Vienaląsčių organizmų atramos f-ją atlieka sienelė ir citoskeletas Bakterijos – turi tvirtas sieneles, sudarytas iš Baltymų, riebalų, vaškinių medž., hemiceliuliozės, chitino. Dumblių – atramų irgi sudaro sienelė. Grybai – susideda iš plonų gijų (hifų). Tai tvirtasapvalkalėlis susidaręs iš grybinio chitino. Jos šakojasi ir sudaro grybieną (micelį). Aukštesnieji aug. atramos f-ją atlieka ramstiniai audiniai išsidėstę: Šaknyse, stiebuose, lapuose. Daugialąsčių gyv. Atramą sudaro: Išoriniai griaučiai: (būdingi bestuburiams) Bestuburiai- Epidermio deriniai dengiantys kūną Stuburiniai – Tebeturi Žvynų transformacijos produktų: dengiamieji kaukolės ir pešių lanko kaulai bei dantys Vidiniai griaučiai: (vystosi iš vidurinio gemalo lap.) Jų raidoje skiriamas plėvinių, kremzlinių ir kaulinių griaučių stadijos. Bestuburiai -gyv. Vidinių gr. pradinė forma – duobagyvių pamatinė plėvė. Kirmelės – be plėvinių pertvarų turi ir kremzlinių (žiaunose) Moliuskų – (ypač galvak.) kremzliniai gr. gerai išsivystę. Chordinių -Vid. gr. užuomazga yra chorda (iešmutisvisa gyv., kiti – embrioninio vystymosi pradž.)Apie chordą formuojasi stuburas: Aplink chordą esantis jungiamasis aud. standėja ir sudaro jung. aud. arba plėvinius graiučius. (Jungiamasis aud. tarp org. sudaro plėvines pertvaras) Iš skaidulinio jungiamojo aud. stuktūrų išsivystė kremzlės, iš kremzlių – kaulai. Griaučiai sukaulėja ne ištisai, kai kurios jų dalys lieka iš skaidulinio jungiamojo aud. arba kremzlių. Kremzliniai gr. – pas primityviausius stub. (kremzlinės žuvys) Kauliniai gr. – Kaukolė, stuburas, pečių lankas, šonkauliai (išsk. Varles), neporinių gal. gr. (tik žuvys), Prikinių ir Užpakalinių gal. gr. (išsk. Žuvis). Sausumos gyv. Remiasi į žemę daugiausia galūnėmis. Kai kurie remiasi tik uzpakalinėmis, nes priekinės tam nepritaikytos. Tačiau yra ir tokių gyv., kuriems remtis padeda ir uodega.
JUDĖJIMASVienaląsčiai organizmai Bakterijos – juda žiuželiais.(Vienažiužės, daugiažiužės.) Melsvabakterės žiuželių neturi.
Dumbliai – daugiau nejudrūs. Kaikurie juda pseudopodijomis. Grybai – nejudrūs.Augalai – Juda tik kai kurie organai (pv. Lapai, vainiklapiai, kuokeliai) Pasyviuosius aug. judesius sukelia mechaniniai veiksniai (vėjas, vandens sr., nevienodas susitr. džiūstant) Daugeliui tai padeda išbarstyti sėklas,sporas, žiedadulkes. Aktyviuosius aug. judesius dažniausia sukelia aplinkos dirgikliai (šviesa, žemės trauka, chem. junginiai)Daugialąsčiai organizmai Bestuburiai – judėti padeda pseudopodijos, blakstienėlės, žiuželiai, žvyneliai, šereliai, siurbtukai,raumenys. Raumenys sudaryti iš raumeninių skaidul.ų. Jos gali būti vienbranduolės ir daugiabranduolės. Jie juda išilgai susitraukiant ir Ilgėjant miofibrilėms. Evoliucijos eigoje pirmieji atsiradoi lygieji raumenys. Juos turi dauguma bestuburių: Kirmelių lygieji raumenys suaugę suję oda ir sudaro odos bei raumenų maišelį. Kai kurios kirmelės ir moliuskai turi ir lygiųjų ir skersaruožių raumenų. Nariuotakojų ramenys skersaruoziai. Jie yra prisitvirtinę prie šių gyv. chitininių griaučių, todėl kūno ir galūnių nareliai gali atlikti sudėtingus ir skirtingus judesius. Stuburiniai – judesius sąlygoja tarpusavyje suderinta raumenų veikla, kurią kontroliuoja centrinė nervų sistema. Jų geriausiai išsivystę raumenys. Jie sudaro nuo 1/3 iki ½ jų kūno masės.Judėjimas gyvūnams padeda migruoti is vienos vietos į kitą, plisti plačiai Žemėje, ieškotis geresnių palankesnių sąlygų.