BAKTERIJA ( gr.bakterion-lazdelė),vienalasčiai mikrobai,priklausantys monerų kralystei. Žinoma, kad ore, vandenyje, dirvoje ir ant švarių daiktų yra daugybė bakterijų. Daugma bakterijų yra prokariotai, neturi baranduolio. Pagal formą nusidažymo ir kvėpavimo tipą skirstomos į 19 sisteminių grupių. Bakterijos ląstelės būna cilindro, rutulio,vingiuotos, siūlo formos. Dažnai būna susikibusios po dvi, išsidesčiusios grandinėlėmis, kekėmis, krūvelėmis po 4, po 8,
Bakterijos ląstelės sienelė elastinga, standi, 2 – 5 sluoksnių, susideda iš lipoproteigų, lipopolisacharidų ir kt. medžiagų.Du baltyminiai sluoksniai sudaro citoplazminę membraną.Neturi chlorofolo, plastidžių tipiškų chromosome. Branduolio funkcijas atlieka nukloidas , kurį sudaro viena uždara dezoksirbonukleino rūgšties molekulė. Kai kurios bakterijos turi pigmentų, švytinčių medžiagų. Bakterijas gaubia jų išskiriamos gleivės, iš kuriųsusidaro kapsulė, sauganti nuo nepalankių sąlygų, fogocitų. Judrios bakterijos juda žiuželiais. žiuželio gali būti vienas, po vieną abiejuose galuose, aplink visą ląstelę. Kai kurios bakterijos juda brinkstant sienėlės išskiriamoms gleivėms, Brauno judesiais.dalis turi 2 tipų gaurelius.Pagal kvėpavimo tipą skirstomos į aerobus, mikrorobus, fakultatyvius anarobus ir obligatyvius anarobus.
Bakterijų ontogenezė turi 2 stadijas: vegetacinė ir ramybės. Suaugusios ir subrendusios bakterijos dalijasi pusiau skersiniu ir išilginiu skilimu –susidaro 2 ląstelės; gali daugintis pumpuravimu. Pagal cheminę sudėtį,struktūrą, mitybos ir kvėpavimo tipą, augimo ir dauginimosi, paveldimumo ir kintamumo dėsnius bakterijos nesiskiria nuo kitų gyvų padarų nes yra bendros kilmės ir dalyvauja nepertraukiamoje biosferos medžiagų ir energijos apykaitoje. Bakterijų populiacijos labai greitai prisitaiko prie įvairių nepalankių sąlygų. Jos sukelią rūgimą, puvimą, mineralizuoja augalų, gyvūnų ir kitų mikrobų pašalintus organinius junginius, valo nutekamuosius vandenis.
Bakterijų gyvenamoji aplinka:
- 1. Ore Bakterijos gali patekti net į biosferą. Ore randama skarlatinos, tuberkuliozės, anginos ir kt. bakterijų
- 2. Dirvožemyje Azptobakteris, nitrifikuojančios bakterijos, puvimo bakterijos, stabligės bakterijos,.Stabligės bakterijos gyvena simbiozėje su kai kuriais gyvūnais.Jos gyvena karvės, arklio, avies,slieko žarnyne. Užsikrėtus stablige stabligės lazdelės dauginasi kraujye ir smegenyse. Stabligės lazdelės išskiria labai stiprius toksinus /vienus iš pačių stipriausių pasaulyje/. Stabligė yra nepagydoma, nuo jos kasmet Lietuvoje miršta apie penkis žmones. Tačiau yra sukurtos vakcinos nuo stabligės
- 3. Vandenyje Jame randame choleros vibrionų, dizinterijos, vidurių šiltinės lazdelės,bruceliozės sukėlėjai.Mikroorganizmai labai greitai reaguoja į aplinkos sąlygų pokyčiu,todėl yra jautrūs ekosistemų būklės indikatoriai. Angliavandenius oksiduojančios bakterijos – tai labai paplitusi bakterijų fiziologinė grupė.Šios bakterijos skaido naftos junginius, todėl jų gausumas apibūdina vandens užterštumą naftos junginiais Pagal daugiamečių tyrimų rezultatus, žiemą Baltijos jūroje dažniausiai aptinkama 0-10 last/ml. Angliavandenius oksiduojančių bakterijų o priekrantėje šios grupės bakterijų dažniausiai būna 10-100 ląst./ml. Nuo pavasario iki rudens, vandeniui iki12-22*C, vyksta intensyvūs mikrobiologiniai procesai, šios grupės bakterijų kiekis jūroje siekia 100-1000 ląst./ml
- 4. Gyvūnų organizme Į organizmą mikrobai bakterijos patenka įvariais būdais : lašeliniu-per kvėpavimo takus; alimentiniu – per virškinimo traktą; transmisiniu – iš kraujo i kraują, įkandus vabzdžiui; kontaktiniu – per odą ar gleivinę
- 1. Antibiotikai – stabdo bakterijų augimą ir dauginimąsi
- 2. Naudojami bakteriofagai ;
- 3. Skiepai;
- 4. Dezinfekcinės priemonės. Cheminės medžiagos: formalinas, lizolis, spiritas;
- 5. Fizinės priemonės. Virinimas, kai pakaitinima 65*C temperatūroje 10-20 min./ vadinamas pasterilizacija. Kai kaitinama vandens garuose, sausame ore ar vandenyje padidinus sėgį 120*C temperatūroje, vadiname sterilizacija
- 6. Profilaktika. Reikia laikytis higienos ir sanitarijos reikalavimų
- 2. Bendrų švirkštų ir adatų naudojimas;
- 3. Viruso perdavimas iš motions vaikui;
- 4. Perpilant užsikrėtuso žmogaus kraują ir preparatus
- 1. Sylvia S. Mader – Biologija 1999m
- 2. Medicinos enciklopedija 1 tomas
- 3. Medicinos enciklopedija 2 tomas
- 4. Žurnalas “Saugok sveikatą” Nr 2 1999m
- 5. Medžiaga iš interneto: http://www.rtn.lt. http://www1.omnitel.net/juriniai/