Pulsas. Kraujospūdis. Kraujo tekėjimo greitis

Pulsas. Kraujospūdis. Kraujo tekėjimo greitis

Pulsas.Tose vietose, kur stambios arterijos yra arti kūno paviršiaus, o po jomis yra kaulas, pavyzdžiui, vidinėje riešo pusėje, smilkiniuose, kaklo šonuose, apčiuopiami pulso tvinksniai.Kiekvieną kartą susitraukiant kairiajam širdies skilveliui, kraujas smarkiai atsimuša į aortos sieneles.Tada
Arterijose atsiranda tvinkčiojanti spaudimo banga, kuri greitai plinta jų sienelėmis. Toks apčiuopiamas ritmingas artrerijųsienelių bangavimas vadinamas pulsu.Kiekvienas pulso tvinksnis atitinka vieną širdies susitraukimą. Todel skaičiuojant pulso tvinksnius, galima sužinoti širdies susitraukimų dažnį per minutę.

Kraujospūdis.Spaudimas, susidaręs tekant kraujjagyslėmis kraujo srovei, vadinamas kraujospūdžiu, arba krraujo spaudimu.Kraujospūdį į kraujagyslių sieneles sukelia sistoles metu širdies skilvelių išstumtas kraujas.Kraujospūdis priklauso nuo širdies darbo, išstumiamo kraujo kiekio,
Kraujagyslių sienelių pasipriešinimo ir kraujo klampumo.Didžiausias kraujospūdis būna aortoje ir arterijose.Kraujui tekant kraujagyslėmis toliau, spaudimas mažėja. Mat kraujas yra klampus skystis, todėl jam tekant kraujagyslėmis, atsiranda trintis. Ją nugalėdamas kraujas pamažu praranda spaudimą, sukeltą širdies skilvelių susitraukimo. Spaudimas gerokia sumažėja arteriolėse.Kapiliaruose ir venulėse jis mažėja toliau, o viršutinėje ir apatinėje tuščiojoje venoje esti mažiausias. Del to, kad kraujospūdis įvairiose kraujotakos sistemos dalyse yra skkirtingas, kraujas be paliovos teka kraujagyslėmis iš ten, kur spaudimas yra didesnis, į ten, kur jis yra mažesnis.
Kraujospūdis matuojamas tam tikru prietaisu-manometru žasto srityje.Ramybės būsenoje esančio žmogaus normalus kraujospūdis lygus 120 mm gyvsidabrio stulpelio (Hg), širdžiai susitraukiant sistolinis, ir 60-80mm Hg, širdžiai at

tsipalaiduojant diastolinis. Vaikų kraujospūdis būna žemesnis negu suaugusiųjų, o seniems žmonėms jis gali pakilti.
Kraujo tekėjimo greitis.Upės tėkmė greičiausia siauriausioje vietoje ir visiškai lėta ten, kur upė plačiai išsiliejusi.Taip pat ir kraujas greičiausiai teka kraujagyslėmis, kurių bendras spindis mažiausias (arterijomis), ir lėčiausiai tomis, kurių bendras spindis didžiausias (kapiliarais).
Kad tai suprastume, panagrinėkime pavyzdį.Tarkime, kad 40m pločio ir perdėm vienodo gylio upė išsišakojo į du upelius, kurių kiekvieno plotis – 20m.Vandens tekėjimo greitis nepakis.Tai ir suprantama, nes abiejų upelių skerspjūvių suma lygi upės vagos iki išsišakojimo skerspjūviui.Kas būtų, jeigu ta pati 40m pločio upė išsišakotų į 4 tokio pat gilumo 20m pločio šakas?Tada bendras jų plotis būtų 80m, t.y.du kartus didesnis negu upės iki išsišakojimo.Todėl vandens tekėjimo greitis upės šakose sumažėtu dvigubai.
Dabar nesunku suprasti, kaip keičiasi kraujo teekėjimo greitis kraujagyslėmis.Aortoje jis didžiausias-0,5ms. Arterijos laipsniškai šakojasi, ir jų spindis vis mažėja, tačiau kraujagyslių daugėja, taigi didėja ir bendras kraujo srovės plotis, o tėkmės greitis mažėja.Kapiliarų mūsų kūne yra tiek daug , kad bendras jų spindis 500 kartų didesnis už aortos spindį, todėl kraujo tekėjimo greitis juose labai mažas-vos 0,5-1,2mms.Tai labai svarbu medžiagų apykaitos procesams, nes kraujas, lėtai tekėdamas, suspėja atiduoti deguonį ir maisto medžiagas ląstelėms, o iš jų paimti medžiagų apykaitos produktus.
Kapiliarai susilieja į venas, ir bendras kraujagyslių spindis vis mažėja. To
odėl, artėdamas prie širdies, kraujas venomis teka vis greičiau ir pasiekia 0,2 ms greitį.Venų sienelės daug plonesnės negu arterijų, ne tokios stangrios ir elastingos. Kraujui tekėti venomis padeda griaučių raumenų susitraukimai.Kraujas venomis teka į širdį.Tekėti priešinga kryptimi jam neleidžia venose esantys kišenėlių pavidalo vožtuvai.
Dirbančių organų kraujagyslės išsiplečia, todėl į juos patenka daugiau kraujo, jie geriau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis.
Tiek širdies veiklą, tiek kraujagyslių spindį reguliuoja nervų sistema ir biologiškai aktyvios medžiagos-hormonai. Pavyzdžiui, dėl antinksčių išskiriamo hormono adrenalino susiaurėja tam tikros kraujagyslės, stipriau ir dažniau susitraukinėja širdis.
Pulsas-ritmingas arterijų sienelių bangavimas, kurį sukelia širdies skilvelių susitraukimai.
Normalus arterinis kraujo spaudimas yra 120mm Hg, kai širdis susitraukia, ir 80mm Hg, kai atsipalaiduoja.
Greičiausiai kraujas teka aorta, o lėčiausiai-kapiliarais (lengvai vyksta medžiagų apykaita).

Leave a Comment