Oro užterštumo poveikis žmogui

Ruošė:

Panevėžys, 2003

Žmogaus ir kitų organizmų gyvybinei veiklai atmosferos oras yra svarbiausias vartojimo produktas. Be maisto žmogus gali ištverti 5 savaites, be vandens – 5 dienas, be oro 5 minutes. Normaliai gyvybinei veiklai reikalingas švarus, be nuodingų priemaišų, kenksmingo spinduliavimo, be triukšmo oras.
Atmosferos teršimo šaltiniai yra dvejopos kilmės: natūralūs – gamtiniai ir antropogeniniai – žmogaus veiklos padariniai. Gamtinės kilmės priemaišų atmosferoje buvo nuo seniausių Žemės istorijos laikų. Didelė jų koncentracija (dulkių, nuodingų vulkaninių dujų) vietomis galėjo turėti neigiamos įtakos gyvajam pasauliui.
Antropogeninės kilmės dulkes sukelia kuro deginimas, prramoninė veikla, žemės ūkis. Nuo 1910 metų antropogeninės kilmės aerozolių kiekis padidėjo dvigubai atmosferoje. Natūralios kilmės dulkių sudėtyje vyrauja dirvožemių medžiagos, o pramoninės kilmės dulkėse labai padaugėjo nuodingų medžiagų (Mg, Pb, S, Cl, Fe). Atmosferą teršia miškų gaisrai dūmais ir nuodingomis dujomis (suodžiai, pelenai, degutas, CO, CO2 ir SO2 dujos. Kenksmingas dirvožemiui, jo mikroorganizmams ir gyvūnijai yra pavasarį žolės deginimas, kuris taip pat teršia atmosferą dūmais, anglies ir azoto junginiais.
Žemės atmosferą teršia ir kosmosas, iš kur patekę meteoritai sudegdami palieka atmosferoje viien dulkių apie 1000 t per parą.
Elektrinės ir pramonės įmonės, naudodamos kurui anglį ir mazutą, į orą išmeta sieros (SO2, SO3), azoto junginių NO, NO2), anglies monoksido (CO) ir dioksido (CO2), organinių junginių (aldehidų, dervų, angliavandenilių) bei kancerogeninių, sukeliančių vėžio susirgimus.
Vienas iš di

idžiausių atmosferos teršėjų yra automobilių transportas, kurio išmetamos kenksmingos medžiagos Lietuvoje sudaro iki 40 % visų teršiančių medžiagų. Amerikiečių atliktais tyrimais nustatyta, kad per metus kiekviena auto mašina, vidutiniškai nuvažiuojanti 20000 km , į atmosferą išskiria angliavandenilių – 235 kg, anglies monoksido – 680 kg, azoto oksidų – 36 kg.
Pažymėtina tai, kad išmetamų medžiagų į atmosferą kiekis labai priklauso nuo automašinų darbo režimo. Pvz.: esant tuščiai variklio eigai ir stabdant, daugiau negu dvigubai padidėja išmetamo anglies monoksido kiekis, beveik dešimteriopai – angliavandenilių. Todėl kelių sankryžose labai svarbūs yra viadukai, kurie netrikdo automašinų judėjimo. Ore teršimo dydis labai priklauso nuo variklio konstrukcijos, jo techninės būklės bei kuro rūšies. Blogai sureguliuotos variklio, kuro dozavimo ir degimo sistemos toksinių medžiagų kiekį gali padidinti iki 10-15 kartų.
Pagal Valstybinę oro monitoringo programą oro kokybė nuolat stebima 10 miestų ir pramonės ceentrų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Naujojoje Akmenėje, Ventos gyvenvietėje ir Mažeikiuose – iš viso 22 stacionariose oro kokybės kontrolės stotyse. Per metus išanalizuojama apie 80 tūkst. oro bandinių. Nustatoma pagrindinių oro priemaišų – dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido bei specifinių priemaišų – formaldehido, fenolio, azoto monoksido, sulfatų, amoniako, sieros vandenilio, fluoro vandenilio koncentracija miestų ore.
Sieros dioksido vidutinė koncentracija Lietuvos miestuose svyruoja nuo 0,001 iki 0,004 mg/m3179; ir nė viename mieste neviršija leidžiamų dydžių. Sieros junginiai ore oksiduojasi iki sulfatų, sieros rūgščių, kurios didina dirvų rū
ūgštingumą, labai stiprina metalų koroziją, neigiamai veikia žmonių sveikatą
Didelę reikšmę oro kokybei šalies miestuose turi azoto dioksidas, kurio nemažai į atmosferą patenka su autotransporto išmetamosiomis dujomis. Maksimalios šios priemaišos reikšmės svyruoja nuo 0,07 iki 0,47 mg/m3179; ir beveik visuose miestuose kartais viršija vienkartinę didžiausią leistiną koncentraciją (DLK). Dulkių koncentracijos vidurkis Lietuvos miestuose keičiasi nuo 0,03 iki 0,14 mg/m3179; ir neviršija vidutinės DLK, tačiau Jonavoje vienkartinės DLK viršijo leidžiamą dydį net 3 kartus.
Azoto oksidai kenksmingi augalams, miškams. Esant koncentracijai 0,08 mg/m3 prasideda ūminis medynų pažeidimas. Pramoniniai teršalai sutrikdo fotosintezę, ardo protoplazmą ir chloroplastus, pažeidžia ląstelių dalijimąsi, sukelia asimiliacinio aparato nekrozę. Rūgštūs lietūs ardo spyglius dengiančio vaško sluoksnį. Atmosferos teršalai sumažina augalijos atsparumą šalčiui. Specifinių priemaišų koncentracija dažniausiai būna nedidelė ir neviršija leistinų dydžių, tik Klaipėdoje formaldehido koncentracijos metinis vidurkis kiek didesnis ir siekia 0,004 mg/m33179; (1,3 DLK).

Iš išorės teršalai migruoja į gyvenamas ir darbo patalpas ir jose jų koncentracija bei įvairovė dažniausiai gerokai padidėja.
Prie atmosferos užterštumo priskiriami ir tokie kenksmingi fiziniai poveikiai kaip triukšmas, stiprūs garso virpesiai bei įvairūs spinduliavimai, kurie neigiamai veikia žmonių sveikatą. Miestuose didžiausią triukšmą sukelia transporto priemonės (60  – 80 ). Mūsų respublikoje, kai kurių miestų gatvėse transporto priemonių keliamas triukšmas spūsties valandomis siekia 95-100 dB, t. y. viršija leistiną normą.
Kenksmingus sveikatai garsinius virpesius sukelia lėktuvai, traukiniai, įvairios pramonės įmonės, metalo ir me

edžio apdirbimo staklės, traktoriai. Pastaraisiais metais, kaip teigia medicinos statistika, padidėjo sergamumas klausos sutrikimais ir vibracine liga. Dar 1974 m. klausos susilpnėjimas ir vibracinė liga sudarė 42  visų profesinių susirgimų. Klausą neigiamai veikia ir didelis muzikos triukšmas, kuris būna kultūros ir poilsio įstaigose. Be neigiamo poveikio klausai, muzikos triukšmas pablogina žmogaus centrinės nervų sistemos darbą.

APLINKA IR ŽMOGUS

Žmogus yra pasaulinės ekosistemos dalis. Pažeidus šios ekosistemos bet kurią grandį, kenčia ir žmogus. Sveikatos veiksniai suskirstyti į tris grupes:

1. Genetinį pagrindą.
2. Žmonių elgesį.
3. Aplinką (fizinę, socialinę).
PSO duomenimis, žmogus, vidutiniškai išgyvenentis 75 metus, suvartoja 32-34 tonas maisto (~16000 l pieno, ~13000 kiaušinių, 5 t mėsos, 3-4 t bulvių ir per plaučius praleidžia apie 337 mln. l oro. Kad ir nedidelės teršalų dozės patenka į organizmą, jie veikia kancerogeniškai, mutageniškai, embrioniškai. Ypač kenksmingi organizmui yra kelių rūšių teršalai.
Mokslo ir pažangos tempai tokie dideli, kad net ir stengiantis griežtai laikytis technologinių procesų, aplinka kinta taip greitai, jog nespėjama nei išsiugdyti nei įtvirtinti organizmo reguliacinių bei apsigynimo funkcijų. Kasmet žmogaus aplinkoje atsiranda šimtai naujų medžiagų, kurių jokio organizmo evoliucijos eigoje dar nėra buvę. Taigi nėra ir jų apykaitos bei detoksikacijos mechanizmų. Žmogaus genetinis pagrindas nesuspėja keistis dideliais tempais. Kintančioje aplinkoje sutrinka žmogaus adaptaciniai mechanizmai, dėl to dažniau sergama alergija, keičiasi įvairių patologinių būsenų klinikinė išraiška.
Šiuolaikinio miesto gyventojus nuolat veikia kompleksas kenksmingų fa

aktorių, kurie sukelia pavojų žmonių sveikatai. Tuo tikslu nuo 1993 metų Panevėžio mieste vykdomas gyventojų sveikatos ekologinis monitoringas, kuris parodė, kad cheminės ir fizinės taršos poveikis žmogaus organizmui yra labai įvairus. Atsiradę imuninės būklės , biocheminių kraujo rodiklių pakitimai dažniausiai neparodo susirgimo, tačiau gali būti aterosklerozės, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų ligų rizikos veiksniai.

Literatūra:

Aplinko oro tyrimų konferencijos apibendrinimas. 2002
Rekomenduojami priedai fizikos pamokoms. 2001

Interneto svetainės:

http://ic.lms.lt/ml/176/oras.html
http://www.panevezys.sav.lt/senas/STRUKT/ekolog.htm

Leave a Comment