Terminai
GENAI
Vienoje chromosomoje esančių genų sukibimo reiškinys yra vadinamas Morgano dėsniu. Mejozės metu jie neatsiskiria ir paveldima kartu. Konjungacijos metu gali įvykti chrosingoveris, homologinių chromosomų apsikeitimas fragmentais. Jis ardo sukibusias genų grupes. Žmogaus paveldimumo tyrimo metodai: geneloginis, dvynių, citologinis, biocheminis. Paveldimas tai toks kintamumas, kai pakitus genetinei medžiagai atsiranda nauji genotipai. Nepaveldimas toks kintamumas, kai pakinta fenotipas, o genotipas nesikeičia. Modifikacijos – fenotipo pakitimai, kai genotipas išlieka tas pats. Mutacinis kintamumas 1 Paveldimi pakitimai atsiranda šuoliškai. Tėvams tokie pakitimai nebūdingi. 2 mutacijos yra nenuoseklūs paakitimai. 3 mutacijos gali būti arba naudingos arba žalingos. 4 Naujos formos yra pastovios. 5 Organizme (mutante) mutacijos gali vykti pakartotinai ir grąžinti jį į pradinį fenotipą. Mutacijos klasifikuojamos pgal ląsteles skirstomos į generatyvines ir somatines. Kai pakitus l ląst. dalyvauja apvaisinime, paveldi. Somatinių ne. pagal genotipų pakitimus skirstos į banduolines ir ne. branduolinės skirstomos į Genų mutacijas – keičia pavienius genus. Cromosomų m – gmedžiagos persitvarkymas, Genomo m – sukelia chromosomų skaičiaus pakitimai. Pagal fenotipą m klasifikuojamos Morfologinės mutacijos -(pvz. plidaktilija),Fiziologinės m sukelia paveldimus augalų vegetacijos trukmės pakitimus, Biocheminės m – sąlygoja paveldimus metabolizmo kitimus, atsiranda paveldimos ligos.
PAVELDIMUMAS
Paveldimumas – tai organizmų savybė perduoti kitoms kartoms savo požymius ir vystimosi ypatybes. Kintamumas – organizmų savybė įsigyti naujų požymių individualaus vystimosi procese. Genotipas – genų, kuriuos organizmas gauna iš tėvų, visuma. Fenotipas – išorinių ir vidinių po
Dihibridinis – tėvai skiriasi 2 porom požymių. PE=AA=BBxG=aa=bb; F1 A=a; B=b; Dominuojantis – vyraujantis požymis; Recesyvinis – priešingas, iš pažiūros išnykstantis požymis.
Mendelio dėsniai. 1.1-os hibridų kartos vienodumo dėsnis. F1 hibridai kurių tėvai homozigotiniai, būna vienodi. Kadangi F1 dažniausiai domonuojantis tai dėsnis vadinamas dominavimo. PE=AAxG=aa; E AA Gaa; F1AaAa – vienodi. 2. Skilimo dėsnis. Pradedant F2 palikuonys susiskaldo į grupes. Taip gali susiskaldyti tik tie palikuonys, kurių tėvai yra heterozigotiniai, pagal tą pačią genų porą. PE=AAxG=aa; EAaGAa; F2 AA;Aa;Aa;Aa; 3. Nepriklausomo požymių paveldėjimo dėsnis. Visiems eukariotams yra būdingas ir genetinis gametų grynumas.
DNR
Genas-žmogaus genas yra jo ląstelių branduoliuose ir motochondrijose, esančios DNR dalis, koduojanti tam tikrą funkciją. Genas – organizmų paveldimumo vienetas, DNR molekulės frragmentas. 1gn 500iki2000 molekulių porų.genuose yra genetinė informacija, ji lemia organizmo požymius ir savybes. Poriniai genai vadinami aleliniais. Al genai yra homologinėse arba porinėse chromosomose, vykstant mejozei jie patenka į skirtingas gametas. DNR saugo genetinę informaciją ir perduoda naujoms kartoms taip pat ir pagrindinė chromosomų sudedamoji dalis. DNR lokalizacijos vieta – branduolys, plastidės, mitochondrijos. Chromosoma – atsigaminantis ląstelės branduolio struktūrinis elementas, turintis DNR, kurioje yra genetinė informacija. Chromatinas – pagrindinė augalinių, gyvūninių ir grybinių ląstelių branduolio medžiaga, į sudėtį įeina DNR,RNR, baltymai.tai atitinkama chromosomų forma br