Piktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis jau tapo plačiai išplitusia ir pavojinga sveikatai mūsų amžiaus problema.Narkotinių medžiagų spektras plečiasi, pradedant vaistais ir alkoholiu, pažiedžia visas šalis, tiek išsivysčiusias, tiek ir besivystančias. Piktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis tampa išskirtine socialine sveikatos apsaugos problema, taip pat stipriu veiksniu, kuris pagimdo daugelį kitų fiziologinių ir psichologinių medicininių problemų, o šiuo metu daro poveikį daugeliui žmonių, didesniam skaičiui amžiaus tarpsnio grupių, negu kada nors anksčiau. Piktnaudžiavimo tokiais narkotikais kaip kokainas ir heroinassusiformavo kaip papildymas plačiai paplitusiam piktnaudžiavimui kitomis psichotropinėmis medžiagomis, kaip antai: indiškos kanapės, trankvilizantai, raminantys, stimuliatoriai ir skiedikliai. Daugelyje šaliųjie dabar naudojami įvairiomis kombinacijomis, dažnai derinami netgi su alkoholio vartojimu, kuris pats savaime yra labai svarbi susirgimų ir mirtingumo priežastis.Nesaikingas alkoholio vartojimas vis labiau plinta, ypatingai besivystančiose šalyse, kur jo sukeliamos sveikatos ir socialinės pasekmės tampa labai reikšminga ekonominio nuopolio kryptimi, pragaištingai veikiančio tiek sveikatos apsaugą, tiek socialiniųtarnybų darbą. Piktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis, įskaitant ir pavienius epizodus bei apsinuodijimus, pačiais įvairiausiais keliais pakerta svekatingumą ir socialinę gerovę. Kai kurie iš jų aprašyti detaliau negu kiti, tačiau visi jie labai plačiai paplitę ir labai rimtai grasiną žmonių svekatai ir jų gerovei. Paskutiniais metais daugelyje šalių didžiulį susirūpinimą kelia tiesioginis ryšys tarp narkotinių injekcijų ir AIDS paplitimo. Kiek mažiau pažintas, tačiau statistinių ir medicininių požiūriu labai reikšmingas dėl didžiulio poveikio gyventojo svekatai, nustatytas ryšys tarp cheminių medžiagų naudojomo ir hepatito, tuberkuliozės, širdies ir kraujagyslių susirgimų, cirozės ir nervinių psichinių sutrikimų, atsipalaidavimo ir venerinių ligų; nepageidaujamo nėštumo ir nėštumo komplikacijų, apimant ir vidinius vaisiaus stresus; o taip pat privarta.
Piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu yra viena svarbiausių priežastčių, pažeidžiančių elgesį ir socialinę kompetenciją. Pavyzdžiui, tarp jaunų ir sveikų žmonių visais kitais požiūriais, elgesio problemos susijusios su piktnaudžiavimu narkotikais buvo svarbiausia priezastis dėlto, kad nutrūko socialinis augimas ir intelektualinis vystimasis. Pramonėje ir švietimo srityje piktnaudživimas cheminėmis medžiagomis buvo priežastis daugelio pravaikštų, darbo ir mokymosi laiko praradimo, negu kad bet kuris kitas, tegu ir susirgimas. Piktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis buvo svarbiausia priežastis kelių ir buitinio tramatizmo, virto labai rimtu veiksniu, ardančių šeimos santykius ir šeimų irimą. Ekonominiai ir socialiniai neribotumai, susiję su chronišku piktnaudžiavimu cheminėmis medžiagomis, sunkia našta gula šeimos biudžetų išlaidos, kurios kitais atvejais būtų panaudotos maistui, mokymuisi ir buities reikalams. Nors narkomanijos problema yra universali, labiausiai pažeidžiamomis tapo besivystančios šalys ir skurdūs regionai, labai ribotomis galimybėmis ir neturintis ekonominių resursų. Jau įrodyta, kad socialiniam, ekonominiam šalių vystymuisi didelė kliūtis yra skurdas, papildytas piktnaudžiavimo cheminėmis medžiagomis ar šių dviejų reiškinių kombinacija, nes tai pagimdo naujas sveikatos apsaugos ir socialines problemas ir sustabdo įsisenėjusių socialinių problemų sprendimą. Nėra naujas susirūpinimas narkomanijos problema. Vienok, praeityje tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai institutai reaguodavo į sią problemą, visų pirmą formuodami dėmesį į tai, kaip sureguliuoti narkotikų bei alkoholio teikimą ir panaudojimą, stiprindami saugumą ir tvarkos palaikymo organus, ir jų kontrolę. Nors tai darė ženlų poveikį, apsunkinant cheminių preparatų gavimą ir platinimą. Šiandien šios problemos pobūdis ir jos mastelių išsiplėtojimas, ypač didėlantis poveikis gyventojų sveikatai, reikalauja parengti skubias veikimo priemones ir papildomas profilaktikos strategijas. Unikalus problemos pobūdis, apimantis jo prigimtį ir sunkias pasekmes fiziniai ir psichiniai sveikatai terodo, kad sveikatos apsaugos ir socialinėe tarnybos dabar privalo kur kas aktyviau užsiimti narkomanijos profilaktika ir gydymu. Kuo tuoliau tuo labiau iš jų bus reikalaujama kocentruoti pastangas tam, kad sumažintume narkotikų poreikį, padidintume leistinų vartoti preparatų panaudojimo kontrolę, efektyvintume gydymą tų, kurie jau pažeisti narkotikų ir iki minimumų sumažintume pasekme žmonių sveikatai ir gerbūviui dėl piktnaudžiavimo cheminėmis medžiagomis.NARKOMANIJA
Tai liguistas potraukis vartoti narkotines medžiagas, sukeliančias trumpalaikę pakilią nuotaiką. Pagal narkotikų rūšį skiriama hašišinų, barbitūratinė, kokoininė, amfetamininė ir kt. Būna ir polinarkomanija – piktnaudžiaujama iš karto kelių rūšių narkotikas. Sergantiems būdingi trys sindromai. Pakitusio reaktyvumo sindromas. Pradėjus nuolat vartoti narkotikus, organizmas tampa jiems labai atsparus; atsparumas priklauso nuo narkotikų rūšies ir nuoorganizmo ypatybių. Pvz.,kelis mėnesius pavartojęs opijų, žmogus pasidaro 200 kartų jam atsparesnis. Po kelerių metų šis atsparumas vėl mažėja. Kurį laiką pavartojus narkotikus, išnyksta organizmo apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, niežulys ir kt. Ilgiau negavus narkotiko, savijauta blogėja. Narkotiko sukeliama euforija būna vis trumpesnė, narkomanas nuo jo tampa vis aktyvesnis, o jo negaudamas – vis pasyvesnis. Psichinės priklausomybės sindromas. Narkotiko sukeliama būsena tampa narkomanui vieninteliu ir būtinu pasitenkinimu, jo psichinės veiklos stimuliatoriumi. Fizinės priklausomybės sindromas. Parą ar ilgiau negavus narkotikų sutrinka organizmo veikla. Opijus malonią būseną sukelia veikdamas tam tikrus smegenų taškus, kurie yra jautrūs į opijų panašioms organizmo medžiagoms – endorfinas. Endorfinų išsiskiria atslūgus fiz. Ir psichinei įtampai; jie sukelia tam tikro stiprumo (priklauso nuo įtampos dydžio) malonių emocijų. Opijus tik imituoja jų veikimą, kartu trukdo emocijas reguliuoti. Pasaulinės sveikatos org-jos duomenimis, narkomanija atsiranda dėl smalsumo, siekimo būti pripažintam grupėje, siekimo nepriklausomybės nuo aplinkinių ir priešiškumo jiems, noro patirti malonumą, pavojų, “kūrybinį įkvėpimą”, “aiškiai mąstyti”, smarkiai atspalaiduoti. Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai. Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, menkų interesų žmonės. Pirmoje stadijoje būdingas psichinis potraukis periodiškai vartoti narkotikus, siekiant patirti malonumą. Ji gali pasireikšti įkyriomis mintimis apie narkotikus, dvejojimu, ar juos vartoti. Per antrąją ligos stadiją susidaro fizinis potraukis. Narkomanas pripranta prie narkotikų ir kurį laiką be jų negali apsieiti.
Susišvirkštus opiato išsiplečia vyzdžiai, parausta, po 20-40 min. pabąla veidas, sulėtėja, po to pagreitėja pulsas, džiuva burna, greitai bėga mintys. Žmogus vangus, mieguistas. Narkomanas tampa plepus, nesugeba valdytis. 6-12 h. Negavęs opijaus, patiria sunkią abstinencijos būseną: akys ašaroja, burnoje gausėja seilių, oda pašiurpsta, atsiranda sloga, apima žiovulys, pykina, narkomanas vemia, tankiai kvepuoja, dūsta, viduruoja, visai nebemiaga ir nebevalgo, jam padidėja kraujospūdis, pagreitėja pulsas, pakyla t-ra (38-40), smarkiai skauda juosmenį, sąnarius ir raumenis. Abstencija trunka 10-14 parų. Ligonis tampa agresyvus kitiems ir sau. Per abstenciją narkomanas praranda apie 15-20 kg svorio, kartais nebesikelia iš lovos. Po abstencijos dar 3 savaites reikia opijaus, nestaiso nuotaika, būna sunku užmigti, nepajėgiama pakelti sunkesnio fiz. ar psichinio krūvio. Gydoma kompleksiškai. Iš pradžių specilizuotame narkologijos skyriuje izoluotiems narkomanams vaistais ir kt. priemonėmis šalinami abstencijos reiškiniai. Po to specialiame reabilitacijos centre (2 metus) ar anoniminių narkomanų klubešalinamas potraukis vartoti narkotikus.TOKSIKOMANIJA
Tai laikinas ar nuolatinis vaistų ar kitųmedžiagų, neįtrauktų į narkotikų sąrašą, vartojimas siekiant apsvaiginti ar atsikratyti nemalonios fizinės arba psichinės būsenos. Toksikomanams skirtingai negu narkomanams, paprastai neatsiranda fizinė nepriklausomybė nuo vartojamos medžiagos ir abstinencinis sindromas. Kai kas toksikomanija laiko pirminiu narkomanijos etapu. Pagal vartojamų medžiagų rūšį skiriama cikladolinė, trankviliantinė, dimedrolinė, lakiųjų medžiagų. Kai kas praktikuoja politaksikomanija – vartoja iš karto kelių rūšių medžiagas. Dabar labai paplito farmokomanija – per gausiai vartojami įv. vaistai. Ypač daug vartojama raminamųjų vaistų arba trankviliantų. Gausiai vartojami, jie nuodija, sukelia mieguistumą, silpnumą, trikdo koordinaciją, kalbą dėmesį, nuojų džiūva burna, apsunksta galva, lietėja pulsas, Mažėja arterinis kraujospūdis, žmogus tampa abejingas aplinkai. Ilgą laiką vartojant raminamuosius prarandamas pasitikėjimas savimi, pasidaro sunku dirbti, prisitaikant prie aplinkos. Kurį laiką negavusiam vaistų taksikomanui būna panašių į nuomarį (epilepsijos) priepolių, atsiranda psichozė.
Nuolat vartojant panašias į atropino grupės medžiagas, atsiranda liguistas potraukis į jas. Nustojus jas vartoti, apstinencijos reiškinių paprastai nebūna arba jie būna menki. Ciklodolį vartojantis takikomanai būna pablyške, jų vyzdžiai platūs, pulsas lėtas, arterinis kraujospūdis mažas, visą laiką džiūva burna. Jų nuotaik pakili, jiems norisi judėti, dirbti, tačiau dirba nevaisingai. Ciklodolio norisi vis daugiau, o nuo jo didelių dozių atsirnada psichozė: pritemsta sąmonė, kyla regos iliuzijų, sutrinka kūno proporcijų suakimas; toksikomanui atrodo, kad rankoje tik ką laikė cigaretę ar su kažkuo kalbėjosi, tačiau pašnekovas išnyko. Samonei nušvitus, ne viskas prisimenama. Nepasitikintys savimi, nuolant abejojantys, besisundžiantys nuovargiu, mieguistumu ir prasta nuotaika žmonės dažniau yra linkę vartoti centrine nervų sistemos stimuliatorius, arba psichostimuliatorius, pvz., kofeiną. Labai stiprią arbatą – čefyrą – kartais vartoja buvę kaliniai, astetinio kūno sudėjimo žmonės, silpnavaliai, pasiduodantys kitų įtakai. Čefyristas yra liesas, jo veidas gelsvai pilkšvas, dantys pageltę, apgedę ar iškritę, dvokia iš burnos, judesiai staigūs, mastymas greitas. Jis daug rūko, todėl jo pirštų galai pageltę, vyzdžiai tai labai platūs, tai siauri. Gausus kavos gėrimas 10 – 15 puodukų per dieną – taip pat laikomas toksikomanja. Prie kofeino ir kitų psichostimuliatorių organizmas gali greitai priprasti, jų poreikis vis didėja ir toksikomanas pradeda vartoto kofeino tabletes ir injekcijas, nepaisydamas atsirandančių iliuzijų ir kliedesių. Kurį laika negavusiam kofeino toksikomanui būna abstinencijos reiškinų: jis jaučiasi lyg sumuštas, jį apima nuovargis, mieguistumas, nemiga, labai prasta nuotaika, noras žudytis. Toksikomanas negavęs savo vartojamų vaistų, dažnai griebiasi bet kokių: analgino, aspirino, citramono, amidopirino. Jam sunku įveikti psichinį potraukį. 20 a. antroje pusėjedaugelyje šalių tarp 10-15 m. amžiaus vaikųir paauglių paplito pramonėje ir buityje vartojamų lakiūjų medžiagų uostymas. Vaikas praded uostytis bendraamžių grupėje. Jam atsiranda psichinis potraukis. Jis pablyškęs, išsiblaškęs, labai jautrus, irzlus, nesavarankiškas, neturi apetito, bogai mokosi. Lakiųjų medžiagų garai nuodija organizmą, ir vaikas gali mirti arba tampa silpnapročiu. Toksikomanai gudomi psichiatrinėje ligoninėje. Juos gydyti lengviau negu narkomanus.VAISTAI
Šių laikų medicinos vartojami vaistai gali veikti praktiškai visas organizmo sistemas ir įvairiausius liguistus procesus. Pagal veikimo įpatybes vaistai yra skirstomi į tam tikras grupes. Centrinę nervų sistemų veikiantys vaistai yra narkozinės medžiagos, migdomieji, skausmą slopinantys vaistai, karštį mažinantys, antiepilepsiniai vaistai, analeptikai, psichotropiniai vaistai. Periferinę nervų sistemą veikia gleivinančios medžiagos anastetikai, adsorbuojantys vaistai. Širdies ir kraujagyslių sistemą veikia širdį veikiantys gliukozidai, antiaritminiai vaistai. Kvėpavimo organų sistemą veikia atsikosijimą lengvinantys vaistai, kosulį slopinantys vaistai, priešastminiai vaistai. Virškinimo organų veiklą veikia apetitą gerinantys, apetitą mažinantys vaistai, Vėmimą slopinantys, vėmimą sukeliantys vaistai, tulžį varantys preparatai, vidurius laisvinantys, viduriavimą stabdantys vaistai. Kraują ir kraujodorą veikia kraujo krešėjimą veikiantys vaistai, kraujo gamybą veikiantys vaistai. Medžiagų apykaitos sutrikimai šalinami hormonų preparatais, fermentų preparatais, diuretikais. Liguisti procesai audinuose stabdomi priešuždegiminiais vaistais, ir alergines reakcijas slopinančiais preparatais. Mikrobams ir parazitams naikinti ir jų sukeltomsligoms gydyti vartojami antiseptiniai, dezinfekuojantys ir chemoterapiniai vaistai: antihelmintiniai vaistai, antivirusiniai, antitrochominiai vaistai, antispirochetinės medžiagos, antibiotikai, sulfanilamidai ir kt. Vėžio ląstelių augimas ir dauginimasis stabdomas antinavikiniais vaistais. Akušerijoje ir ginekologojoje vartojami gimdą viekiantys vaistai. Vaistų viekimas labiausiai priklauso nuo jų dozės. Jautrumas vaistams labai susijęs su amžiumi.Jautriausi jiems yra vaikai ir senyvi žmonės. Kai kuriuos vaistus vartoti naujagimiams, kūdikiams ir iki mokyklinio amžiaus vaikams naudoti draudžiama. Kiekvieniems vaistams būdinga tam tikro poveikio trukmė – laikas kurį suvatoti vaistai organizme esti aktyvūs. Negalima vaistų gerti dažniau negu nurodyta recepte, nes jie gali kauptis ir veikti toksiškai. Taip vaistai gali veikti ir tada, kai jie vartojami savo nuožiura. Vaistai, kurie vartojami rečiau ar mažesnėmis dozėmis, nei yra nurodęs gydytojas, veikia neefektyviai. Vaistų veikimas taip pat piklauso ir nuovaistų vartojimo būdų. Svarbu, kokiu dienos metu vartojami vaistai. Vaistų veiklumas kinta ir tada, kai 2 ar daugiau vaistų vartojama iškart. Dėl to negalima vartoti vaistų derinių ar kopleksų.
Lietuvoje dauguma vaistų, kad jais nebūtų piktnaudžiaujama ir savarankiškai gydomasi, pardavinėjami su receptais.