KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
GAMTOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS
BIOLOGIJOS KATEDRA
REFERATAS
ŠIMTAKOJAI (MYRIAPODA)
Darbą atliko:
KLAIPĖDA, 2006
1 Šimtakojų klasifikacija
1. poklasis .Skolopendrelės (Symphyla)2. poklasis. Trišakaūsiai (Pauropoda)3. poklasis. Dviporiakojai (Diplopoda)4. poklasis. Lūpakojai (Chilopoda)
Šimtakojai (lot. Myriapoda) – gana didelė išimtinai sausumos nariuotakojų (Arthropoda) grupė.Jai priskiriama 10000 tūkst. rušių, iš kurių dauguma aptinkama pietinėse platumose ir tropikuose.Šimtakojai – naktiniai gyvūnai, diena jų reikia ieškoti po nukritusiais lapais, po akmenimis, drevėse, po negyvų medžių žieve ir kt.2 Išorinė sandara
Kūnas ilgas, nariuotas.Aiškiai dalijasi į galvą ir liemenį, susidedantį iš mažiau ar daugiau segmentų.Beveik ant visų segmentų yra kojos.Galvos kapsulė iš 5 arba 4 segmentų:1.viena pora ūselių, atitinkančių vabzdžių ūselius ir, yra homologinės vėžiagyvių antenulės, 2.pora nenariuotų dantytų žandų – mandibulių, 3.pirmoji pora maksilių, arba apatinių žandų, 4.antroji pora maksilių, kurių baziniai nareliai,kaip ir vabzdžių, suaugę ir sudaro apatinę lūpą.Dviporiakojų burnos aparatas labai pakitęs ir svarbiausia skiriasi tuo, kad nėra pirmosios poros maksilių, o antrosios poros maksilės suaugo į neporinę sudėtingos sandaros plokštelę, vadinamą gnatochilariją.Lūpakojai turi mandibules ir maksiles, be to, į žandų sudėtį įeina ir pirmojo liemens segmento galūnių pora.Jos vadinamos žandikojais.Žandikojų storame pamatiniame narelyje yra nuodų liauka.Galinis narelis yra tuščiavidurio nagelio formos.Per jį nuodai patenka į aukos kūną.Liemens nareliai nevienodos sandaros, todėl sunku atskirti krūtinės ir pilvelio tegmas. Lūpakojų paskutinės kojos pakitusios į kopuliacijos organus – gonopodijas.Dviporiakojų liemens segmentų galūnės sandaros atžvilgiu labai vienodos.Jos silpnai išsivysčiusios, bet užtai labai idomiai pasiskirsčiusios gausiuose kūno segmentuose.Pirmasis kūno segmentas paprastai galūnių neturi, antras, trečias ir ketvirtas turi po vieną porą kojų,o pradedant penktuoju segmentu, visi liemens segmentai turi po dvi poras kojų.Šimtakojų galūnės yra tipiškos vienašakės nariuotos vaikštomosios kojos ir pilniausios sandaros atveju sudarytos iš aštuonių narelių, užsibaigiančiu nareliu.Kūną dengia chitininė kutikulė, paprastai inkrustuota kalkėmis.Ją formuoja hipodermos ląstelės.Hipodermoje yra daug liaukų, kurios atsiveria segmentų nugarinėje pusėje.Itin daug liaukų su stipriai veikiančiu sekretu turi dviporiakojai.Šios grupės šimtakojų negaudo paukščiai ir žinduoliai.
3 Virškinimo sistema
Priekinė,vidurinė ir užpakalinė žarnos sudaro tiesų virškinimo vamzdelį.Didesnę dalį sudaro vidurinė žarna.Į burnos ertmę atsiverenčios stambios seilių liaukos yra nevienodos kilmės. Dviporiakojų 3 poros seilių liaukų yra kilusios iš celomoduktų, o 3-5 poros Lūpakojų iš pakitusių odos liaukų.Šių šimtakojų seilių liaukos, atsiveriančios į antrųjų maksilių segmentą, yra homologinės drugių ir kitų vabzdžių šilko liaukos.Maistas įsiurbiamas vidurinėje žarnoje . Dviporiakojai – augalėdžiai, minta pūvančiais augalais,o Lūpakojai – plėšrūnai,paprastai,gaudo vabzdžius.
4 Šalinimo sistema
Šimtakojų, kaip ir vabzdžių šalinimo organai – Malpigijaus vamzdeliai.Yra viena arba dvi poros nešakotų Malpigijaus vamzdelių, kurie yra mikrocelyje išilgai viso kūno ir sueina į žarnyną toje vietoje, kur ribojasi vidurinė ir užpakalinė žarna.Uratai iš Malpigijaus vamzdelių pašalinami į žarnyną.Kieti ekskretai kaupiasi limfinėse liaukose, išsidėsčiusiose išilgai Malpigijaus vamzdelių ir kraujagyslių.Šlapimo rūgštis kaupiasi ir kūno ertmėje (mikrocelyje), esančiame riebaliniame kūne.Kuo senesnis šimtakojis, tuo jo riebaliniame kūne daugiau uratų.Be to, šalinimo funkciją atlieka ir – riebalinis kūnas.Riebalinis kūnas yra neapibrėžtos formos organas, sudarytas iš daugybės ląstelių, kuriose kaupiasi riebalų lašelių pavidalu maistingosios medžiagos.Šios ląstelės taip pat atlieka ir šalinimo funkciją.
5 Nervų sistema
Nervų sistema būdinga nariuotakojams:galvos smegenys,nuo jų eina aplinkryklinės konektyvos ir pilvinė nervų grandinėlė.Smegenys sudarytos iš kelių dalių.Nuo jų nervai eina ne tik į antenas , bet ir į interkaliarinį segmentą, tai rodo, jog protėvių šis segmentas turėjo antrąją antenų porą.Poryklinis ganglijas inervina burnos organus.Pilvinėje nervų grandinėlėje kiekviename segmente yra po vieną porą ganglijų, o dviporiakojai turi po dvi, taigi šių šimtakojų kūno segmentai susilieję poromis.
6 Kvėpavimo organaiKvėpavimo organai – trachėjos.Tai ektoderminės kilmės vamzdelių sistema,aprūpinanti deguonimi visus organus ir ląsteles.Trachėjos sienelę sudaro vienasluoksnis epitelis, iš vidaus išklotas chitinu.Chitinas sudaro būdingą spiralinį sustorėjimą, apsaugantį trachėją nuo supliuškimo.Primityvesniųjų šimtakojų trachėjos, kaip savarankiški organai, yra kiekviename segmente, aukštesniųjų – trachėjiniais vamzdeliais jos jungiasi į sistemą.Paprastai kiekviename arba kas antrame segmente turi po vieną porą kvėpavimo stigmų.Stigmos pereina į stambius trachėjinius kamienus,kurie šimtakojo kūne smarkiai šakojasi į smulkias trachėjas, einančias į įvairias kūno dalis.
7 Kraujotakos sistema
Kraujotakos sistema atvira.Nugarinėje pusėje, nevisiškai atskirtoje nuo kitos kūno dalies, yra ilgo vamzdelio formos širdis.Nuo vidaus organų ją skiria sparnų pavidalo raumenys.Širdis sudaryta iš metameriškai išsidėsčiusių kamerų,kurios turi po vieną porą ostiumų.Vožtuvus turi ne tik ostijos, bet ir susiaurėjimai, esantys tarp širdies kamerų.Širdis prie nugarinės kūno sienelės prisitvirtinusi tam tikrais raiščiais ir nuosekliai susitraukinėja nuo užpakalinio galo į priekį. Pro ostiją kraujas patenka į kamerą ir teka į priekinę dalį – galvos link.Nuo širdies, smegenų link eina aorta.Nuo kiekvienos širdies kameros dar atsiskiria pora šoninių arterijų.Kraujagylės pereina į lakūnų sistemą, iš kurios hemolimfa renkasi į perikardo ertmę.
8 Jutimo organai
Šimtakojai turi lytėjimo , uoslės ir regėjimo organus.Lytėjimo organai yra ūseliai, o kai kurių šimtakojų užpakalinės galūnės.Smulkiausi uodimo vamzdeliai taip pat išsidėstę ūseliuose.Vieni šimtakojai turi palyginti paprastos sandaros pavienes akis.Kiti turi daug akelių. Jos susitelkusios į dvi grupes ir sudaro facetinių akių įspūdį.Tačiau omatidijos išsidėsčiusios retai, viena prie kitos neprigludusios.Pagaliau kai kurie šimtakojai turi tipingas facetines akis.
9 Lytinė sistema
Skirtalyčiai..Lytinė sistema yra nesudėtingos sandaros ir jos dalelės yra svarbus sistematinis požymis.Daugumos šimtakojų gonados neporinės. Nuo jų atsiskiria poriniai išvedamieji latakai, kurie toliau susilieja į vieną.Dviporiakojų,trišakaūsių, skolopendrelių sėklatakiai ir kiaušintakiai atsiveria prie galvos – trečiajame liemens segmente.Dviporiakojai išorinių lytinių organų neturi.Patinai išskiria spermos lašelius arba spermatoforus, kurie vėliau patenka į patelės lytinius takus.Lūpakojų tiek vyriški, tiek moteriški lytiniai organai atsiveria lytinėmis angomis priešanaliniame segmente.Šio segmento patinų galūnės yra virtusios kopuliacijos organu.
10 Vystymasis
Šimtakojų kiaušiniai stambūs,turi labai daug trynio,jie yra centrolecitalinio tipo, taigi jų segmentacija paviršinė.Šimtakojų postembrioninis vystymasis įvairių rūšių yra skirtingas. Tik nedaugelio aukštesniųjų šimtakojų iš kiaušinio išsirita susiformavęs jauniklis.Vieni šimtakojų jaunikliai, išsiritę iš kiaušinių, dar neturi pilno segmentų skaičiaus, jų skaičius didėja su kiekvienu šerimusi, be to, nauji segmentai susidaro prieš paskutinį analinį narelį.Iš kai kurių lūpakojų kiaušinių išsirita jaunas individas su septyniais liemens segmentais, kurie turi septynias poras kojų.Dviporiakojų lerva turi septynias poras narelių, tačiau tik ant trijų narelių tėra kojos.Daugumos šimtakojų vystymasis su anamorfoze.Tačiau iš kitų šimtakojų kiaušinio išsirita jaunas individas su pilnu segmentų skaičiumi, ir postembrioniniam vystymuisi belieka augimas, segmentų formos ir jų sandaros dalelių keitimas.Subrendusių šimtakojų segmentų skaičius stabilizuojasi.
11 Ekologija
Diena dauguma šimtakojų slepiasi po akmenimis,lapais, dirvoje.Naktį dviporiakojai lėtai ropoja,ieškodami pūvančių augalų ar tekančių sulčių. Plėšrieji lūpakojai grieti judrūs. Jie gaudo vabzdžių lervas, kartais net smulkesnius roplius Skolopendros įkandimas pavojingas net ir žmogui.Dauguma šimtakojų rūšių – tropikų gyventojai.Šiaurėje gyvena sąlygiškai nedaug rūšių.
12 Apibendrinimas
Skolopendrelės.Smulkūs šimtakojai, turintys tris poras burnos galūnių.Maksilės be čiuopiklių.Nėra ne tik akių, bet ir smegenų skiaučių, inervinančių jas.Kūnas iš 24 segmentų.12 porų galūnių.Kiaušinių dalijimasis pilnutinis.Iš viso 150 rūšių.Stambiausi iki 8 mm.
Scutigerella immaculata
Trišakaūsiai.Mažiausi šimtakojai.Daugelio ilgis 2-3 mm.Iš viso žinoma apie 350 rūšių.Juos galima pažinti trumpučių trišakių antenų ir liemens.Kūnas iš 10-11 segmentų.Burnos organus sudaro mandibulės ir gnatochilarijų plokštelė.
Pauropus silvaticus
Dviporiakojai.Iš viso apie 7500 rūšių.Kūno ilgis nevienodas – nuo 2 mm iki 30 cm, o kojų nuo 13 iki 300 .Kūnas apvalus. Burnos organus sudaro tik mandibulės ir gnatochilarija.Už galvos yra kaklo segmentas.Už jo – 3 segmentai, turintys po vieną porą kojų,Kiti liemens segmentai susijungę poromis, todėl turi po dvi poras kojų.Priekiniuose segmentuose yra apsauginę funkciją atliekančios odos liaukos. Tropikinių formų šios liaukos išskiria ciano rūgštį.
Polydesmus sp. Julus sp.
Lūpakojai.Žinoma apie 2800 rūšių.Suploti dorsoventraliai, ūseliai ilgi.Turi žandikojus, kuriuose yra nuodų liauka. Plėšrūs.
Lithobius forficatus
Geophilus sp.
Scolopendra morsitans
LiteratūraŲ Iliustruotas žinynas „ Zoologija bestuburiai“Ų R. Kazlauskas „ Besturburių zoologija“Ų Natali „Bestuburių zoologija“Ų http://lt.wikipedia.org/wiki/Dviporiakojai
Išvados
Ų Šimtakojų kūnas padengtas kieta katikule, taip atlikdamas apsaugos funkcija.Ų Šimtakojai-gana didelė išimtinai sausumos nariuotakojų grupė.Ų Kvėpavimo sistema – pritaikyta tik sausumos gyvūnams.Ų Naktiniai gyvūnai.Maisto ieško tik naktį.Ų Šimtakojai – šilumos mėgėjai, dauguma paplitę tropikuose.
Turinys
1 Šimtakojų klasifikacija 22 Išorinė sandara 23 Virškinimo sistema 34 Šalinimo sistema 35 Nervų sistema 46 Kvėpavimo organai 47 Kraujotakos sistema 48 Jutimo organai 59 Lytinė sistema 510 Vystymasis 511 Ekologija 612 Apibendrinimas 6Literatūra 8Išvados 9Turinys 10