BAKTERIJA ( gr.bakterion-lazdelė),vienalasčiai mikrobai,priklausantys monerų kralystei. Žinoma, kad ore, vandenyje, dirvoje ir ant švarių daiktų yra daugybė bakterijų. Daugma bakterijų yra prokariotai, neturi baranduolio. Pagal formą nusidažymo ir kvėpavimo tipą skirstomos į 19 sisteminių grupių. Bakterijos ląstelės būna cilindro, rutulio,vingiuotos, siūlo formos. Dažnai būna susikibusios po dvi, išsidesčiusios grandinėlėmis, kekėmis, krūvelėmis po 4, po 8,Bakterijos ląstelės sienelė elastinga, standi, 2 – 5 sluoksnių, susideda iš lipoproteigų, lipopolisacharidų ir kt. medžiagų.Du baltyminiai sluoksniai sudaro citoplazminę membraną.Neturi chlorofolo, plastidžių tipiškų chromosome. Branduolio funkcijas atlieka nukloidas , kurį sudaro viena uždara dezoksirbonukleino rūgšties molekulė. Kai kurios bakterijos turi pigmentų, švytinčių medžiagų. Bakterijas gaubia jų išskiriamos gleivės, iš kuriųsusidaro kapsulė, sauganti nuo nepalankių sąlygų, fogocitų. Judrios bakterijos juda žiuželiais. žiuželio gali būti vienas, po vieną abiejuose galuose, aplink visą ląstelę. Kai kurios bakterijos juda brinkstant sienėlės išskiriamoms gleivėms, Brauno judesiais.dalis turi 2 tipų gaurelius.Pagal kvėpavimo tipą skirstomos į aerobus, mikrorobus, fakultatyvius anarobus ir obligatyvius anarobus. Bakterijų ontogenezė turi 2 stadijas: vegetacinė ir ramybės. Suaugusios ir subrendusios bakterijos dalijasi pusiau skersiniu ir išilginiu skilimu –susidaro 2 ląstelės; gali daugintis pumpuravimu. Pagal cheminę sudėtį,struktūrą, mitybos ir kvėpavimo tipą, augimo ir dauginimosi, paveldimumo ir kintamumo dėsnius bakterijos nesiskiria nuo kitų gyvų padarų nes yra bendros kilmės ir dalyvauja nepertraukiamoje biosferos medžiagų ir energijos apykaitoje. Bakterijų populiacijos labai greitai prisitaiko prie įvairių nepalankių sąlygų. Jos sukelią rūgimą, puvimą, mineralizuoja augalų, gyvūnų ir kitų mikrobų pašalintus organinius junginius, valo nutekamuosius vandenis. Bakterijų gyvenamoji aplinka: 1 Ore Bakterijos gali patekti net į biosferą. Ore randama skarlatinos, tuberkuliozės, anginos ir kt. bakterijų. 2 Dirvožemyje Azptobakteris, nitrifikuojančios bakterijos, puvimo bakterijos, stabligės bakterijos,.Stabligės bakterijos gyvena simbiozėje su kai kuriais gyvūnais.Jos gyvena karvės, arklio, avies,slieko žarnyne. Užsikrėtus stablige stabligės lazdelės dauginasi kraujye ir smegenyse. Stabligės lazdelės išskiria labai stiprius toksinus /vienus iš pačių stipriausių pasaulyje/. Stabligė yra nepagydoma, nuo jos kasmet Lietuvoje miršta apie penkis žmones. Tačiau yra sukurtos vakcinos nuo stabligės.
3 Vandenyje Jame randame choleros vibrionų, dizinterijos, vidurių šiltinės lazdelės,bruceliozės sukėlėjai.Mikroorganizmai labai greitai reaguoja į aplinkos sąlygų pokyčiu,todėl yra jautrūs ekosistemų būklės indikatoriai. Angliavandenius oksiduojančios bakterijos – tai labai paplitusi bakterijų fiziologinė grupė.Šios bakterijos skaido naftos junginius, todėl jų gausumas apibūdina vandens užterštumą naftos junginiais Pagal daugiamečių tyrimų rezultatus, žiemą Baltijos jūroje dažniausiai aptinkama 0-10 last/ml. Angliavandenius oksiduojančių bakterijų o priekrantėje šios grupės bakterijų dažniausiai būna 10-100 ląst./ml. Nuo pavasario iki rudens, vandeniui iki12-22*C, vyksta intensyvūs mikrobiologiniai procesai, šios grupės bakterijų kiekis jūroje siekia 100-1000 ląst./ml. Po avarijos netoli naftos terminalo , 2002 gruodžio 7 d., naftos angliavandenius oksiduojančių bakterijų, kai kuriose stotyse buvo daugiau, nei būdinga žiemos periodui . Šių bakterijų kiekio lokalinis padidėjimas rodo, kad vanduo užterštas naftos produktais ir vandenyje bei dugno nuosėdose vyksta savivalos procesas nuo teršalų 4 Gyvūnų organizme Į organizmą mikrobai bakterijos patenka įvariais būdais : lašeliniu-per kvėpavimo takus; alimentiniu – per virškinimo traktą; transmisiniu – iš kraujo i kraują, įkandus vabzdžiui; kontaktiniu – per odą ar gleivinę. Mikrobų patogeniškumas /sugebėjimas sukelti ligą/ priklauso nuo jų genetinių savybių, taip pat ir nuo daugelio kitų aplinkybių. Organizme mikrobai- toliau plinta arba dauginasi įsiskverbimo vietoje, sukelia infekcinį procesą, kuris priklauso nuo mikrobų kiekio, savybių /virulentiškumo ir toksiškumo/, patekimo vietos ir organizmo atsparumoOrganizme, į kurį patenka patogeninių, mikrobų, vyksta atsakomosios reakcijos, per kurias organizmas arba sunaikina mikrobus, arba suserga .Mikrobų toksinų sukeltos patologinės reakcijos trikdo audinių ar organų funkcijas, atsiranda bendrų negalavimo požymių. Gali išberti odą. Mikrobų pernešimas Ant vabzdžių ir graužikų kūnų arba jų virškinamajame trakte aptinkama dešimtys patogeninių mikroorganizmų. Šie kenkėjai taip pat gali pernešti ir kitus , virulentiškus žmogui, ligų sukėlėjus. Pavyzdžiui, jeigu tarakonas praryja tuberkuliozės bacilas, esančios ligonių skrepliuose, jos išlieka pavojingos 8 savaite tarakonų išmatose. Tyrimai parodė, kad tarakonai platina daugybę patogeninų mikrobų net ir tokiose vietose, kur būtina laikytis griežtų higienos reikalavimų – tai ligoninėse ir maitinimo įstaigose. Taip pat jie gali platinti salamoneliozę. Jeigu yra pakankamai gausios tarakonų /ypač amerikinių ir rudųjų / populiacijos patalpose, kur yra sąlygos salamonelėms vystytis / pvz., valgyklose/ Tokiu atveju tarakonai tampa potencialiais ligos pernešėjais. Tyrimai, atlikti Reno mieste /prancūzija/ parodė, kad sugauti tarakonai pernešė : 56 rūšis aerobinių bakterijų, iš jų 14 patogeniškos žmonėms Tyrimai atlikti: vienoje ligoninėje, maisto prekių parduotuvėje, plaukymo baseine. Be to buvo įrodyta, kad tarakonai gali užkrėsti duoną paprasčiausiai po ją bėgiodami. Žarnyno lazdelės, kurios skaido celiuliozę ir gamina B grupės vitaminus, ypač vitaminus B12. Ir dar gali gyventi žmogaus ligas sukeliančios bakterijos. Kokai- pūlingi susirgimai ,angina. Kova su bakterijomis Kai kurios bakterijos žūsta tiesiginių saulės spindulių. Kovai su bakterijomis naudojamos specialios priemonės.:1. Antibiotikai – stabdo bakterijų augimą ir dauginimąsi.2. Naudojami bakteriofagai ;3. Skiepai;4. Dezinfekcinės priemonės. Cheminės medžiagos: formalinas, lizolis, spiritas;5. Fizinės priemonės. Virinimas, kai pakaitinima 65*C temperatūroje 10-20 min./ vadinamas pasterilizacija. Kai kaitinama vandens garuose, sausame ore ar vandenyje padidinus sėgį 120*C temperatūroje, vadiname sterilizacija.6. Profilaktika. Reikia laikytis higienos ir sanitarijos reikalavimų.Bakterijos ir metalų technologija Švedų mokslininkai aptiko bakterijas, sugebančias gaminti mažyčius sidabro kristaliukus Gali būti, kad šiuos jų sugebėjimus panaudos inžinieriai, siekiantys sukurti labai mažus optikos ir elekronikos prietaisus. Pseudomonas stutzeri vadinami mikroorganizmai rasti tarp sidabro kasyklose išnaudotų uolienų Paprastai sidabras ir jo junginiai mikrobams yra labai toksiški, bet P.stutzeri sugebėjo išgyventi, nes išmoko visą metalą kaupti mažose granulėse, laikomose ląstelių išorėje. Upsalos universiteto Medžiagotyros skyriaus specialistai vadovaujami Dr. Tanios Klaus, augino bakterijų kultūrą ir pastebėjo, jog jos sintezuoja taisyklingos formos trikampio ar šešiakampio formos sidabro kristalus. Jų dydis siekė iki 200 nanometrų / milijardinių metro dalių/ Nanometrų dydžio medžiagos gabalėliai turi savybių, nebūdingų normaliems, dideliems kristalams, bet jų gamyba yra labai sudėtinga, ir brangi Todėl bakterijos, sugebančios tokias daleles užsiauginti pačios gali būti labai naudingos ir inžinieriams. Uspalos grupė tikisi , kad bus įmanoma sukurti naujoviškus metalo plėveles, kurių savybės priklauusys nuo to, kokiose sąlygose buvo auginamos metalo daleles sintezavusios bakterijoVIRUSAS (lot. virus – nuodas), neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Virusas gali daugintis evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančio ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. Medžiagų molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė.
Virusai visi yra užkrečiami.Virusai būna lazdelės, daugiakampio ikoseadro rutulio pavidalo .Mažiausieji esti 12 – 18 nm, didžiausieji –300 – 400 nm. Matomi pro elektrinį mikroskopą, o pokvirusai – pro optinį. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medžiagas. Kiekvienas rūšies virusas paprastai susideda iš dvijų dalių: iš baltymo dalelių sudarytos išorinės kapsidės bei vidinės šerdies, sudarytos iš nukleorūgšties – arba DNR, arba RNR, bet ne iš abiejų kartu.Viruso genome daugiausia yra keli šimtai genų. Kapsidę dar gali supti išorinis membraninis apvalkalas; jei nesupa, sakoma, kad virusas yra “nuogas”. Apvalkalas yra šeimininko plazminės membranos dalis, kurioje taip pat yra viruso glikoproteinų spyglių.Virusai yra obligatiniai ir viduląsteliniai parazitai Tai rieškia, kad jie negali daugintis už gyvos ląstelės ribų. Virusai apkrečia visokias ląstelių rūšis –nuo bakterijų iki žmogaus ląstelių, tačiau virusai yra labai specifiški.Virusai taip pat gali keistis ir evoliucionuoti.Besikeičiantys virusai gali daug sukelti rūpesčių, nes veikli vakcina šiandien gali būti neveikli rytoj. Dauginantis virusas prilimpa prie šiemininko ląstelės išorinio paviršiaus receptoriu. Tada viruso nukleorūgštis patenka į ląstelę. Jau viduje ji koduoja kapsidės baltymine daleles. Daugiausai virusų dauginimasis priklauso nuo šeimininko fermentų, ribosomų, transportinės RNR ir ATP. Virusas perima šeimininko ląstelės medžiagų apykaitos aparatą. Labiausiai virusai žinomi todėl, kad sukelia užkrečiamas ligas. Vieni iš labiausiai žinomų žmogaus virusų yra —hepatito ŽIV gripo, tymų, kiaulytės, raudonukės virusai. Prie kai kurias virusines ligas yra sukurtas vakcinos – vaistai , skiriami didinti atsparumą virusinėms ligoms.Viruso ir bakterijos palyginimas Gyvybės požymiai Virusai BakterijosTuri ląsteles Ne TaipVykdo medžiagų apykaitą Ne TaipReaguoja į dirgiklis Ne TaipDauginasi Taip (visada gyvos ląstelės viduje ) Taip ( dažniausiai savarankiška )Vystosi Taip TaipPagrindinės bakterijų filogenetinės grupėsGrupė Apibūdinimas GentisAquificales Termofilinės bakterijos. Seniausia bakterijos šaka Aquiflex, HydrogenobcterThermotolages Termofilinės bakterijos Ląsteles supa apvalkalas Thermotoga ThermosiphoŽaliosois bakterijos Fotosintetinančio ir termofilinės bakterijos Chloroflexus, HerpetosiponDeinokai Sienelės susideda iš glikopetido. Spinduliotei atsparios bakterijos Deinococcus, ThermusProteobacteria Kai kurios bakterijos yra fototrofai. Kiti chemotrpfai Rhodobakter, Shigella, Nitrobakter, Beggiatoa, LegionellaGramateigiamos bakterijos Visos bakt. kurios turi nedaug G+C porų Bacillus, Clostridium, Mycoplasma, Mycobacterium Actinomyces Melsvabakterės Fototrofinės bakt. kurios fitosintezės metu išskiria deguonį Nostoc, Anabaena, OscillatoriaChlamidijos Neturi glikopeptido, sienelę sudaro baltymai. Gyvena kaip parazitai ChlamydiaPlanktomicetai Grammineigiamos bakt. dalijasi pumpuravimu PlanctomycesBakteroidai Gramaneigiamos bakterijos BacteridesSpirochetos Gramoneigiamos sraigės judančios sraigto principu Spirochaeta, Borrelia, LeptospiraŽaliosois sierabakterės Žaliosois fototrofinės bakt, neišskiria deguonies Chlorobium
Plačiau pakalbėkime apie XX a. žmogaus didžiausią priešą –virusą živ.ŽIV –Žmogaus imunodeficito virusas. Jis sukelia ligą žmogaus imunodeficito infekciją. Šios ligos paskutinė stadija- akvizitinis imunodeficito sindromas AIDS. Žodis “akvizitinis”rieškia “įgytas”, o “sindromas” – ligos požymių visuma. Virusas naikina organizmo imininę sistemą, kuri saugo žmogų nuo infekcijos. ŽIV gyvena žmogaus kūne nuo užsikrėtimo iki mirties.Svarbu suprasti, kad žmogus užsikrėtęs ŽIV, ilgus metus ( 6-12m) paprastai jaučiasi sveikas ir gali nežinoti , kad yra užsikrėtęs, bet gali užkrėsti kitus.Ar žmogus yra užsikrėtęs ŽIV, gali pasakyti tik gydytojai po kraujo tyrimo. AIDS diagnozuojama kai, susilpnėjus imuninei organizmo sistemai,prasideda plaučių ligos (pvz. plaučių uždegimas), nerv sistemos ligos / pvz. encefalitas, meningitis / , navikinės ligos ir kitos. Kiek laiko sergama iki mirties? Jau sergant AIDS, vartojant priešvirusinius vaistus gyvenama vidutiniškai 5 – 7 metus, o kartais dar ilgiau—tai priklauso nuo ligonio sveikatos būklės.
Kur gyvena virusas ? Didžiają mūsų organizmo dalį sudaro skysčiai. ŽIV egzistuoja infekuotų asmenų organizmo skysčiuose. Jo aptinkama kraujyje, spermoje, makšties išskyrose, per menstruacijas išsiskirančiame kraujyje ir motion piene . Jei kuris nors iš minėtų organizmo skysčių patenka į kito žmogaus organizmą, drauge su juo gaki patekti ir virusas.ŽIV Plitimo būdai : 1. Per lytinius santykius ;2. Bendrų švirkštų ir adatų naudojimas;3.Viruso perdavimas iš motions vaikui;4.Perpilant užsikrėtuso žmogaus kraują ir preparatus Užksikrečiama tik tuo atveju, jei užsikrėtusio asmens kraujas, sperma ar makšties išskyros patenka į sveiko žmogaus kraują.Kraujyje ir spermoje būna didžiausia viruso koncentracija. Ar visi užsikrėtę ŽIV serga AIDS? Liga žinoma dar labia neseniai. Nustatyta, kad apie 1,5 procento visų užsikrėtusių gyvena su virusu ilgiau nei 15 metų ir nejaučia jikių ligos požymių. Gal būt jie niekada nesusirgs, bet niekas dar negali to užtikrinti. Trumpa statistika pasaulyje : 1998 m. pabaigoje pasaulyje gyveno 33,4 milijonai žmonių su ŽIV/AIDS. PDO dumenimis, kas 100-asis lytiškai aktyvus pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs ŽIV. Kas dieną daugėja ŽIV užsikrėtusių vaikų: 2,7 milijonai mirė nuo AIDS, 1,5 gyvena su ŽIV, 8,2 milijonai dėl AIDS liko našlaičiai. Lietuvoje iki 1999m užregistruta 135 ŽIV nešiotojai –prisiminkime ŽIV protūkį 2002 m Alytaus m. kalejime, kur skaičiuojama jau šimtais užsikrėtusių žmonių. ŽIV –žmogaus imunodeficito viruso kilmė nėra aiški. Tačiau dayguma mokslininkų linkę manyti, kad virusas ilgą laiką buvo paplitęs labia nedidelėje subsacharinės Afrikos teritorijoje. Žmonės galėjo užsikrėsti nuo bezdžionių. Žlugus kolonijiniai sistemai /1961m/ Afrika tapo laisva ir atvira Gyventojų migracija “padėjo” virusą iš epidemiškai pavojingų teritorijų perkelti į visai naujas neturinčias minimalaus atsparumo ŽIV infrkcijai, teritorijas. Infekcijos plitimą paspartino ir medikai, aktyviai propoguodami ir plačiai naudodami kraujo perpylimus… Pirmieji virusą į Lietuvą galėjo įvežti tolimojo plaukiojimo jūrininkai,pabuvoję šalyse, kur jau buvo labia išplitęs . Dažniausiai jūrininkai užsikrečia naudodamiesi uostų prostitučių pasalugomis . Antra gruppė žmonių, kurie galėjo ivežti virusą –tai asmenys , dirbę ar kurį laiką gyvenę užsienyje. Pirmieji užsikrėtimai Lietuvoje galėjo įvykti apie 1983 – 1985 m. Kaip apsisaugoti nuo ŽIV/AIDS Kokiais būdais virusas neplinta ?Žaidžiant.ličiant vienas kitą, kosėjant, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar verkiant, valgant užsikrėtusiojo paruštą maistą įkandus kraują siurbiantiems vabzdžiams.NEŽSIKRĖSITE BENDRAI NAIDODAMIESI; Tuoletu, vonia, dušu, sauna, indais ie stalo įrankiais, suolais, rašymo priemonėmis knygomis. Tyrimai parodė, kad net ir šeimos ariai, gyvenantys su infekuotu žmogumi, neužsikrečia ŽIV. Viruso neplatina gyvūnai ir paukščiai. ŽIV naikina: Šiluma: 50 – 60 laipsnių šilumos temperatūroje virusas žūsta per 15 – 20 minučių,virimo temperatūroje – akimirksniu. Chloras: Visosbuityje naudojamos dezinfekuojančios medžiagos, turinčios chloro, sunaikina virusą /chlorkalkės, “ACE”, “Domestos” , “Comet” ir kt/Deguonies molekulės. Kurias išskirai vandenilio peroksidas,ozonas /visos buityje naudijamos balinmo priemonės/Medžiagos tirpdančios riebalus. Tai 70 – 90 laipsnių alkoholiai, acetones, benzinas ikkt.Šarmai ir rūgštys /muilai.skalbimo milteliai/Gama spinduliai Pastaba: virusas atsparus šlčiui ir ultravioletiniams saulė spinduliams. Pasaulinė AIDS diena pirmą kartą buvo paskelbta 1988 metų grudžio 1 d.ŽIV/AIDS užsikrėtusiems žmonėms turi būti vienodos galimybės mokytis keliauti įsidarbinti, gauti butą, gydytis ir gauti socialinę paramą. Rizikos grupės neturi kęsti diskriminacijos. 1994m. grudžio 1 d. 42 tautų atstovai Prancūzijoje priėmė deklaracija ,paskelbusą kova su diskriminacija ir remenčią ŽIV/AIDS užsikėtusių bei labiausiai rizikuojančių užsikrėst ŽIV žmonių teises. Todėl buvo apsistota pie šio devizo“BENDROS TEISĖS BENDRA ATSAKOMYBĖ” šis devizas yra pasaulinės dienos devizas ir po šiai dienai.PASAKYKIME AIDS STOP?
literatūa; 1. Sylvia S. Mader – Biologija 1999m2. Medicinos enciklopedija 1 tomas3. Medicinos enciklopedija 2 tomas 4. Žurnalas “Saugok sveikatą” Nr 2 1999m5. Medžiaga iš interneto: http://www.rtn.lt. http://www1.omnitel.net/juriniai/