Kodėl genda akys?

Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla

Kodėl genda akys?

Parengė: 7m klasės mokinės

Ieva Narbutaitė ir

Monika Morkūnaitė

Vilnius, 2006
Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys.
Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, žmogaus akis sudėtingesnės sandaros, geriau skiria spalvotą vaizdą.
Iš ko sudaryta akis?
Regos jutimo organą sudaro periferijoje esantis akies obuolys ir jį saugančios bei judinančios struktūros (akį judina 6 akies obuolio raumenys), taip pat regimasis nervas, siunčiantis impulsus į smegenis. Akies obuolys išsidėsto akkiduobėje (išorėje matosi tik jos dalis), jo skersmuo – maždaug 2,5 cm. Akies obuolį sudaro kapsulė ir branduolys. Kapsulę sudaro trys sluoksniai. Išorinis – skaidulinis jungiamojo audinio dangalas: jo priekyje yra skaidri ragena, o likusioji dalis – nepermatoma balkšva odena. Vidurinis – kraujagyslinis dangalas susideda iš rainelės, krumplyno ir gyslainės. Vidinis – tai tinklainė, joje gausu šviesos spinduliams jautrių receptorių – kolbelių ir lazdelių. Beje, fotoreceptoriai sudaro apie 70% visų žmogaus kūno jutimo receptorių. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės – stiklakūnis, lęšis ir akies kamerų skystis.

Kaip mes maatome?
Šviesos spinduliai pirmiausiai patenka į apvalų skaidrų langelį – rageną, po to jie praeina pro priekinę akies kamerą ir rainelėje esančią angą – vyzdį. Jis reguliuja į akį patenkančių spindulių srautą ir saugo tinklainę – gali išsiplėsti tamsoje ir susiaurėti, jeigu šviesos per daug. Tuomet šv

viesos spinduliai papuola į lęšiuką, kurio gaubtumą, taigi ir laužiamąją galią, reguliuoja specialus krumplyno raumuo. Jeigu daiktas yra arti, nuo jo atsispindėję spinduliai sklinda didesniu kampu. Tuomet krumplyno raumuo susitraukia, lęšiukas sustorėja ir stipriau laužia spindulius. Jeigu spinduliai sklinda iš toli, krumplyno raumuo atsipalaiduoja, lęšiukas suplokštėja ir silpniau laužia spindulius. Po to šviesos spinduliai perskrodžia stiklakūnį ir patenka į tinklainę, kur susidaro regimo daikto apverstas vaizdas, o smegenys jį atkuria, “atverčia”.
Regos sutrikimai
Jeigu regimo daikto vaizdas susidaro prieš tinklainę, tokia regėjimo yda vadinama trumparegyste. Tuomet ryškiai matomi tik arti esantys daiktai. Jeigu regiamo daikto vaizdas susidaro už tinklainės – tai toliaregystė. Dažniausiai po 45 metų mažėja lęšiuko elastingumas, jis netenka gebėjimo keisti savo gaubtumą, žmogus tampa toliaregiu. Senatvinė toliaregystė vadinama presbiopija. Kai kurie žmonės dėl koolbelių veiklos sutrikimo neskiria, painioja kai kurias spalvas, pavyzdžiui, žalią ir raudoną. Tai – daltonizmas, arba spalvinis aklumas (paveldima liga).

Kaip sveikai dirbti kompiuteriu?

Vis daugiau žmonių kompiuterį naudoja darbui ir laisvalaikiui. Ateityje jo svarba taip pat nemažės, greičiausiai kompiuteriai vaidins tik dar didesnį vaidmenį mūsų gyvenimuose. Tačiau jei neteisingai dirbama kompiuteriu, gali atsirasti tam tikrų sveikatos sutrikimų: įsitempti pečių ir kaklo raumenys, prasidėti nugaros problemos, galvos skausmai ar bėdos su akimis.

I ką reikia atkreipti dėmesį?

Galvos laikysena:

• Atkreipkite dėmesį, ar sėdite ne per arti mo

onitoriaus. Atstumas nuo akių iki ekrano turi būti apie 50 cm.
• Kėdė turi būti tinkamame aukštyje ir su atlošu.
• Klaviatūra ir ekranas turi būti vienoje linijoje, kad nereikėtų pastoviai sukinėti galvos.

Aplinkos sąlygos:

• Patalpa turi būti reguliariai vėdinama.
• Ekrane neturi atsispindėti šviesa. Geriausia, jei monitorius pastatytas lygiagrečiai langui.
• Papildomai akina glotnūs paviršiai, todėl baldai turėtų būti matiniu paviršiumi.
• Akys geriau toleruoja dienos šviesą nei dirbtinę. Todėl kiek galima ilgiau naudokite dienos apšvietimą.
• Venkite triukšmo darbo vietoje, kadangi per didelis triukšmas gali sukelti fizinių sveikatos sutrikimų.
• Optimali darbo aplinkos temperatūra yra +21°C, oro drėgmė – 50–65 %. Dažnai patalpų oras būna per daug išsausėjęs ir džiovina kvėpavimo takų gleivines. Todėl lengviau susergama viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Prietaisas:

• Kad išvengti akinimo ir atspindžių, monitorius turėtų būti tinkamai pakreiptas.
• Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar ekranas švarus. Kadangi tai taip pat vargina akis.

Darykite pertraukėles!

• Jūsų akims kaskart reikia trumpų pertraukėlių. Geriausia jų metu pažvelgti kur nors per langą į tolimą tašką.
• Dažniau atsistokite ir leiskite atsipalaiduoti nugaros raumenims.
• Paleiskite iš rankų pelę. Pastovūs paspaudimai ir „skrolinimai“ gali sukelti rankų arba net pečių juostos raumenų spazmus.

Sausų akių liga – viena iš šio amžiaus nelaimių – yra sunkiai diagnozuojama, kadangi sausos akys būna ir sergant kitomis ligomis. Drauge su kitomis ligomis sausos akys vadinamos chroniška liga – sausų akių sindromu, praktiškai nepagydoma liga. Tad saugokite savo akis nu

uo sauso oro, dūmų, vėjo, drėkinkite kambarių orą, nepamirškite dirbtinių ašarų ir kuo dažniau mirksėkite.

Informacija imta iš:
· “Mokslo enciklopedijos” 114 – 115 psl.
· Interneto laisvosios enciklopedijos “Vilkpedija”
· www.e-vaistine. lt/negalavimai/akys
· http://akis.lass.lt/spauda/sausakis.htm

Leave a Comment