Gyvūnų reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenime

Apibūdinti stuburinių gyvūnų (žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) reikšmę gamtoje ir žmogaus gyvenime.

Gyvūnija – tai dirvožemyje, sausumoje, vandenyje ir atmosferoje laisvai gyvenantys gyvūnai (žinduoliai, paukščiai, ropliai, varliagyviai, žuvys, moliuskai, vabzdžiai ir kiti bestuburiai), kurie, būdami biosferos dalimi, turi įtakos medžiagų ir energijos apytakai, dirvožemiui, sausumos landšafto formavimuisi ir augalijos egzistavimui.

Žemėje yra 1,5 – 2 mln. gyvūnų rūšių, o augalų tik apie 0,5 mln. Daugiausiai gyvūnų susitelkė sausumoje. Vandenyje gyvena tik apie 7% jų rūšių.
Visų pirma, gyvūnai yra trofinių (mitybos) santykių dalis. Gyvūnai yra vaartotojai, patys nesugeba pasigaminti maisto. Mitybos grandinė susideda iš kelių rūšių vartotojų, kurių kiekvienas užima skirtingą mitybos lygmenį. Pirminis vartotojas ėda gamintojus, antrinis minta pirminiais vartotojais, o tretinis – antriniais ir t.t.
Dauguma gyvūnų gyvena ant augalų arba tarp jų, maitindamiesi vaisiais ir sėklomis, platina augalų vaisius, sėklas, sporas (tai vadinama zoochorija), apdulkina (daugiausiai vabzdžiai, rečiau paukščiai ir kirmėlės) aukštesniuosius žiedinius augalus.
Kai kurie gyvūnai veikia Žemės landšaftą. Lietuvoje mikrolandšaftą formuoja urvus rausiantys gyvūnai bei skruzdėlės.

Taip pat gyvūnai yra svarbūs diirvodarai. Stambūs dirvos stuburiniai gyvūnai (kurmiai, starai, pelės, švilpikai) rausia dirvoje urvus, ieškodami maisto, slėpdamiesi nuo nepalankių aplinkos sąlygų ir taip purena dirvožemį. Nuo dirvožemio purumo priklauso ne tik dirvos struktūra, bet ir jos derlingumas. Stambesni dirvožemio gyvūnai mechaniškai suardo au

ugalines liekanas ir sudaro sąlygas tolesnei mikroorganizmų veiklai.
Taip pat gyvūnai svarbūs simbiotiniuose santykiuose. Galvijinis varnėnas sulesa ant galvijo tupinčius vabzdžius ir įspėja, kada artinasi žmogus. Lūpočiai (žuvys, gyvenančios Ramiajame vandenyne) nukramto dumblą, grybelius nuo ryklių. Per dieną gali nuvalyti iki 300 žuvų. Pentiniuotasparnis sėjikas lesa siurbėles, įsisiurbusias į krokodilo dantenas ir čirkšdamas praneša apie artėjanti žvėrį. Taip pat gyvūnai būna ir parazitai. Gegutės deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus. Išsiritęs gegužiukas išstumia iš lizdo kitus paukščiukus. Tėvai maitina įsibrovėlį net tada, kai jis užauga 5 kartus didesnis už juos.

Jeigu mūsų planetoje nebūtų kitų gyvūnų, žmogus, kaip biologinė būtybė, neegzistuotų. Gyvūnijos reikšmė žmonių visuomenės gyvenime apibūdinama kaip socialinė reikšmė. Nuo seniausių laikų gyvūnai žmogui buvo maisto, aprangos šaltinis. Iš gyvūnų kaulų, odos, plunksnų paagaminti pirmieji darbo ir medžioklės įrankiai – adatos, peiliai, strėlės ir kiti.
Šiaurės tautoms, atogrąžų gyventojams laukiniai gyvūnai ir dabar tebėra pagrindinis maisto šaltinis, o medžioklė – pagrindinis verslas. Be to, P.Amerikoje gyvenančios gentys nuodingąsias gyvūnų (roplių, varliagyvių) išskyras naudoja liaudies medicinoje, medžioklėje (tepa strėlių, durklų antgalius).
Toliau vystantis civilizacijai, net mokslo ir technikos pažangos sąlygomis žmogaus gyvenimas tebėra neatskiriamas nuo gyvūnijos pasaulio. Nekalbant apie naminius gyvūnus, kurie tebėra vienas iš pagrindinių maisto ir žaliavų šaltinių, gyvūnijos ištekliai naudojami šiose žmonių veiklos sf

ferose :
• Įvairiuose technologiniuose procesuose pramonėje ir žemės ūkyje (paukščiai naudojami biologinėje kovoje su kenkėjais, siuvant šiltus drabužius dedama paukščių pūkų, gyvūnų išmatos – trąšos, medicinoje – iš elnių ragų gaminamas pantokrinas, ilgai negyjančioms žaizdoms, kaulų lūžiams gydyti vartojamas kalnuose randamas žinduolių (pelėnų, šikšnosparnių ir kitų) gyvybinės veiklos produktas – mumijus)
• Aplinkos apsaugoje (kai kurios gyvūnų rūšys, jautrios aplinkos pakitimams, naudojamos ekologiniame monitoringe – kontroliuojant aplinkos būklę, (kanarėles nuo seno šachtininkai naudojo kaip CO2 indikatorių), kai kurios vėžiagyvių rūšys labai jautriai reaguoja į vandenų užteršimą, o paukščiai ir žinduoliai iš anksto nujaučia žemės drebėjimą)
• Pramoninėje medžioklėje ir žūklėje ( nors dabar labai išvystyta gyvulininkystė, žuvininkystė, paukštininkystė ir žvėrininkystė, bet medžioklė ir žvejyba kaip verslas neišnyko. Kai kurių gyvūnų neapsimoka ekonomiškai auginti fermose, todėl jie medžiojami (voverės, bebrai, briedžiai). Pramoninė žūklė labiausiai išvystyta jūrose ir vandenynuose, kur visame pasaulyje sugaunama apie 100 mln tonų žuvies. Medžioklės ir žūklės produkcija plačiai naudojama maisto, lengvojoje pramonėje ir kitur (kailiniai iš kailinių gyvūnų, rankinukai, batai iš odų ir t.t.).
• Mėgėjiškoje medžioklėje ir žūklėje
• Dvasiniame žmogaus gyvenime (augintiniai)
• Moksliniuose tyrimuose (gyvūnai yra intensyvių mokslinių tyrimų objektas. Mokslas apie žinduolius – teriologija, apie paukščius – ornitologija, apie žuvis – ichtiologija, apie roplius – herpetologija

Leave a Comment