paskutinio šanso vaikai

Mūsų planingais laikais pirmasis gimdymas po 35-erių nieko nebestebina. Tačiau ar nerizikuojame pavėluoti į traukinį?

Prieš dvejus metus gimdymo namuose aplankiau ką tik mama tapusią poetę Silviją Laurenčikaitę. Ji mielai “Ievai” papasakojo savo vėlyvos motinystės istoriją. 41-erių mokslininkė literatūrologė su 64 metų draugu švedu susilaukė pirmagimio sūnaus po 11 drauge praleistų metų. Nors gydytojai įspėjo apie gresiantį priešlaikinį gimdymą ar persileidimą, moteris ryžosi išsaugoti mažylį. Jis iš tiesų gimė mėnesiu anksčiau, tačiau šiandien Silvija — laiminga sveikutėlio berniuko mama. “Draugės aikčiojo išvydusios, kaip mano meetukų ir trijų mėnesių sūnelis Jarlas baksėdamas pirštu į žaislinius kubelius taria raides. Jo gydytoja irgi apstulbo. Jarlu net susidomėjo žurnalistai. Viena bičiulė kadaise atidavė nebereikalingus kubelius, mano mažylis juos retsykiais ištraukdavo iš krepšio. Pasakydavau, kaip vadinasi viena ar kita raidelė. Nesureikšminau, kad jis greitai ėmė pats jas pažinti, — maniau, visi vaikai būna tokie gudručiai. Dabar jis jau moka sudėti skiemenį “ma”. Senų knygų šūsnyje radęs Broniaus Railos veikalą duria pirštu: “Br”, — juokiasi Silvija.

Pirmiausia karjera

Kadaise vėlyvi kūdikiai laikyti išrinktaisiais, kuuriems skirtas ypatingas likimas. Tikėta, kad jei toks vaikutis ir nebus genijus, vis tiek už kitus bus sumanesnis, talentingesnis. Iš tiesų mitas apie ypatingas brandžių tėvų atžalas — tik mokslo nepatvirtintas folk-loras. Jis atsirado tais laikais, kai vyresnio amžiaus gimdyvės buvo gr

reičiau išimtis nei taisyklė. Dabar tai sparčiai keičiasi. “Moteris turi teisę turėti tiek vaikų, kiek ji nori, o svarbiausia — kada nori”, — ši amerikiečių aktyvistės Margaret Salinger frazė apvertė aukštyn kojomis milijonų moterų gyvenimą. Ne veltui žurnalas “Time” ją įtraukė į žymiausių XX amžiaus žmonių dešimtuką. Augdama airių darbininkų šeimoje Margaret matė, kaip iškankinta 18 nėštumų ir augindama 11 išgyvenusių atžalų tyliai geso jos motina. Vėliau Margaret, mirtinai susipykusi su bažnyčia, griebėsi vadovauti judėjimui dėl teisės planuoti motinystę, mokė užguitas moteris saugotis nepageidaujamo nėštumo. Praėjus pusei amžiaus nuo misionieriško Margaret Salinger žygio šiuolaikinė moteris apskritai gali neturėti vaikų, jei taip nusprendžia.

Vis dėlto daugelis iš mūsų nelinkusios paminti svarbiausio moteriško instinkto. Tik realybė tokia, kad iš pradžių siekiame įsitvirtinti gyvenime, palypėti karjeros laiptais, užsitikrinti sąąskaitą banke. Pirmagimiui dažna ryžtasi tokio amžiaus, kurio sulaukusios mūsų prosenelės čiūčiavo jau kelias atžalas. Per pastaruosius du dešimtmečius net 80 proc. padaugėjo moterų, kurios pirmąkart gimdo 35—39 metų. Popkaralienė Madonna užkariavo pasaulį, susikrovė milijonus ir tik po 38-ojo gimtadienio pasinėrė į motinystės džiaugsmus. Kino žvaigždė Kim Basinger tai padarė dar vėliau — 41-erių.

Mamos planeta

“Pagimdžiau 35-erių. Manau, protingai pasielgiau, nes ilgiau galėjau būti laisva. Dabar esu 52-ejų — labai laiminga ir vėl laisva, nes dukrai jau 17 metų. Dėl jos neturėjau rimtų problemų. Abejoju, ar

r jos susilaukusi jaunesnė sugebėčiau taip išauklėti, ar užtektų kantrybės”, — rašo “Ievos” diskusijos internete dalyvė Anna. “Dviejų sūnų susilaukiau būdama jauna — 22 ir 25 metų. Dabar man — 41-eri. Niekada nesigailėjau anksti gimdžiusi — tarsi kartu augau su savo vaikais. Netingėjau su jais mažais žaisti, o su paaugusiais visada turėjau apie ką pasikalbėti. Vaikams liūdna augti su vyresniais tėvais — jie jaučiasi lyg su seneliais”, — mano internautė Roma.

Nė vienas specialistas nepaneigs, kad abi yra savaip teisios. Anna užsimena apie kantrybę, kurios brandesnės mamos iš tiesų turi daugiau. Jų motinystė labiau motyvuota nei jaunų merginų, net karščiausiai įsimylėjusių. Vyresnei moteriai nėštumas paprastai netrenkia it perkūnas iš giedro dangaus — jis būna išsvajotas ir išlauktas. Sėkmingai karjeros moteriai kūdikis suteikia progą stabtelėti ir pailsėti nuo vyriško pasaulio žaidimų. “Net perkopusi 30-metį nealpėjau prie vaikiškų vitrinų. O dabar gyvenu tarsi kitoje planetoje. Esu tik mama, kurios didžiausias rūpestis, kad sūnus augtų sveikas. Kasdien po kelis kartus einame į lauką — nesvarbu, sninga ar lyja. Ketinu su mažuoju likti namie iki mokyklos. Apie karjerą negalvoju, nes nemoku vienu metu dirbti kelių darbų. Augindama sūnų apskritai nebemąstau apie rytdieną, gyvenu šios dienos rūpesčiais”, — pasakoja Silvija.

Net aktyviausios veikėjos, kurioms nėštumas buvo netikėtas, apie gimusį vaikelį kalba kaip apie stebuklą, pakeitusį jų vertybių si

istemą. Šis stebuklas išgelbėja ir nuo vienatvės, kuri skaudžiausiai užgriūva būtent savarankiškas veiklias moteris.

Kita vertus, sulaukus vyresnio amžiaus, pasiekus karjeros viršūnę, įpratus prie laisvės, nepriklausomybės, gero uždarbio motinystė gali virsti rimtu stresu — juk negrįžtamai griūva įprasta tvarka. Su amžiumi vis sunkiau keisti įpročius ir gyvenimo ritmą. Kūdikis kartais į pasaulį paleidžiamas kaip įrodymas iš šeimos sprūstančiam vyrui — kad dar esi šio to verta, aplinkiniams — kad tavo šeima ne prastesnė už kitas. Gimus kūdikiui tikimasi atsikratyti metams bėgant prisikaupusių psichologinių problemų. Net viliamasi atjaunėti. Tačiau tai, kad motinystė tarsi numeta 10 metų, — vienas iš keisčiausių mitų. Iš tiesų nėštumas — stresas organizmui, didelės hormonų permainos. Jaunas organizmas lengviau susidoroja su šia hormonų audra.

Ant pūkinių pagalvių

Gydytojos Vaivos Eringytės praktikoje vyriausia pasitaikiusi gimdyvė — sėkmingai vaikelio susilaukusi 44 metų moteris. “Ne kiekvienai gyvenimas susiklosto taip, kad pagimdytų būdama tinkamiausių metų, — sako gydytoja. — O tikrasis vaisingumo amžius — labai trumpas. Vyresnė moteris paprastai pastoja per ilgesnį laiką. Apskritai po 40 metų apie pusė moterų tampa nevaisingos. Padidėja ir persileidimo rizika. Kai kurios vyresnio amžiaus nėščiosios persileidžia nė neįtardamos apie nėštumą.” Gydytoja pastebėjo, kad vėlyvų pirmagimių mamoms gresia sunkesnis gimdymas. Pagal pasaulio statistiką, dvidešimtmetei tikimybė, kad gimdymas baigsis cezario pjūviu, yra 14 proc., o vėlyvai gimdyvei ji šokteli iki 40 proc. Po

o 35-erių neretai pasireiškia pirmieji būsimų ligų simptomai, galintys komplikuoti nėštumą. Ne viena besilaukianti vyresnio amžiaus moteris skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, nutukimu, diabetu, sąnarių ir kitomis ligomis.

Silvijos Laurenčikaitės nėštumas buvo labai sunkus: “Visą laiką jaučiausi siaubingai, nežmoniškai pykino. Teko pagulėti su lašine. Vaikščiojau taip atsargiai, kad fiziškai jausdavau kiekvieną žingsnį”. Bandymas po poilsio Palangoje vykti gimdyti į Švediją baigėsi tuo, kad prastai pasijutusi Silvija atsidūrė Klaipėdos ligoninėje. Gydytoja ją išbarė: “Kokia Švedija?! Jums tiek metų, kad turėtumėte gyventi it nešiodama kiaušinį”. “Per echoskopiją aiškiai pamačiusi vaiko kojytes ir rankytes pamaniau: “Negi jo neteksiu? Tada viskas — jokių vilčių”, — prisimena Silvija. Teko grįžti į Vilnių ant pūkinių pagalvių. Tačiau patį gimdymą, trukusį aštuonias valandas, Silvija prisimena kaip lengvą ir nekomplikuotą. Mažylis parą praleido inkubatoriuje. Medikai tėvus nuramino, kad vaikutis fiziškai stiprus, normaliai išsivystęs ir neturi jokių sveikatos problemų.

Genų išdaigos

“Gydytoja užsiminė, kad rizikuoju dėl amžiaus ir sunkaus nėštumo, todėl reikėtų pasidaryti genetinį tyrimą. Pabūgusi persileidimo tyrimo vis dėlto atsisakiau. Tačiau man buvo labai neramu”, — prisipažįsta Silvija. Dar neseniai buvo beveik neįmanoma iš anksto numatyti vaisiaus genetinių nukrypimų. Gamta kiek pakoreguoja naujagimiui tėvų suteikiamas chromosomas. Dažniausiai gyvenime šie pakitimai nepasireiškia, o kartais jie būna tokie stiprūs, kad kūdikis pasaulį išvysta su rimtais apsigimimais ar net apskritai neišgyvena. Genų variacijos gamtai tėra eksperimentas, mums virstantis tragedija.

Išsilyginame raukšles ir nusisiurbiame šlaunis, bet kol kas esame bejėgės prieš lytinių ląstelių senėjimą. Dėl jo ir sutrinka chromosomų dalijimasis. Todėl į ketvirtą dešimtmetį įkopusioms moterims didėja chromosomų patologijų, ypač Dauno sindromo, rizika. Tikimybė pagimdyti chromosomų liga sergantį kūdikį paprastai yra viena iš 700. Po 35-erių — viena iš 400. Viena keturiasdešimtmetė iš 100 rizikuoja pagimdyti apsigimusį vaikelį. Sulaukus 45-erių — vienas kūdikis iš 30 gali gimti nesveikas.

Prieš porą metų Genetikos centro gydytojai stebėjosi dažniau sulaukiantys susirūpinusių jaunų nėščių moterų nei keturiasdešimtmečių. Šįkart gydytoja Eglė Butkevičienė pasidžiaugė, kad vyresnių nėščiųjų sparčiai daugėja: “Galbūt moterys geriau informuotos apie vėlyvo pirmojo nėštumo grėsmes, o gal gydytojai ginekologai ėmė atsakingiau dirbti?”

Genetinis tyrimas rekomenduojamas 35-metį peržengusioms moterims. Anksčiau adata būdavo duriama per priekinę pilvo sieną į placentą, ir tiriamas jos audinys. Dabar tyrimas patobulėjo: šiuo metu adata duriama į vaisiaus vandenis. Ištyrus ląsteles ir chromosomų rinkinį paaiškėja, ar yra chromosomų bei genetikos nukrypimų. Jei taip, moteriai siūloma nutraukti nėštumą. Ar iš tiesų genetinis tyrimas padidina persileidimo galimybę? Anksčiau ji buvo didesnė, o dabar siekia vos 0,5 proc. Anot Eglės Butkevičienės, dėl šio tyrimo paprastai persileidžia pacientės, kurias ir taip galbūt būtų ištikusi tokia dalia: “Genetinis tyrimas sunkiau pakeliamas psichologiškai. Įsibaiminusios moterys nuo operacijų stalo pakyla šypsodamosi. Beje, šį tyrimą atliekame ne visoms vėlyvoms mamoms. Iš pradžių padarome testą. Jei nematome rizikos požymių, jos gali ramiai nešioti vaikelį”. Genetinis tyrimas atliekamas nuo 14 iki 18 nėštumo savaitės. Gydytoja sako, kad susiruošus į Genetikos centrą reikėtų paskambinti prieš mėnesį, nes nusidriekusi ilga eilė.

Post scriptum

Vėlyvas pirmasis nėštumas — ne patologija. Tik turėtume apsiginkluoti papildomomis žiniomis. Pasaulis nebepanikuoja, kad vis daugiau moterų atideda motinystę. Mokslas pažengė taip toli, kad susilaukti kūdikio jau gali beveik kiekviena pensininkė. Gydytoja Vaiva Eringytė iš savo praktikos prisiminė 50-metę lietuvę, tapusią mama po dirbtinio apvaisinimo. Vienoje iš Maskvos klinikų sveiką berniuką pagimdė 58 metų moteris. Ji su 60-mečiu vyru neteko autoavarijoje vienturčio sūnaus ir kreipėsi pagalbos į medikus. O štai Italijoje garsusis dirbtinio apvaisinimo specialistas profesorius Severino Antinori tokiu būdu padarė laimingą 68 metų ponią. Kitas klausimas, ar kiekvienai priimtina tokia išeitis. Jei manote, kad mažylis į pasaulį ateina kaip stiprių jausmų sąlyčio stebuklas, kurio geriau kantriai išlaukti, galbūt vertėtų net smulkmeniškai sudėliotame gyvenime palikti plyšelį atsitiktinumui. Argi ne atsitiktinumai atneša mums daugiausia džiaugsmo? Tegul ir vėlyvi.

Leave a Comment