Arbata

ARBATA

Apie arbatos atsiradimą mums pasakoja trys seniausios ir gražiausios legendos.

Kinija

Viena kiniečių legenda pasakoja apie imperatorių Shen Nungą. Jis gyveno apie 2750 metus prieš Kristų. Vieną saulėtą dieną, kai Shen Nungas virė sau vandenį, jam tiesiai į puodą įkrito keli lapeliai nuo krūmo, augusio šalia. Netrukus pasklido nuostabus aromatas, o vanduo įgavo labai subtilią spalvą. Maloniai nustebintas imperatorius tuoj pat įsipylė šio kvapnaus gėrimo į puodelį ir pradėjo juo mėgautis.

Indija

Indai sako, kad arbatą jiems atnešė Budhidharma, budistų vienuolis, gyvenęs Pietryčių Azijoje. Budhidharma septynerius metus meeditavo ir nė vienos nakties nebuvo užmigęs. Kai šeštais meditavimo metais vienuolį suėmė miegas, jis nusiskynė keletą lapelių nuo šalia augusio medelio. Juos pakramtęs vėl pasijuto žvalus. Vienuolis, nekamuojamas nei nuovargio, nei minčių apie miegą, galėjo toliau tęsti savo meditaciją. Žinoma, tai buvo arbatos krūmo lapeliai.

Japonija

Japonų legenda pasakoja, kad Budhidharma po septynerių meditavimo metų kartą užsnūdo. Nubudęs jis jautė tokią didžiulę gėdą, kad nusipjovė savo akių vokus ir numetė juos tolyn. Netrukus toje vietoje, kur nukrito jo akių vokai, išaugo duu krūmeliai. Ant krūmų augę lapeliai buvo labai dailūs, savo forma panašūs į akių vokus. Manoma, kad šitie krūmeliai yra dabartinio arbatos krūmo protėviai.

Leave a Comment