bakteriju tipai

BAKTERIJŲ TIPAIBakterijos – tai vienaląsčiai prokariotai. Jie neturi pilnai suformuoto branduolio, o ląstelės viduje yra DNR grandinė _ nukleoidas. Ląstelės viduje yra tik po vieną chromosomą, todėl bakterijos mutacija visada pasireikš fenotipiškai ( fenos _ išvaizda).Paprastos ląstelės mutacija: A_ aukštas; a_ ˛emas: iki mutacijos AABBCC, po mutacijos AaBBCC _ augalas bus aukštas, nes A dominantinis.Bakterijos mutacija: ABC gama abc. Bakterija mutavo fenotipiškai, nes turėjo tik vieną chromosomą. Bakterijos neturi mitochondrijų, plastidžių ir pilnai suformuoto branduolio: centre yra DNR grandinė ir citoplazmos sutankėjimai apie ją, tačiau nėra branduolio apvalkalo. Bakterijos turi daug ribosomų, kadangi jos intensyviai vykdo baltymų sintezę. Bakterijos viduje yra membranos, kurios atlieka mitochondrijų ir Goldžio aparato funkcijas.Bakterijų apvalkalas sudarytas iš: plazminės membranos, ląstelės sienelės ir gleivingos kapsulės. Kai kurios bakterijos turi žiuželius arba trumpas ataugas _ fimbrijas.Pagal formą bakterijos skirstomos:1. Rutuliai _ kokai. Jai rutuliai išsidėstę po du _ diplokokai ( gonorėja ). Jai rutuliai išsidėsto vynuogių kekės forma _ stafilokokai. Jai grandinėle _ streptokokai. 2. Lazdelės _ bacilos ( tuberkuliozės, žarnyno ).3. Spirilos formos ( sifilio ).4. Išlenktos formos. Bakterijų dauginimasis:1. Dalijimasis pusiau. Pirmiausia dalijasi nukleoidas, o po to citoplazma. Dauginimosi greitis priklauso nuo išorinių sąlygų. Palankiausiomis sąlygomis dalijasi kas 20 _ 30 min.2. Lytinis. Taip dažniausiai dauginasi žarnyno lazdelės. Lytinio dauginimosi metu DNR fragmentai gali mutuoti:a) TRANSMUTACIJA _ tai toks procesas, kai į ląstelę patenka svetima DNR;b) TRANSDUKCIJA (transductus _ perkėlimas.lot) _ tai toks procesas, kai į ląstelę patenka tik dalis svetimos DNR grandinės;c) KONJUNGACIJA_ tai toks procesas, kai DNR grandinės susijungia ( sulimpa ) ir neatsiskiria.Bakterijų mityba:1. Autotrofinis _ kai iš mineralinių medžiagų gamina organines medžiagas. Toks mitybos būdas dar gali būti:a) fototrofinis ( kai organines medžiagas sintetina gaudamos šviesą, pvz.: melsvabakterės, purpurinės bakterijos );

b) chemotrofinis ( kai energiją gauna iš cheminių reakcijų, pvz.: azotobakterės, nitrifikuojančios bakterijos, sierosbakterės, gelžbakterės ).2. Heterotrofinis _ kai naudoja organines medžiagas. Toks mitybos būdas dar gali būti:a) saprofitinis _ kai minta negyvomis organinėmis medžiagomis. Tai _ puvimo bakterijos, rūgimo bakterijos, acto rūgšties bakterijos;b) parazitai _ kai minta gyva organine medžiaga. Tai augalų ir gyvūnų ligų sukėlėjai.Bakterijų gyvenamoji aplinka:1. Ore. Bakterijos gali patekti net į biosferą. Ore randama skarlatinos, tuberkuliozės, anginos ir k.t. bakterijų;2. Dirvožemyje. Azotobakterės, nitrifikuojančios bakterijos, puvimo bakterijos, stabligės bakterijos. Stabligės bakterijos gyvena simbiozėje su kai kuriais gyvūnais. Jos gyvena karvės, arklio, avies, slieko žarnyne. Užsikrėtus stablige stabligės lazdelės dauginasi kraujyje ir smegenyse. Stabligės lazdelės išskiria labai stiprius toksinus ( vienus iš pačių stipriausių pasaulyje ). Stabligė yra nepagydoma, nuo jos kasmet Lietuvoje miršta apie penkis žmones. Tačiau yra sukurtos vakcinos nuo stabligės;3. Vandenyje. Jame randama choleros vibrionų, dizenterijos, vidurių šiltinės lazdelės, bruceliozės sukėlėjai;4. Gyvūnų organizme. Žarnyno lazdelės, kurios skaido celiulioze ir gamina B grupės vitaminus, ypač vitaminą B12 . Ir dar gali gyventi žmogaus ligas sukeliančios bakterijos. Kokai _ pūlingi susirgimai, angina.Gumbelinės bakterijos. Jų mitybos būdas heterotrofai _ simbiotai. Gyvena šaknų gumbeliuose ir pasisavina iš atmosferos azotą ir sintezuoja azoto druskas, kurias vėliau pasisavina augalai.Kova su bakterijomis: Kai kurios bakterijos žūsta nuo tiesioginių saulės spindulių. Kovai su bakterijomis naudojamos ir specialios priemonės:1. Antibiotikai _ stabdo bakterijų augimą ir dauginimąsi;2. Naudojami bakteriofagai;3. Skiepai;4. Dezinfekcinės priemonės. Cheminės medžiagos: formalinas, lizolis, spiritas;5. Fizinės priemonės. Virimas, kai pakaitinama 65oC temperatūroje 10 _ 20 min., vadinamas pasterilizacija. Kai kaitinama vandens garuose, sausame ore ar vandenyje padidinus slėgį 120oC temperatūroje, vadiname sterilizacija;
6. Profilaktika. Reikia laikytis higienos ir sanitarijos reikalavimų.