Darbo tikslas: išanalizuoti tiriamų plotelių svetimžemius ir vietinius augalus.Darbo uždaviniai: 1. surinkti tiriamų plotelių būdingus augalus;2. nustatyti šių plotelių adventyvinias augalų rūšis;3. nustatyti sinantropizacijos laipsnį;4. apskaičiuoti Žakaro koeficientą.
Tam tikros teritorijos augalų rūšių visuma vadinama flora. Žmogaus sukurtoje aplinkoje augančios augalų rūšys sudaro sinantropinę florą. Kaip žinoma, kiekvieno regiono sinantropinė flora susideda iš savaiminių (vietinių) ir svetimžemių (užneštinių ar adventyvinių) augalų. Į naują aplinką svetimžemiai augalai gali patekti žmogaus tiesioginės ir netiesioginės veiklos dėka. Dalis tokių augalų atsitiktinai patenka į naujas teritorijas, o kitos augalų rūšys yra tikslingai įvežami ir auginami. Vėliau šie augalai sulaukėja, pradeda augti kartu su vietiniais augalais ir gali net juos nukonkuruoti. Svetimžemiai augalai įsikuria žmogaus paveiktose augimvietėse, prie žmogaus gyvenviečių, kelių, anksčiau dirbamuosiuose laukuose, pievose. Šiame darbe buvo išanalizuotas duotas plotelis ir sudarytas jame augančių augalų sąrašas:
1. Acer platanoides – paprastasis klevas 2. Achillea millefolium – paprastoji kraujažolė3. Agrostis canina – šuninė smilga4. Artemisia vulgaris – paprastasis kietis5. Betula pendula – karpotasis beržas6. Campanula patula – pievinis katilėlis7. Chaerophyllum aromaticum – kvapusis gurgždis 8. Chamaenerion angustifolium – siauralapis gaurometis9. Cichorium intybus – paprastoji trūkažolė10. Convolvulus arvensis – dirvinis vijoklis11. Corylus avellana – paprastasis lazdynas12. Dactylis glomerata – paprastoji šunažolė 13. Equisetum arvense – dirvinis asiūklis 14. Fragaria x ananassa – daržinė braškė *15. Fraxinus excelsior – paprastasis uosis16. Lamium maculatum – dėmėtoji notrelė 17. Oenothera biennis – dvimetė nakviša *18. Padus avium – paprastoji ieva 19. Phalacroloma septentrionale – šiaurinis šemenis *20. Picea abies – paprastoji eglė21. Populus tremula – drebulė22. Potentilla argentea – tikroji sidabražolė 23. Pyrus communis – paprastoji kriaušė24. Ranunculus acris – aitrusis vėdrynas25. Rubus idaeus – paprastoji avietė26. Rumex acetosa – valgomoji rūgštynė 27. Silene alba – baltažiedė naktižiedė28. Solidago canadensis – kanadinė rykštenė *29. Solidago virgaurea – paprastoji rykštenė 30. Taraxacum officinalis – paprastoji kiaulpienė31. Trifolium arvense – dirvinis dobilas
32. Trifolium pratense – raudonasis dobilas33. Urtica dioica – didžioji dilgėlė34. Vicia cracca – mėlynžiedis vikisIš viso buvo surinkta ir atpažinta 34 augalų rūšių. Keturios augalų rūšys (sąraše pažymėtos *) yra adventyvinės: Fragaria x ananassa, Oenothera biennis, Phalacroloma septentrionale ir Solidago canadensis. Likusios augalų rūšys priklauso savaiminei florai. Tiriamas plotelis yra išsidėstęs netoli kelio, prie miško. Manoma, kad šioje atviroje vietoje anksčiau buvo dirbamas laukas. Tą liudija kai kurios čia augančios kultūrinės augalų rūšys: Fragaria x ananassa ir Pyrus communis. Aptiktos adventyvinės augalų rūšys į mūsų kraštą pateko skirtingais metais ir iš skirtingų vietų. Fragaria x ananassa pirmą kartą užregistruota 1955 metais, dėja jos kilmė yra nežinoma. Manoma, šį rūšis buvo įvežta tikslingai, kaip kultūrinis augalas. 1791 metais į Lietuvą pateko Oenothera biennis. Manoma, kad dvimetė nakviša buvo atsitiktinai įvežta gabenant prekes iš Pietų Amerikos, vėliau ji prisitaikė prie vietinių sąlygų ir paplito mūsų krašte. Kitas tirtame plotelyje aptiktas adventyvinis augalas yra Phalacroloma septentrionale, kuris buvo specialiai įvežtas į Lietuvą ir auginamas soduose, parkuose ir daržuose kaip dekoratyvinis augalas. Tą patį galima pasakyti ir apie jau minėtą kanadinę rykštenę, kuri tam tikslui buvo atvežta iš Pietų Amerikos. Vėliau šis augalas savaime išplito už auginimo ribų ir natūralizavosi. Skirtingose sinantropinėse florose svetimžemių augalų rūšių dalis labai įvairi. Todėl nustatomas sinantropizacijos koeficientas, kuris yra apskaičiuojamas pagal formulę:
Svetimžemių augalų rūšių skaičius / vietinių augalų rūšių skaičius;
Apskaičiavus, buvo gautas tiriamo plotelio sinantropizacijos koeficientas, kuris lygus 0,13. Sinantropizacijos koeficientas parodo santykį tarp svetimžemių ir vietinių augalų, bei tiriamo plotelio sinantropizacijos lygį. Gavus tokį koeficientą galima teigti, kad šiame plotelyje svetimžemiai augalai sudaro 0,13 visos tirto plotelio vietinės floros.
Duomenų palyginimui buvo panaudotas kitas augalų rūšių sąrašas, sudarytas gretimame plotelyje:1. Acer negundo – uosialapis klevas *2. Achilla millefolium – paprastoji kraujažolė 3. Agrimonia eupatoria – vaistinė dirvuolė4. Agrostis canina – šuninė smilga 5. Alnus incana – baltalksnis6. Armoracia rusticana – valgomasis krienas *7. Artemisia campestris – dirvoninis kietis8. Artemisia vulgaris – paprastasis kietis9. Betula pubescens – plaukuotasis beržas10. Chaerophyllum aromaticum – kvapusis gurgždis11. Cichorium intybus – paprastoji trūkažolė12. Convolvulus arvensis – dirvinis vijoklis13. Dactylis glomerata – paprastoji šunažolė14. Equisetum arvense – dirvinis asiūklis15. Elytrigia repens – paprasis varputis16. Euonymus europaeus – europinis ožekšnis17. Festuca pratensis – tikrasis eraičinas18. Fragaria ananassa – daržinė braškė *19. Geum rivale – raudonoji žiognagė20. Glechoma hederacea – šliaužiančioji tramažolė21. Knautia arvensis – dirvinė buožainė22. Medicago falcata – geltonžiedė liucerna23. Oenothera biennis – dvimetė nakviša *24. Phalacroloma septentrionale – šiaurinis šemenis *25. Phleum pratense – pašarinis motiejukas26. Picea abies – paprastoji eglė27. Pimpinella saxifraga – mažoji ožiažolė28. Pinus sylvestris – paprastoji pušis29. Pyrus communis – paprastoji kriaušė30. Plantago lanceolata – siauralapis gyslotis31. Poa annua – vienmetė miglė32. Poa pratensis – pievinė miglė33. Potentilla argentea – tikroji sidabražolė 34. Ranunculus acris – aitrusis vėdrynas35. Rumex acetosa – valgomoji rūgštynė36. Rumex crispus – rauktalapė rūgštynė37. Silene pratensis – baltažiedis šakinys 38. Solidago canadensis – kanadinė rykštenė *39. Solidago virgaurea – paprastoji rykštenė40. Stellaria graminea – siaralapė žliūgė41. Taraxacum officinalis – paprastoji kiaulpienė42. Torilis japonica – builinė dygūnė43. Trifolium pratense – raudonasis dobilas 44. Trifolium repens – baltasis dobilas45. Urtica dioica – didžioji dilgėlė46. Veronica chamaedrys – paprastoji veronika47. Vicia cracca – mėlynžiedis vikis
Šis tirtas plotelis skiriasi nustatytų augalų rūšių skaičiumi. Šiame plotelyje aptiktos 6 adventyvinių augalų rūšys: Acer negundo, Armoracia rusticana, Fragaria x ananassa, Oenothera biennis, Phalacroloma septentrionale ir Solidago canadensis. Abiejų plotelių palyginimui sudaryta lentelė (lentelė 1), kurioje parodyti dviejų tiriamų plotelių augalų rūšių skirtumai.
1 lentelė. Augalų rūšys pirmame ir antrame ploteliuose
Rūšys Tiriami ploteliai 1 2Acer negundo *Acer platanoides
Achillea millefoliumAgrimonia eupatoriaAgrostis caninaAlnus incanaArmoracia rusticana *Artemisia campestrisArtemisia vulgarisBetula pendula Betula pubescensCampanula patula Chaerophyllum aromaticumChamaenerion angustifolium Cichorium intybus Convolvulus arvensisCorylus avellana Dactylis glomerataEquisetum arvenseElytrigia repensEuonymus europaeusFestuca pratensisFragaria x ananassa *Fraxinus excelsior Geum rivaleGlechoma hederaceaKnautia arvensisLamium maculatum Medicago falcata Oenothera biennis *Padus avium Phalacroloma septentrionale *Phleum pratensePicea abiesPimpinella saxifragaPinus sylvestrisPyrus communisPlantago lanceolataPoa annuaPoa pratensisPopulus tremula Potentilla argenteaPyrus communis Ranunculus acrisRubus idaeus Rumex acetosaRumex crispusSilene alba Silene pratensisSolidago canadensis *Solidago virgaureaStellaria gramineaTaraxacum officinalis Torilis japonicaTrifolium arvense Trifolium pratenseTrifolium repensUrtica dioica Veronica chamaedrysVicia craccaViso: 60 –++–+–––++–++
–
+++++–––++–––+–+++
–++–+–––++–+++–+–++–+–++–+–+
34 +–+++++++–+++
+
++–++++++–+++–++–+
+++++++++–++–++–++++++–+++++
47
Iš viso tiriamuose ploteliuose buvo užregistruotos 60 augalų rūšys. Iš jų 6 rūšys priklauso adventyviniams augalams. Keturios adventyvinės rūšys buvo aptiktos abiejuose ploteliuose. Dvi adventyvinės rūšys, Acer negundo ir Armoracia rusticana, yra užregistruotos tik antrame plotelyje. Palyginus dviejų plotelių augalų sąrašus buvo nustatyta, kad 24 augalų rūšys nustatytos abiejuose ploteliuose. Buvo nustatytas Žakaro koeficientas, kuris apskaičiuotas pagal formulę:
K = c / a + b – c, kur
a- pirma imtis,b- antra imtis,c- rūšys, bendros abiejuose sąrašuose.
Panaudojus aukščiau pateiktą formulę, buvo apskaičiuotas Žakaro koeficientas tiriamiems ploteliams. Priklausomai nuo gauto rezultato, galima nustatyti dviejų plotelių augalų rūšių panašumą. Nustatyta, kad koeficientas lygus 1 parodo, kad sąrašai yra vienodi,o jei jis lygus 0, tai sąrašai skiriasi. Šiame darbe Žakaro koeficientas yra lygus 0,42, kas leidžia daryti prielaida, kad tirtų plotelių augalų rūšių sąrašai yra skirtingi. Tą galima paaiškinti tuo, kad tirti ploteliai skiriasi savo padėtimi. Pirmas plotelis yra išsidėstęs arčiau miško, jo ribose auga daugiau krūmų ir jaunų medelių, kurie sudaro pavėsį žoliniams augalams. Tuo tarpu antras plotelis yra išsidėstęs atviroje vietoje, arčiau kelio, kur yra geresnės sąlygos augti žoliniams augalams. Todėl antrame plotelyje užregistruota daugiau žolinių augalų rūšių. Be to, kaip buvo paminėta ankščiau, antrame plotelyje yra nustatyta daugiau adventyvinių augalų, kas, galbūt, yra nulemta kelio artumu.
Svetimžemiai augalai tiesioginiu ar netiesioginiu būdu patenka į mūsų šalį. Čia jie plinta, natūralizuojasi ir užima naujas teritorijas. Kaip buvo išaiškinta, skirtingose teritorijose svetimžemių augalų dalis labai varijuoja. Be to jų nėra žmogaus nepažeistuose regionuose. Bet kur yra skurdi savaiminė flora ir žymi ekstensyvi žmogaus veikla, svetimžemiai augalai sparčiai nukonkuruoja vietinius augalus ir užima jų teritorijas.