Astma gali būti alerginė, vadinama išorine (egzogenine) astma, kuri paprastai prasideda vaikystėje ir yra susijusi su kitomis alergijomis, ir nealerginė, vidinė (endogeninė) astma, kuri dažniausiai prasideda suaugusiems ir nebūtinai dėl alergijos, ji gali kilti dėl emocinės įtampos ar fizinio krūvio. Skiriamos ligos paūmejimo ir remisijos fazės, lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios ligos formos. Pagrindiniai bronchines astmos simptomai yra dusulys, pastovus kosulys, sunkus girdimas alsavimasir sunkumas iškvepiant, susijęs su krūtineje juntamu padidėjusiu tempimu. Kas yra dusulys? Smulkiųjų bronchų susiaurėjimas apsunkina iškvėpimą.Iškvėpiant į darbą tenka įtraukti kitus raumenis.Kaskart vis sunkiau padaryti pilną iškvėpimą, plaučiuose vis daugiau lieka oro, atsiranda krūtinės sukaustymo, oro trūmumo jausmas.Įkvėpimas darosi vis trumpesnis del užsilaikiusio oro plaučiuose. Pastangos dažniau kvėpuoti dar labiau pablogina situaciją. Atsiranda uždusimo baimė, kvėpavimo panika dėl sutrikusių kvėpavimo sąlygų, ypač pasunkėjusio iškvėpimo. Vaikai dažniausiai serga egzogenine astmos forma, kurios priežastis- alergija namų dulkėms. Didžiausia laiko dalį žmogus praleidžia uždaroje patalpoje, kurioje yra labai daug dulkių. Jose veisiasi viena pagrindinių žmogaus alergenų- dulkių erkutės. Perskaičiusi “Šeimos sveikata” 2001m. Vasario menesio žurnalą, radau keletą vertingų patarimų kaip sumažinti dulkių, o tuo pačiu ir erkių kiekį namuose:
1. Plunksnų ir pūkų patalus pakeiskite sintetiniais.2. Kilimines dangas pakeisti medinėmis grindimis.3. Storas vilnones ar medvilnines užuolaidas pakeisti sintetinėmis.4. Erkės žūsta sausroje, todel patalus, pagalves, užtiesalus džiovinkite saulėje.5. Paklodes, antklodes, pagalvių ir čiužinių apvalkalus skalbkite 50-60 laipsnių temperatūros vandenyje.6. Džiovykloje erkės žūsta per 10-15 min, jei oro temperatūra 50-60 laipsnių.7. Sausame ora erkių beveik nebūna, todel oro drėgnumas namuose turi būti mažesnis nei 50 procentų.
8. Grindis plauti 10 procentų druskos tirpalu, nuo kurio žūsta plyšiuose gyvenančios erkės.9. Minkštus vaikų žaislus kartais palaikykite šaldymo kameroje.Parazitai žūsta per 24 valandas ( po to gerai išpurtykite).Kitas alergijos sukėlėjas- pelėsis,dažnai auga vonios kambaryje, drėgstančiuose lubų ir sienų kampuose, gali atsirasti ir gėlių vazonėliuose.Džiūdami pelėsiai pasklinda po namus kaip dulkės.Todel dažnai reikia vėdinti patalpas, kuriose gali veistis pelėsis, nelaikyti virtuvėje supelijusių maisto produktų (nuo supelijusio apelsino į ora pasklinda maždaug 15 milijonų sporų). Išmeskite gėles, kurių vazonėliuose atsirado balkšvų ar oranžinių apnašų. Pažiūrekite sienų apmušalus,- pelėsis gali veistis tiesiog ant sienos. Bronchinę astmą ar jos paūmejimą, Kvinkės edemą, dilgėlinį bėrimą gali sukelti ir žiedadulkės. Žmonės, linkę sirgti žiedadulkių alergija, dažniausiai netoleruoja kelių rūšių žiedadulkių. Todel jiems reikėtų žinoti, kokie tai augalai ir kuriuo metu jie žydi (žiūr. 1priedą)
Pavojingų augalų žydėjimo metu patariama:
1.Nevažiuoti į užmiestį, važiuodami automobiliu uždaryti langus, ypač užmiestyje.2. Neatidaryti langų bute.3. Vėdinti patalpas po lietaus, vakare, arba tuomet kai nėra vėjo.Lango ar durų angą galima uždengti kelis kartus perlenkta ir sudrėkinta marle.4. Kasdien drėgnu būdu išvalyti kambarius.5. Vengti pasivaikščiojimų lauke ryto valandomis.Gryzę iš lauko,persirengti, nusiprausti.6. Nedžiovinti išskalbtų drabužių lauke.7. Atostogauti pajūryje, ten nėra alergizuojančių palėsių ir žolių.Rinktis būstą arčiau jūros ir daug vaikščioti pajūryje (tik ne pievose).
Doc. J.Kudzytė tėveliams, kurių vaikai turi riziką sirgti bronchine astma, pataria nustatyti, kam vaikas jautriausias, ir to labiausiai vengti ( tai rodo odos mėginiai, kraujo tyrimas, ieskant specifinių imunoglobulinų).
Sergantiems bronchine astma docentė nepataria riboti fizinio krūvio, nes esant tinkamam gydymui, vaikai gali važinėti dviračiu, sportuoti, žaisti. Esant ligos paūmeijimui, kai vaikas pavargsta ar dūsta, tegul sportuoja tiek kiek gali tuo metu. Vyresni vaikai turi mokėti atlikti kvėpavimo pratimus. Išvėdinus kambarį 10-20 kartų giliai įkvėpti ir stipriai iškvėpti, tai atlikti 3-4 kartus per dieną. Tokie pratimai padeda vėdinti plaučius, gerai išsivalo bronchai ir nelieka skreplių.Sergant bronchine astma dietos nebūtina laikytis griežtai, nes bėrimas šiai ligai nebūdingas. Jei anksčiau nebuvo pastebėta alergijos pvz. pieno produktams, šokoladui, kakavai, citrusiniams vaisiams, žuviai, kiaušinio baltymui, šiuos produktus vaikas valgyti gali. Tačiau žuvį troškinti ar kepti, lupti mandarinus reikėtų tuomet, kai namuose nėra vaikų, nes šių maisto produmtų kvapas gali sukelti lūpų, liežuvio, gerklų tinimą, dusulį. Ištikus dusulio priepuliui reikia:
1.Pašalinti priepuolį išprovokavusią priežastį, jeigu ji yra žinoma, ar bent įtariama.Pvz: jei pacientas pradėjo dusti išėjęs į šaltą orą,- įvesti jį į patalpą.2. Nuraminti pacientą, nepalikti jo vieno.3. Atpalaiduoti kvėpavimui trukdančius drabužius: atsegti sagas atlaisvinti diržą ir pan.4. Suteikti pacientui padėtį, kurioje jam kvėpuoti yra lengviausia, nors paprastai tokią padėtį nesą moningai pasirenka pats pacientas.5. Paaiškinti jam, kad pasistengtų įkvėpti negiliai, o iškvėpti kuo giliau (galima net pro sučiauptas lūpas).6. Duoti įkvėpti bronchus plečiančių vaistų per inhaliatorių ( žiūr 3 priedas), Po vienos minutės pakartoti šią procedūrą. Po 10-20 minučių dusulys turėtų aprimti. Jeigu dusulys išlieka, vėl reikia lygiai taip pat įkvėpti 2 dozes bronchus plečiančių vaistų. Jeigu, praėjus vienai valandai nėra visiško efekto, privalu kviesti GMP.
PASIŪLYMAI KAIP SPRĘSTI PROBLEMĄ:
1. Ypač atidžiai stebėti, kas iššaukia alergiją vaikui, kuo ji pasireiškia ir kaip dažnai kartojasi. 2. Nuolatine astma sergantys vaikai privalo turėti du astmos gydymo planus: a) kasdieninės astmos kontrolės planą, kuriame surašyti visi kasdien vartojami vaistai bei pagalbinės priemonės.b) astmos paūmėjimo kontrolės planą, kuriame aprašyti veiksmai, kurių reikia imtis astmai pablogėjus:1) kokius vaistus ir kokiomis dozėmis vartoti; 2) kada kreiptis į gydytoją ir (arba) kviesti GMP.3. Jei vaikas turi polinkį alergijoms, atsisakyti naminių gyvūnų.4. Išsiaiškinti, ar moka vaikai teisingai naudotis inhaliatoriais.Jei maži vaikai naudojami inhaliatoriai su kauke.5. Savo pacientams paaiškinu kad reikalinga vieną vaisto dozę įpurkšti į tarpinę, tada giliai įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą 10 sekundžių, iškvėpti į tarpinę ir įkvėpti vėl, bet pakartotinai nepurškiant vaisto.6. Imuninės sistemos treniravimas ir stiprinimas. Visų pirma sveikas, įvairus maistas, kuriame gausu vitamino C. Naturalūs vitaminai A ir C tiesiog būtini gleivinių sandarai ir funkcijai palaikyti. Imuninę organizmo sistemą stiprina vandens procedūros ( vaikščiojimas basom, braidžiojimas po rasą, vandenį)7. Savo pacientus reikia raginti nuolat sportuoti, treniruoti kvėpuojamuosius raumenis ( tiesa, su saiku ir prižiūrint tėveliams ar slaugytojoms).8. Pasirūpinti, kad kiekvienas vaikas ar jų tėveliai turėtų “Atmintinę” ( priedas 2 )
Reziume
Bronchinės astmos mokymo problemos Lietuvoje vis dar lieka aktualios, todėl neatsitiktinai bronchų astmos profilaktikos diagnostikosir gydymo tarptautiniuose susitarimuose, konkrečiai formuluojant bronchinės astmos gydymo strategiją ir taktiką, pirmaeilis dėmesys skiriamas paciento mokymui. Dauguma bronchine astma sergančių ligonių ir jų šeimos narių pasijunta vieniši su dviem baimę keliančiomis blogio jėgomis: vaistų šalutinė reakcija ir pavojingais dusulio priepuoliais. Mokydama savo pacientus sieksiu šių tikslų:
1. Perspėtiastmos priepuolius ir paūmėjimus.
2. Sumažinti vaistų poreikį iki minimumo, kad kartais, kai astmos priepuoiai nebesikartoja, pacientas galetų apseiti be vaistų.3. Išlaikyti paciento normalų psichikos ir fizinį aktyvumą.4. Formuoti teisingą aplinkinių požiūrį i sergantį bronchine astma.Mokymo procese siekiama, kad vaikų tėvai suprastų, jog jų vaiko liga- tai vaiko gyvenimo būdas. Gydydami ir mokydami mažąjį pacientą, turime palengvinti jo negalią įrodyti, kad jo liga gali būti gyvenimo būdas, ir kartu suteikti viltį, kad jis kasdien patirs kvėpavimo džiaugsmą.
Naudota literatūra:
1. Norvaišas G.A. “ Jeigu sergate astma”:19982. Norvaišas G.A Norvaišas A. “ Bronchų astmos mokymo metodika”. Klaipėda, 1998.3. Ėmužyte R. “ Bronchinė astma” Vilnius,19984. Dr. Cernaj I. “ Patarimai ir pagalba bronchine astma sergantiems ligoniams” 19985. Vilniaus universitetas, KMU, Lietuvos pediatrų draugija, Lietuvos vaikų pulmonologų draugija, LBPG-kolegija, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija, Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytojų draugija. “ Vaikų bronchinės astmos diagnostika ir gydymas” Vilnius 2001.6. Vaikų ligos- 2 tomas, parengta prof.habil.dr. Algimanto Raugalės.