Viltis-Vikonda”, “Agapao” bei užsienio fondai: Bendradarbiaujantys Nyderlandų fondai

• Paslaugų gavėjų įnašai, t.y. paslaugų gavėjų mokesčiai. Pasak šios bendruomenės įkūrėjo Alberto Lučiuno mokesčio už gydymą nėra, tačiau priklausomybės ligomis sergančiųjų artimieji galės centrui paaukoti, kiek leis jų išgalės.

Paslaugų programos įstaigos „Vilties švyturys“ išlaidas finansuoja anksčiau išvardytos įmonės, paramos fondai, valstybės ir Kėdainių rajono savivaldybė. Tačiau patalpas, kuriose gyvena ir gydosi narkomanai, yra nupirktos už pačio šios įstaigos įkūrėjo A. Lučuno lėšas. Šiuo metu Kalnaberžės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje gyvena šeši vyrai.
„Vilties švyturio” gyventojai vasarą pas aplinkinius ūkininkus dirba pačius įvairiausius žemės ūkio darbus. Už tai jie gauna daržovių, vaisių, uogų. Kaimynystėje gyvenantis ūkininkas netgi žemės plotą bendruomenės reikmėms buvo suteikęs. Daugeliui reabilitacijos centro gyventojų tai buvo pirmoji pažintis su Žemės ūkio darbais. Daug laiko sveikstantys narkomanai praleidžia remontuodami centro pastatą. Rėmėjų – socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei “Viltis – Vikonda”, UAB
“Vesiga”, taip pat rajono savivaldybės padedami, vyrai gerina savo buities sąlygas. Beto Mokytojų ir moksleivių švietimo centras, bendradarbiaudamas su Darbo birža ir kitomis Kėdainių rajono valstybinėmis institucijomis, sudarė penkias grupes, kurios turėjo galimybę nemokamai dalyvauti kompiuterinio raštingumo kursuose. Kursai buvo skirti visuomenės grupėms, kurios šiuo metu yra tokioje situacijoje, kai kompiuterinis raštingumas reikalingas, tačiau nėra galimybės sumokėti už paslaugas. Tokių kursų kaina Kėdainiuose būtų 200 litų. Priklausomybės ligų centro gyventojai buvo penktoji darbo grupė, turinti galimybę dalyvauti šiame projekte. Taigi Kalnaberžės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenė stengiasi dalyvauti įvairiuose projektuose, kurie suteikia nemokamą pagalbą ugdant šioje bendruomenėj besigydančius žmones.

Reabilitacijos bendruomenės išlaikymas valstybės biudžetui kainuoja 176 tūkst. Lt per metus. Vieno narkomano gydymo kursas bendruomenėje -14 tūkst. Lt. Negydomas narkomanas per metus narkotikams išleidžia apie 47 tūkst. Lt, kuriuos paima iš kitų valstybės piliečių kišenės. Todėl A.Lučunas teigia, kad gydyti narkomaną valstybei kur kas naudingiau („Rinkos aikštė“,2003m).

d) Administracinis lygmuo.
Ši programos pagalba yra vieša, todėl ją administruoja valstybė bei lokali valdžia t.y. ją finansuoja Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Kėdainių raj. Savivaldybė. Taip pat ši programa vieša, nes joje gydosi iš bet kurio Lietuvos miesto atvykę nuo narkotikų priklausomi žmonės. Taigi paslaugų programa „Vilties švyturys“ valstybės ir vietinės valdžios lygmeny.

II. Alternatyvios paslaugos programos „Vilties švyturys“ charakteristikos:

a) Liekaninė, institucinė ar vystymo paslaugos programa.
Ši paslaugos programa yra liekaninė, nes narkomanai, tai sergantys žmonės, kurie kreipiasi pagalbos į šią bendruomenę. Ir Kalnaberžės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenė stengiasi išgydyti šiuos žmonės ir integruot juos į visuomenę. Remiantis literatūra, liekaninė paslaugos programa – socialinė programa, kur tinkamumas turi būti pagrįstas, pateisintas poreikiais, t.y. pateisintas kitų normatyvinių sistemų, kurios turėtų veikti, žlugimu.

b) Atrankinė ar universali paslaugos programa.

Kalnaberžės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenė yra tarpinė paslaugos programa, ji nesiriame klientų finansiniais ištekliais, tačiau norint patektį į šią bendruomenę ir gauti jos teikiamas paslaugas, reikia būti po detoksikacijos arba 1-2 sav. “švaraus” periodo. Šlapimo tyrimas neturi rodyti jokių narkotikų vartojimo požymių ir
naujas asmuo priimamas bendruomenės gyventojų sprendimu, balsuojant. Taigi vyksta testavimas. Universali – nes čia gali patekti visi narkomanai, kurie nori pasveikti ir grįžti į sveiką visuomenę ir kaip buvo minėta ji nesiriame klientų finansiniais ištekliais.

c) Vastybinė, privati ar mišri paslaugos programa.

Kalnaberžės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenė yra privati paslaugos programa. Ją įkūrė vyras ir žmona Lučunai už savo lėšas. Ši privati paslaugos programa nepelno siekianti, humaniška, neišnaudojanti klientus organizacija.

d) Centralizuota ar lokali paslaugos programa

Socialinės paslaugos programa „Vilties švyturys“ yra lokali paslaugos programa. Ji geriau prisitaiko prie žmonių poreikių ir gali būti geriau bendruomenės reguliuojama. Pavyzdžiuj, čia besigydantys žmonės gali tenkinti savo žinių tobulinio poreikius, t.y. ši Kalnaberžės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenė turi įsigyjusi kompiuterių, taigi narkomanams suteikiama galimybė išmokti dirbti kopiuteriu bei naudotis internetu.
Taip pat jie gali lavinti ūkio darbo įgūdžius, „Vilties švyturio” gyventojai vasarą pas aplinkinius ūkininkus dirba pačius įvairiausius žemės ūkio darbus. Taigi viskas valdoma toje aplinkoje, kur besigydo žmonės nuo narkomanijos.
e) Savanoriška ar profesionali paslaugos programa.

Kalnaberžės priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje dirba profesionalūs darbuotojai , t.y. sociainiai darbuotojai ir buvę narkomanai. Taigi tai yra profesionali paslaugos programa.

“Vilties švyturyje” dirbantys specialistai ir jų kompetencija: Albertas Lučunas, fondo direktorius,Vida Reklienė, psichiatro aukščiausia kategorija, Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus psichologas. Naktinis budėtojas, Narimantas Markauskas, psichologas Mindaugas Karpuška, baigęs socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursus Vilniaus Universitete (pažymėjimas) bei kiti sociainiai darbuotojai.

f) Pagrindiniai šios veilos programos sunkumai.

Pagrindiniai paslaugos programos „Vilties švyturys“ sunkumai yra

III. Paslaugos programos „Vilties švyturys“ įvertinimas.

Kokybės orientavimosi į klientus, ekonomiškumo ir efektyvumo klausimai socialinio darbo praktikoje yra labai svarbūs. Kokybė suprantama kaip produkto ar paslaugos savybių ir požymių visuma, susijusi su jų atitikimu tam tikriems nustatytiems reikalavimais. Kitaip tariant, kokybė šiame kontekste yra darna tarp to kas turėtų būti, t.y. vartotojų reikalavimų, ir to kas yra- kokia paslauga faktiškai teikiama (L Žaliumienė, 2003m., 85p.).

a) Paslaugos programos technologijos kokybė:

• Dirba kvalifikuotas, profesionalus personalas.
• Geros „Vilties švyturio“ gyventojų gyvenimo sąlygos: galimybė tobulinti darbo su kopiuteriu, žemės ūkio darbo (vasarą) įgūdžius bei suteikiama galimybė gerinti buitinio darbo įgūdžius.
• Naudojami šie gydymo metodai:
1. Mokymasis. Asmenys skatinami mokytis dirbti kompiuterių. Formuojami įgūdžiai dirbti “Microsoft office” programomis. Apmokoma statybos darbų amato.
2. Darbas.Svarbi vieta narkomanų reabilitacijos programoje tenka darbui, kuris ruošia sveikstančiuosius socialiniam gyvenimui. Tikslas – pakeisti per narkotikų vartojimą susiformavusį neigiamą narkomano požiūrį į darbą, padėti jam suformuoti darbinius įgūdžius bei pripratinti prie kasdieninio darbo. Darbas kiekvienam besireabilituojančiam asmeniui yra privaloma reabilitacijos dalis. Nuo darbo bendruomenės gyventojas gali būti atleistas tik ligos atveju. Bendruomenėje sudarytos kuo didesnės galimybės darbinei veiklai patalpų remonto darbai, žemės ūkio priežiūra ir kita, sutartys su ūkininkais. Pagrindinis sergančiųjų priklausomybės ligomis užimtumo tikslas yra padėti jiems integruotis į darbo rinką.
3. Poilsis. Yra skirtas laikas organizuotam poilsiui. Galima maudytis netoliese tekančioje Nevėžio upėje. Statoma rusiška pirtis. Žaidžiamas tinklinis su kitų reabilitacinių centrų gyventojais. Susitinkama su įdomiais žmonėmis. Žaidžiami kompiuteriniai žaidimai.
4. Socialinių įgūdžių lavinimas. Asmeninių finansų tvarkymas, laiko tvarkymas, su darbu susijusių įgūdžių lavinimas, ŽIV/AIDS švietimas, sveikatos lavinimas.
5. Darbas su visa šeima. Specialistas praveda užsiėmimus tėvams, sutuoktiniams, vaikams, kurių šeimose bent vienas narys piktnaudžiauja cheminėmis medžiagomis. Tokiu būdu sveikstama nuo kopriklausomybės – vieno nario vartojimas pažeidžia visą šeimą. Tai, kad šeimos narys serga priklausomybės ligomis, neigiamai veikia visą šeimą. Didelis dėmesys ligonio šeimai ir jo artimiesiems skiriamas dėl to, kad šeimos nariai ir artimieji vaidina didelį vaidmenį ligonio sveikimo ir reabilitacijos procese. Asmens, sergančio priklausomybės ligomis, integracijos procese būtina tiek parama individui, tiek jo šeimos nariams. Šeimos tikslas vykdant ligonių integraciją yra suteikti jo šeimai tokią pagalbos sistemą, kuri padėtų tiek pačiam ligoniui, tiek ir jo artimiesiems kuo efektyviau spręsti iškilusias problemas dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo.
6. Sveikatos stiprinimas. Kiekvieną rytą daroma mankšta, žaidžiamas tinklinis. Įrenginėjama sporto salė kurioje bus galima mankštinti raumenys, stiprinti narkotikų vartojimo nualinta sveikatą.
7. Bendravimo grupės. Vyks tris skirtingos grupės kiekvienam pagal priklausomybę (alkoholis, narkotikai, nusikaltimai). Grupių metu reabilitantai mokosi stebėti savo ir kitų būseną, mąstymą, elgesį ir jausmus, išreikšti juos, išsipasakoti ir paprašyti pagalbos bei paramos, mokosi spręsti iškilusius tarpusavio nesutarimus ir atsižvelgti į kitų žmonių jausmus.
8. Bendruomenių susirinkimai. Jie yra skirti kasdieniniame bendruomenės gyvenime kylančių problemų sprendimui; šiuose susirinkimuose taip pat aiškinamasi, kokie yra pagrindiniai reabilitacijos tikslai, kaip geriausiai jų pasiekti ir pan.
9. Individualus konsultavimas. Su konsultanto pagalba reabilitantai mokosi atpažinti savo problemas ir ieškoti jų sprendimo. Formuojama ir stiprinama motyvacija tolesnei reabilitacijai. Galimas seksualinės prievartos konsultavimas. Kiekvienas klientas bent du kartus per savaitę gauna vienos valandos trukmės individualią konsultaciją. Tokių konsultacijų tikslas yra padėti jiems susitvarkyti su problemomis, kurių negalima išspręsti grupės pagalba. Taip pat individualios konsultacijos suteikia galimybę profesionaliems darbuotojams padaryti išsamų įvertinimą.
10. Savarankiškas darbas su savimi. Tokio darbo metu vykdomos raštiškos užduotys. Taip pat mokomasi savistabos bei savianalizės įgūdžių: rašomas dienoraštis apie savo mąstymo, elgsenos, emocinės būsenos, santykių su savimi ir aplinka pokyčius. Taip reabilitantai mokosi prisiimti atsakomybę už savo fizinę ir dvasinę būsenas.
11. Reabilitacijos bendruomenėje laikomasi sveikos šeimos taisyklių. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo gyvena saugioje ir emocinį palaikymą skatinančioje aplinkoje bei skatinamas pats kurti tokią aplinką ir laikytis sveiko bendravimo taisyklių.
12. Edukacija priklausomybių tematika. Pastoviai skaitomos paskaitos apie ligą, jos mechanizmus sudėtines dalis, atkryčių prevenciją, , streso įveikimas, sampratos apie seksą ugdymas, ir kitos (sudaryta programa, kurioje yra 30 skirtingų paskaitų).
13. Dienotvarkė. Iš bendruomenėje esančių gyventojų griežtai reikalaujama laikytis dienotvarkės. Tai padeda besireabilituojančiam asmeniui priprasti prie tvarkingo ir sveiko gyvenimo būdo, kuomet jis tiksliai žino, kada ir ką turi daryti.
14. Išvykos į namus. Tokių išvykų metu reabilitantai bus ruošiami integruotis į socialų gyvenimą ir atkurti santykius su savo šeimos nariais.
15. Drausminės nuobaudos-paskatinimai. (Biheviorizmas) Jos taikomos tik esant aiškiam bendruomenės taisyklių pažeidimui. Jų taikymas pagrįstas atsakomybės principu – reabilitantas turi išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei jų pasekmes ir elgtis pagal susitarimą, šiuo atveju – reabilitacinę sutartį, kurią jis pats, laisva valia, pasirašė.
16. Filosofija. Naudojamasi “12 krikščioniškų žingsnių ir tradicijų į blaivybę” sukauptais metodais.
17. Rekreacinės išvykos. Organizuojamos terapinės išvykos į kitus reabilitacijos centrus, tinklinio varžybos, stovyklavietės, susipažinimai su etninėmis, kultūrinėmis Lietuvos vietovėmis. Mokomasi blaiviai leisti laisvalaikį.
18. Savitarpio paramos grupės. Dalyvavimas visuomeninių psichoterapinių ir reabilitacinių grupių ir būrelių ne centro struktūroje kūrime (šeimos klubai, anoniminių alkoholikų (AA), anoniminių narkomanų (AN) grupės ir pan.).
Šie metodai yra nukreipti į tokias veiklas:
• kliento psichologinės būklės įvertinimą;
• motyvacijos stiprinimą;
• atkryčio prevenciją bei krizių intervenciją;
• mąstymo ir elgesio keitimą;
• socialinių įgūdžių lavinimą;
• psichoemocinės būklės normalizavimą;
• potencialo asmeninei adaptacijai didinimą;
• optimalaus elgesio stereotipo formavimą profesinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui;
• komunikacinių gebėjimų lavinimą;
• pagrindinių savireguliacijos metodų mokymą;
• psichosomatinių pasireiškimų pašalinimą.

b) Paslaugos programos subjektyvus kokybės vertinimas.

Tai pačių klientų paslaugų vertinimas. Šios paslaugos programos „Vilties švyturys“ gyventojų vertnimai (vardai nenurodomi norint išlaikyt anonimiškumą):
Vienas iš besygydančių vyrų teigė, kad jis yra patenkintas šios programos teikiamomis paslaugomis, taip pat pridūrė, kad atsikratyti prilausomybės nuo narkotikų ypač buvo sunku, tačiau geros gyvenimo sąlygos bei griežta tvarka (prie kurios iš pradžių jam buvo sunku priprasti) palengvino gyjimo procesą. Kad įrodyti tai, pateikiama besigydančių žmonių dienotvarkė:
7,00 – Kėlimasis 7,15 – Mankšta 7,30 – Asmens higiena 8,00 – Pusryčiai 8,30 – Bendruomenės susirinkimas, paskaita, arba savitarpio pagalpos grupės 10,00 – Darbo terapija 11,45-55 – Arbatos pertraukėlė 13,30 – Pietūs 14,00 – Poilsis 14,45 – Arbatosgėrimas 15,00 – Tinklinis, arba sunkioji atletika 16,00 – Darbo terapija 18,30 – Darbas raštų su savimi, atvykus rektoriui 45 min. paskaita 20,00 – Vakarienė 20,30 – Bendruomenės susirinkimas, jausmų grupė 21,00 – Organizuotas poilsis, video peržiūra, darbas prie kompiuterio. 23,00 – Miegas .

Aplinkinių gyventojų nuomonė apie šią priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenę:
Viena pakalbinta moteris sakė, jog ji ne prieš tokio centro steigimą, tik nenorėtų, kad jos vaikai kontaktuotų su centro gyventojais. – Jeigu jie neišeis už savo teritorijos ribų, tegul būna, – sakė moteris.
Vienas vyriškis teigė, jog yra visokių kalbų – ir patenkitų ir nepatenkitų. Kitos moters nuomonė buvo, kad kol tvarkos laikysis, tegul gyvena, jei – ne tai blogai.

Leave a Comment