Blakinės kalendros produktyvumas Biržų rajone

Turinys

Įvadas………………………………………………………………2Darbo tikslas…………………………………………………….3Uždaviniai………………………………………………………..3Tyrimų medžiaga ir metodika…………………………..4Darbo rezultatai ir jų analizė……………………………5Išvados…………………………………………………………….9Naudota literatūra……………………………………………10Priedai……………………………………………………………..11ĮvadasBlakinė kalendra (Coriandrum sativum) yra vienmetis žolinis skėtinių (Umbelliferae) šeimos augalas. Stiebas plikas, šakotas, tvirtas, apvalus, negiliai vagotas, 20-70 cm aukščio. Liemeninė šaknis plona. Lapai šviesiai žali. Pamatiniai lapai ištisiniai arba triskilčiai, ilgakočiai; apatiniai-dukart, viršutiniai – 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žydi birželį-liepą baltais arba rausvais žiedais. Žiedynai – sudėtiniai skėčiai. Vaisiai rutuliški, kieti, sudaryti iš dviejų randuotų skeltavaisių. Žalias augalas ir nesubrendę vaisiai skleidžia nemalonų blakių kvapą.[1]

Žurnale „Prieskonių sodas“ taip pat rašoma, kad tai vienas iš seniausiai vartojamų prieskonių. Vartojamos dalys: žali ūgliai, švieži ir džiovinti lapai, subrendę malti ir sveiki vaisiai. Kaip kiekvienas augalas, taip ir blakinė kalendra, skirtingose Lietuvos vietose, kitokiame dirvožemyje auga skirtingai, brandina didesnius ar mažesnius vaisius, skirtingą jų kiekį. Šio darbo tikslas – nustatyti blakinės kalendros, veislės „Raslė“, produktyvumą Biržų rajone, bei palyginti septintą ir dvyliktą šio augalo biotipus.

Darbo tikslas:

• Ištirti blakinės kalendros (C. sativum), veislė „Raslė“ produktyvumą Biržų rajone; palyginti du jos biotipus.

Uždaviniai:

• Ištirti blakinės kalendros (C. Sativum) daigumą;• Nustatyti vidutinį žiedų skaičių žiedyne; • Nuėmus derlių, apskaičiuoti 1000 sėklų svorį;• Palyginti abiejų biotipų duomenis;• Pateikti blakinės kalendros (Coriandrum sativum), veislė “Raslė“, produktyvumo Biržų rajone duomenis.Tyrimų medžiaga ir metodika2004 metų birželio 5 dieną pasėjau du blakinės kalendros(Coriandrum sativum) biotipus. Jų buvo po 1 gramą. Sėjau sklypelyje tarp braškių ir paprikų, norėdama tuo pačiu įsitikinti, ar tikrai nemalonus blakių kvapas atbaido amarus ir kitus parazitus nuo greta augančių augalų, kadangi žinojau, jog blakinė kalendra (Coriandrum sativum) pasižymi insekticidinėmis savybėmis .Žinoma, atkreipiau dėmesį ir į enciklopedinį žinyną „Stebuklingosios žolės“, kuriame rašoma ir apie netinkančius kalendrai kaimynus, bet šių mano greta augančių augalų sąraše nebuvo. Jokių trąšų nenaudojau(nors Biržai laikomi karstinių įgriuvų ir smegduobių rajonu, nepasižyminčiu derlingu dirvožemiu), nelaisčiau (vasara buvo labai lietinga), norėdama suteikti natūralias sąlygas. Be to blakinė kalendra(Coriandrum sativum) knygose aprašoma kaip neišrankus dirvožemiui bei priežiūrai augalas. Birželio 12 dieną pradėjo dygti 7 biotipas, o 14 dieną jau pasimatė ir 7-ojo biotipo pirmieji daigeliai. Tiesa, išdygo ne visi: septintojo biotipo išdygo dešimčia mažiau nei pasėta, o dvyliktojo – neišdygo šešiolika. Po to stebėjau ir laukiau kol susiformuos žiedynas. Pastebėjau, kad septintasis biotipas auga žymiai greičiau. Tad jo pirmuosius pumpurus taip pat pamačiau anksčiau (liepos 19 dieną), o dvyliktojo pradėjo formuotis liepos 25 dieną, kai jau matėsi pirmieji septintojo biotipo žiedai. Tuo tarpu dvyliktojo biotipo kalendros pradėjo žydėti rugpjūčio pirmą dieną. Suskaičiavau 5 žiedynų žiedus vieno ir kito biotipo, apskaičiavau vidurkį. Rezultatą lyginau ir vertinau pagal žinyne rastus duomenis. Tada laukiau kitos vystimosi fazės, reikalingos mano tikslui pasiekti – sėklų brandinimo. Septintojo biotipo kalendros, žinoma, pirmesnės pradėjo brandinti vaisius. Tai įvyko rugpjūčio paskutinėmis dienomis, pradžia buvo rugpjūčio 30 dieną. Kito biotipo kalendros vaisius pradėjo brandinti rugsėjo 6 dieną. Abiejų biotipų vaisiai brendo ir buvo žali gana ilgai, tad laukiau kol daugiau nei pusė (apie 80%) jų paruduotų (taip patariama J.Dagio knygoje “Augalų ekologija“), jog galėčiau nuimti derlių. Derlių nuėmiau rugsėjo 26 dieną. Tuomet vėl vertinau pagal žinyne rastus duomenis apie subrandintų vaisių skersmenį, atsiskaičiavusi po 1000 vaisių iš kiekvieno biotipo kalendrų (ėmiau labiausiai sunokusius, parudavusius) ir nunešusi į vaistinę pasverti, kadangi pati tokių tiksliai sveriančių svarstyklių neturėjau, lyginau rezultatus ir vertinau. Ištyrusi visus šiuos duomenis galėjau parašyti galinius rezultatus apie šių biotipų produktyvumą Biržų rajone, palyginant abu biotipus. Tiriamojo darbo trukmė: 2004 06 05 – 2004 09 26.

Dar nepaminėjau, kad pati įsitikinau, jog blakinė kalendra (Coriandrum sativum), skleidžia tikrai nemalonų blakių kvapą. Ant braškių taip pat nepastebėjau jokių parazitų bei jų buvimo požymių.Darbo rezultatai ir jų analizėBlakinės kalendros(Coriandrum sativum) veislės „Raslė“ septinto ir dvylikto biotipų daigumo nustatymasRezultatų palyginimas

Pirmasis mano uždavinys buvo nustatyti blakinės kalendros (Coriandrum sativum) Veislės „Raslė“ septinto ir dvylikto biotipų daigumą. Kaip jau minėjau ankstesniame skyriuje, abiejų biotipų pasėjau po 1 gramą. Septintojo biotipo vieną gramą sudarė 82 sėklos, o dvyliktojo – 95 sėklos. Suskaičiavusi kiekvieno biotipo daigus nustačiau daigumą balais, kaip mokoma mano jau minėtoje knygoje „Augalų ekologija“. Kadangi auginau nedidelį kiekį kalendrų (abiejų biotipų po 1 gramą), susidariau savo vertinimo balais sistemą(priedas nr.1).

1 lentelė. Blakinės kalendros septinto ir dvylikto biotipų daigumas

Biotipas Pasėta (sėklų skaičius) Išdygo (daigų skaičius) Daigumas(balai)7-as 82 72 512-as 95 79 4

Iš duomenų galima spręsti, kad septintojo biotipo daigumas nėra labai prastas (atsižvelgiant į tai, kad jokios trąšos nebuvo naudotos), neišdygo tik dešimt. Tačiau dvyliktojo biotipo daigumą buvo galima vertinti jau tik keturiais balais, kadangi neišdygo šešiolika. Lyginant abu biotipus tarpusavyje, dvyliktojo biotipo daigumas prastesnis nei septintojo, be to šio biotipo kalendros išdygo dviem dienomis vėliau. Šio etapo išvados: septintojo biotipo daigumas geresnis.

Vidutinio žiedų skaičiaus žiedyne nustatymasRezultatų palyginimas

Antrasis mano uždavinys buvo nustatyti vidutinį žiedų skaičių žiedyne vieno ir kito biotipo kalendrų bei palyginti duomenis ir nustatyti kurio biotipo kalendros pranašesnės šiuo atveju. Enciklopediniame žinyne rašoma, kad blakinės kalendros (Coriandrum sativum) žiedyną sudaro 5 – 15 žiedų, tad turėdama šią informaciją ir savo apskaičiuotus duomenis vėl galėjau sudaryti vertinimo sistemą(priedas nr.2) balais ir ja vertinti mano augintų kalendrų produktyvumą šiuo atžvilgiu. Visų pirma apskaičiavau vieno ir kito biotipo kalendrų vidutinį žiedų kiekį žiedyne.

2 lentelė. 7-ojo biotipo kalendrų vidutinis žiedų kiekis žiedyne:

Žiedų skaičius žiedyne Vidutinis žiedų skaičius žiedyneNr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4 Nr.5 8

9 8 6 9 7

3 lentelė. 12-ojo biotipo kalendrų vidutinis žiedų kiekis žiedyne:

Žiedų skaičius žiedyne Vidutinis žiedų skaičius žiedyneNr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4 Nr.5 12

12 14 10 12 11

Žinodama abiejų biotipų kalendrų vidutinį žiedų kiekį žiedyne galėjau įvertinti jas balais bei palyginti produktyvumą.

Taigi vertinant šiuos du biotipus pagal vidutinį žiedų skaičių žiedyne rezultatai atvirkštiniai, nes dvyliktojo biotipo kalendros (vertinant pagal žinyne rastas normas) subrandino žymiai didesnį žiedų kiekį žiedyne nei septintojo biotipo. Pagal šiuos duomenis, Biržų rajone produktyvesnės būtų dvyliktojo biotipo kalendros.

Abiejų biotipų kalendrų duomenys apie subrandintus vaisius 1000 vaisių svorisRezultatų palyginimas

Sėdama blakinės kalendros(Coriandrum sativum) abu biotipus pastebėjau, kad septinto biotipo kalendrų vaisiai žymiai didesni nei dvylikto, tačiau nuėmus derlių šis skirtumas sumažėjo. Septinto biotipo kalendrų vaisiai liko didesni, tačiau nedideliu skirtumu. Norėdama tai įrodyti paėmiau kiekvieno biotipo po penkis vaisius ir apskaičiavau jų vidutinį skersmenį:

5 lentelė. Vidutinis vaisiaus skersmuo:

Biotipas Vaisiaus skersmuo (mm) Vidutinis vaisiaus skersmuo (mm) Nr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4 Nr.5 7-as 6 5 5 6 5 5

12-as 3 2 4 3 3 3

Enciklopediniame žinyne „Stebuklingosios žolės“ radau, kad Blakinės kalendros (Coriandrum sativum) subrandintų vaisių skersmuo būna 2 – 7 mm, tad pagal šiuos duomenis sudariau dar vieną vertinimo sistemos lentelę(priedas nr.3), kad būtų lengviau nustatyti šios kalendros produktyvumą Biržų rajone ir pagal ją įvertinau užaugintas kalendras.

Pagal šiuos duomenis vėl galima spręsti, jog Biržų rajono dirvožemyje labiau tinka auginti septintojo biotipo kalendras, nes jos subrandino didesnius vaisius, nei dvyliktojo biotipo. Ka…d būtų galima tuo įsitikinti, priedų skyrelyje įdėjau po keletą vieno ir kito biotipo kalendrų subrandintų vaisių pavyzdžių (priedas nr.4). Kitas palyginimo būdas, kurį naudojau, tai 1000 vaisių svoris.

Pagal turimus ir rastus enciklopediniame žinyne duomenis sudariau vertinimo balais lentelę(priedas nr.5) ir palyginau rezultatus:

Žiūrint į šiuos rezultatus abu biotipai atitinka visus reikalavimus.

Septinto ir dvylikto biotipų duomenų bendra analizėProduktyvumas Biržų rajone

Vienų vystimosi fazių metu labiau pasižymėjo vienas blakinės kalendros (Coriandrum sativum) veislės „Raslė“ biotipas, kitų – kitas, tad sudariau bendrą rezultatų lentelę, kad būtų aišku, kuris biotipas yra produktyvesnis, ir koks bendras Blakinės kalendros (Coriandrum sativum) produktyvumas Biržų rajone.

9 lentelė. Bendra rezultatų lentelė:

Biotipas Daigumas(balai) Vidutinis žiedų skaičius žiedyne (balai) Vidutinis vaisiaus skersmuo (balai) 1000 vaisių svoris (balai) Produktyvumas (balai)7-as 5 2 4 5 4

12-as 4 4 2 5 4

Taigi nors vienur daugiau pasižymėjo vienas, kitur kitas biotipas, vis dėlto rezultatai rodo, jog abiejų biotipų produktyvumas Biržų rajone yra toks pat. Taip pat reikia pastebėti, kad šis rezultatas yra ne pats geriausias, tačiau tikrai geras, žinant, kad Biržų rajonas laikomas karstinių įgriuvų ir smegduobių kraštu, kuris nepasižymi turtingu dirvožemiu, o jokių trąšų naudota nebuvo. Tai įrodo teiginį, jog blakinė kalendra (Coriandrum sativum) yra nereikli dirvožemiui ir priežiūrai.IšvadosNors ir dirvožemis Biržų rajone yra nederlingas, tačiau ištyrus blakinės kalendros(Coriandrum sativum) veislės „Raslė“ septinto ir dvylikto biotipų daigumą, apskaičiavus vidutinį žiedų skaičių žiedyne bei vidutinį subrandintų sėklų svorį, gauti duomenys parodė, kad blakinė kalendra nėra labai išranki dirvožemiui, ir puikiai auga net Biržų rajone. Taip pat ir vienas ir kitas biotipas, vertinant jų produktyvumą surinko po 4 balus.1. Vertinant pagal daigumą:• 7-as biotipas 5 balai• 12-as biotipas 4 balai2. Vertinant pagal vidutinį žiedų skaičių žiedyne:• 7-as biotipas 2 balai• 12-as biotipas 4 balai3. Vertinant pagal vidutinį vaisiaus skersmenį:• 7-as biotipas 4 balai• 12-as biotipas 2 balai4. Vertinant pagal 1000 vaisių svorį:• 7-as biotipas 5 balai• 12-as biotipas 5 balai5. Bendras biotipo produktyvumas:• 7-as biotipas 5 balai• 12-as biotipas 5 balaiGalima padaryti išvadas, kad blakinę kalendrą (Coriandrum sativum) veislė „Raslė“

Biržų rajone auginti būtų produktyvu. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad atliekant šį bandymą nebuvo naudotos trąšos, rezultatai gauti auginant natūraliomis sąlygomis, o šis rajonas nepasižymi derlingu dirvožemiu. Taigi Biržų rajone būtų vertinga užsiimti šių augalų auginimo verslu.Naudota literatūra1. Žurnalas „Prieskonių sodas“ (serija „Gėlių spalvos“ , Nr.14 , 2002m.)2. J.Dagys „Augalų ekologija“ , 1980m.3. Enciklopedinis žinynas „Stebuklingosios žolės“, 2003m.4. Dagytė S., Penkauskienė E. Prieskoniniai augalai, 1985m.5. L.Petkevičienė ir kt. „Sodininko ir daržininko mėgėjo žinynas“,1982m.6. J.Jaskonis „Aromatiniai augalai“,1989m.7. O.Visockis „Daržovės ir prieskoniniai augalai“,1993m.PriedaiNr.1 Blakinės kalendros (Coriandrum sativum) daigumo vertinimo sistema

Neišdygo(vienetai) Vertinimas(balai)1 – 15 515 – 30 430 – 45 345 – 60 260 – 95 1

Nr.2Vertinimo sistema pagal žiedų skaičių žiedyne

Žiedų skaičius žiedyne Vertinimas(balai)15 – 13 513 – 11 411 – 9 39 – 7 27 – 5 1

Nr.3Vertinimo sistema pagal vaisiaus skersmens matmenis

Skersmuo(mm) Vertinimas(balai)7 – 6 56 – 5 45 – 4 34 – 3 23 – 1 1

Nr.4Vaisiaus pavyzdžiai

Nr.5Vertinimo sistema pagal 1000 vaisių svorį

Svoris(g) Vertinimas(balai)10 – 8 58 – 6 46 – 4 34 – 2 22 – 1 1