1 tema. PINIGINIŲ LĖŠŲ IR SKOLŲ ĮMONEI APSKAITAKasos darbo organizavimas įmonėje. Atlikdama kasos operacijas, įmonė vadovaujasi LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. Nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, bei LR finansų ministerijos 1994 m. birželio 30 d. Raštu Nr. 49N patvirtintomis dokumentų ir registrų formomis (kasos išlaidų, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas, kasos knyga).Kasos operacijų dokumentinis įforminimas, šių operasijų apskaita kasoje ir buhalterijoje. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis finansininkas ir kasininkas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, mokėjimo žiniaraštį. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis, nurodo savo vardą, pavarde, asmens kodą, paso numerį. Išmokėti pinigus iš kasos asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai, leidžiama tik pagal įgaliojimą. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio. Visi išrašyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai registruojami priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knygose. Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje nurodytą laikotarpį, privalo juos “deponuoti“. Kasininkas sudaro deponuotų sumų žiniaraštį. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nirodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Kiekvieną dieną visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, kurios lapai sunumeruoti, perverti virvelė. Kasos knyga užantspauduota ir pasirašyta įmones vadovu. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais. Pirmieji lapų egzemolioriai lieka kasos knygoje, o antrieji atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita. Finansininkas patikrina kasininko apyskaitoje padarytus įrašus, išmokėtas bei deponuotas sumas, pasirašo ir atiduoda buhalteriui. Buhalteris iš ksinninko apyskaoitos duomenys įveda į analitinė 272 sąskaitą “SKAITOJE “
Kasos revizija. Pagal įmonės įsakymą kasos revizija atliekama vieną kartą per menesį . Nustatyta komisija surašo patikrinimo aktą
Sąskaitos banke, jų atidarymo tvarka. Visos įmonės savo lėšas privalo laikyti viename ar keliuose iš pasirinktų LR bankų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos banke. Sąskaitos bankuose atidaromos ir jomis disponuojama remiantis LR civiliniu kodeksu bei banko sąskaitos susitarimu. Jose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja įmonė. Įmonė pinigus laiko ne tik litais, bet ir kita valiuta (pav. USD, EURO). Įmonė pinigus laiko ne viename, o keliuose bankuose, kad vienam iš jų bankrotavus, neprapultų visos piniginės lėšos. Tokiu atveju sąskaita Nr. 271 išskaidoma į smulkesnes subsąskaitas ir jų įvedama tiek, keliuose bankuose laikomi pinigai.
Kaupiamoji sąskaita. Neretai pinigų reikia atidėti laikotarpiui, kuriuo numatomas pinigų įplaukų sumažėjimas.Pavizdžiui, įmonės paslaugos daug vangiau perkamos žiemą ir sumažėja įmonės veiklos apimtis. Todėl artėjant tokiam “ne sezono metui” pravartu dar vasarą pradėti kaupti tam tikras pinigų sumas žiemos išmokėjimams.Vasarą, kai įmonė turi šiek tiek “laisvų” pinigų, buhalteris daro atidėjimus iš vienos banko sąskaitos į kitą. Banko sąskaitoje pinigų nesumažėja.Tačau pinigus tvarkantys darbuotojai apie juos iki žiemos “pamiršta”.
ABEJOTINŲ GAUTINŲ SUMŲ ATIDĖJIMŲ T V A R K A
1. Gautina suma (pirkėjų skola) finansinių požiūriu yra trumpalaikis turtas, t.y. toks, kurį tikimasi realizuoti (paversti pinigais) per metus nuo balanso sudarymo dienos. Pagal LR finansų ministerijos 1994 m. kovo 8 d. nutarimo “Dėl turto įvertinimo” 3.11 str. gautina suma finansinėje atskaitomybėje turi būti mažinama abejotinos skolos dydžiu, t.y. turi būti parodyta jos realizavimo vertė.
2. Siekiant teisingai parodyti gautinos sumos vertę, balanso sudarymo datai, numatomas atidėjimas abejotinoms skoloms. Kadangi gautina suma yra trumpalaikis turtas, kurio apyvarta trumpesnė negu 1 metai, ji yra susijusi su paskutinių finansinių metų pardavimu. Todėl balanso datai periodiškai numatomo atidėjimo suma yra didinama ataskaitinio laikotarpio sąnaudos. 3. Kiekvieno mėnesio pabaigoje Finansų departamento Iždo skyriaus vadovas, remdamasis apskaitos sistemos duomenimis, parengia gautinos sumos ir jos įsisenėjimo ataskaitą.4. Finansų departamento Iždo skyriaus vadovas, vadovaujantis gautinų sumų senėjimo ataskaita, iki kito mėnesio 8 dienos parengia skolininkų sąrašą.5. Skolininkų sąrašas ir skolos suma iki kito mėnesio 10 dienos yra perduodama darbuotojams, atsakingiems už ryšius su tam tikrais klientais.6. Nurodytieji darbuotojai privalo imtis tam tikrų priemonių, kad nurodytoji gautina suma būtų suderinta ir išieškota. 7. Vadovaudamasis pateiktais duomenimis ir toliau pateikta lentele Finansų departamento Iždo skyriaus vadovas kartą per ketvirtį apskaičiuoja ir suderinęs su Finansų direktoriumi teikia svarstyti administracijai atidėjimo abejotinoms ir beviltiškoms skoloms sumą:Banko operacijų apskaitos dokumentai. Mokėjimo pavedimas. Tai pirminis dokumentas, kuriuo bankui pavedama pervesti nurodytą sumą iš įmonės sąskaitos banke į kitos įmonės sąskaitą. Mokėjimo pavedimas rašomas remiantis kitais dokumentais: sąskaita, sutartimį, keturiais egzemplioriais. Banko išrašas. Tai banko dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie pinigų judėjimą įmonės sąskaitoje banke. Banko išrašo duomenys: išrašo data, sąskaitos banke numeris ir likutis dienos pradžioje, dienos įolaukos ir išmokos, mokėtojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris, mokųjimo pavedimo numeris, sąskaitos banke likutis dienos pabaigoje. Jei per dieną nebūna nei įplaukų, nei išmokų, išrašai nespausdinami. Čekių knygelė. Ji naudojama gryniesiems pinigams išimti iš atsiskaitomosios sąskaitos banke. Čekį sudaro dvi dalys: šaknelė ir kvitas. Šaknelė lieka knygelėje kaip pateisinamasis dokumentas, o užpildytas čekis atiduodamas bankui, kurio pagrindu išduodami grynieji pinigai.
Banko ataskaitos ir jų apdorojimas. Bendrovė su banku turi elektroninį ryšį. Pavedimai daromi elektroniniu ryšiu. Kai išrašomi banko išrašai, prie jų nepridedami pavedimai. Banko išrašuose rodomos operacijos, atliktos per tam tikrą laikotarpį. Bankas išrašo išrašą, kuriame atsispindi likučiai valiuta ( eurais, doleriais ) ir likutis litais. Jeigu į banką įnešami gryni pinigai, bankas išrašo kvitą “grynųjų pinigų įnešimas”, kuriame nurodoma sąskaitos numeris,sąskaitos savininkas, mokėtojas,suma skaičiais ir žodžiais ir grynųjų pinigų įnešimo paskirtis (pvz.: sąskaitos papildymas). Šis kvitas pridedamas prie banko išrašų.
Atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaita buhalterijoje. Iš kiekvieno banko išrašo (jis išrašomas kiekvieną dieną) buhalterė pagal atitinkamas operacijas, duomenys surašomo į 271 atsiskaitomąją sąskaitą “SKAITOJE”
Valiutinės lėšos. Valiutinių operacijų registravimas apskaitoje. Visa buhalterinė apskaita, kaip irkituose šalyse, Lietuvoje vedama viena nacionalinė valiuta – litais. Tačiau daugumos valiutų kursai lito atžvilgiu nuolat keičiasi. Dėl šios priežasties būtina kiekvieną valiutą apskaityti atskiroje sąskaitoje. Įmonė turi kelias valiutinės sąskaitas. Jų apskaita tokia pati kaip ir nacionalinės valiutos.
Valiutos kurso pasikeitimo atvaizdavimas apskaitoje. Valiutos kurso pasikeitimas rodomas atitinkamai: jei neigiamas kurso pasikeitimas, tai 6323, jei teigiamas kurso pasikeitimas, tai 5324 prie paskutinio buhalterinio likučio pridedamas arba atimamas valiutos kurso pasikeitimas.
Įmonės atskaitingi asmenys. Įmonėje atskaitingų asmenų sąskaita yra 256, 257 ( avansai komandiruotėms ir kt. ūkio išlaidoms ).
Atsiskaitymų su jais dokumentavimas ir šių operacijų sintetinė ir analitinė apskaita. Išduodant pinigus iš kasos išrašoma avanso apyskaita konkrečiam asmeniui. Vėliau asmuo, pirkęs, turi pristatyti dokumentus: kasos čekį su įmonės anspaudu, pardavėjo vardas pavardė ir parašas. Čekiai prisegami prie avanso apyskaitos.
Dėl komandiruočių, įmonė vadovaujasi 1995. 04. 28 Nr. 613 LR vyriausybės priimtu nutarimu “Dėl komandiruočių (tarnybinių) į užsienį. Šiuo atveju taip pat išduodant pinigus išrašoma avanso apyskaita. Vėliau asmuo turi pristatyti šiuos dokumentus: kelionės draudimas, bilietai (transporto priemonės kuria buva vykstama į komandiruotę), konkrečiu atveju: bilietai į parodą, viešbučio sąskaita už nakvynę. Dėl komandiruotės turi būti surašomas ĮSAKYMAS, kuriame paskiriamas konkretus asmuo, vykstantis į komandiruotę. Nurodoma komandiruotės priežastis ir įsakymas apmokėti visas išlaidas, susijusias su komandiruote. Komandiruotei priskiriami dienpinigiai turi valstybės nustatytas normas. Kiekvienai šaliai konkrečios sumos dienai ir nakvynei. Avanso apyskaitoje jie surašomi kitoje pusėje kur išvardintos visos išlaidos. Iš sutvarkitos avanso apiskaitos duomenys įnešami į “SKAITA”,kurioje yra vedamos atskaitingų asmenų kortelės.Išankstiniai apmokėjimai. Įmonėje išankstiniai apmokėjimas registrojami 22-oje sąskaitoje. Šį sąskaitą skirta apskaityti sumoms, iš anksto sumokėtoms tiekėjams už atsargas ar kitą turtą, kuri įmonė gaus vėliau, taip pat iš anksto sumokėtam pelno mokesčiui. Apmokėjimai tvarkomi iš banko sąskaitos. Įmonė bendradarbiauja su įvairiomis užsienio šalimis: Danija, Rusija, Prancūzija, Vokietija ir t.t Su kai kuriomis užsienio šalimis įmonė sudariusi sutartį, kad iš anksto apmoka tik 50% sumos, o kitą dalį po prekių priėmimo. Užsienio tiekėjai atsiunčia avansinę sąskaitą, kurioje išvardijamos visos prekės ir suma ( valiuta atitinka kiekvieną šalį ).
Įvairios kitos per vienerius metus gautinos sumos (savininkų, pirkėjų ir kt. debitorių), jų sintetinė ir analitinė apskaita.
PAJAMŲ IR GAUTINŲ SUMŲ APSKAITOST V A R K A
1. Gaunamas ataskaitas registruoja Finansų departamento buhalteris, kuris registracijos dieną ataskaitas perduoda Finansų departamento Pajamų ar Iždo skyrių darbuotojams.2. Gavę agento ataskaitas Finansų departamento Pajamų apskaitos darbuotojai per tris dienas išrašo PVM sąskaitas faktūras. Sąskaita išrašoma pagal kiekvieną gautą ataskaitą, nesvarbu, kiek kartų per mėnesį ataskaita gaunama. Agentams sąskaitos už parduotus bilietus išrašomos visai pardavimų sumai (bruto). BSP centrams išrašomose sąskaitose nurodome visą pardavimų sumą (bruto), komisinis mokestis ir suma atėmus komisinį mokestį (neto).3. PVM sąskaitų faktūrų pirmasis egzempliorius siunčiamas registruotu paštu aviakompanijoje nustatyta tvarka arba atiduodamos agentui pasirašytinai. PVM sąskaitų faktūrų antrasis egzempliorius atiduodamas Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteriui per 2 dienas nuo jos išrašymo, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.4. PVM sąskaitas faktūras pasirašo jas išrašęs Finansų departamento Pajamų apskaitos skyriaus darbuotojas ir Finansų departamento Pajamų apskaitos vadovas arba jį pavaduojantis asmuo.5. Pajamų taisymas parodomas pajamų pažymoje atskirai nuo bendrųjų pajamų. Nurodoma, kurio mėnesio suma taisoma. Finansų departamento Pajamų apskaitos skyriaus darbuotojai išrašo patikslinančias PVM sąskaitas faktūras, nurodo taisomąją PVM sąskaitą faktūrą .6. Finansų departamento Pajamų apskaitos skyriaus darbuotojai kontroliuoja agentų komisiniams mokesčiams gauti išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jas tikrina ir atiduoda Finansų departamento Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus vyresniajam buhalteriui. Komisinių mokesčių PVM sąskaitos faktūros privalo būti pateiktos kartu su Lietuvoje registruoto agento ataskaita, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.7. Išlaidų (pagal marketingo planą) sąskaitas bei su jomis pateiktus dokumentus, gautus kartu su pardavimo ataskaitomis (neįtrauktomis į pajamų ataskaitas), Finansų departamento Pajamų apskaitos skyriaus darbuotojai atiduoda Finansų departamento Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus apskaitos technikui.
8. Mėnesio pabaigoje Finansų departamento Pajamų apskaitos skyriaus darbuotojas remdamasis atstovybių ataskaitos duomenimis iki kiekvieno mėnesio 14d. parengia pajamų iš atstovybių pažymą Finansų departamento Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus darbuotojams.9. Ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo Finansų departamento Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus darbuotojas į apskaitos sistemą įtraukia PVM sąskaitų faktūrų duomenis.10. Finansinių metų pabaigoje iki kitų metų kovo 1 dienos Finansų departamento Pajamų apskaitos skyriaus darbuotojas pateikia Finansų departamento Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriui pajamų taisymo pažymą. Pajamos pripažįstamos pagal įvykdytas paslaugas, o ne pagal parduotus bilietus. Tokiu būdu pajamos turi būti sumažintos tokia suma, kuri būtų lygi ateinančių metų skrydžiams parduotų bilietų sumai. Įdiegus pajamų apskaitos programą, pajamos bus atvaizduojamos apskaitoje atlikus paslaugą.GAUTINŲ SUMŲ KONTROLĖS LIKUČIŲ DERINIMO IR SKOLŲ IŠIEŠKOJIMO T V A R K A
1. Derinant gautinų sumų likučius privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtinta “Inventorizacijos tvarka” bei šios tvarkos nuostatomis.2. Kiekvienos savaitės pabaigoje trumpalaikių pinigų srautų planavimo tikslais Finansų departamento Iždo skyriaus darbuotojas paruošia ataskaitą apie gautinas sumas, nurodant sumokėjimo terminą.3. Remdamasis gautinų sumų įsisenėjimu, Finansų departamento Iždo skyriaus darbuotojas siunčia delspinigių sąskaitas ir raginimus apmokėti įsiskolinimą:3.1. Agentams, pateikiantiems ataskaitas kas 10 dienų:3.1.1. pirmasis raginimas – mokėjimas pradelstas 5 dienas;3.1.2. antrasis raginimas – mokėjimas pradelstas 10 dienų.3.2. Agentams, pateikiantiems ataskaitas 1 arba 2 kartus per mėnesį, bei kitiems mokėtojams:3.2.1. pirmasis raginimas – mokėjimas pradelstas 10 dienų;3.2.2. antrasis raginimas – mokėjimas pradelstas 20 dienų.4. Išsiuntus 2-ąjį raginimą apmokėti įsiskolinimą, gautinos sumos išieškojimas yra perduodamas žemiau išvardintiems darbuotojams:4.1. agentai Lietuvoje – Pardavimo ir rinkodaros departamento Pardavimo Lietuvoje skyriaus viršininkui;4.2. agentai užsienyje – Pardavimo ir rinkodaros departamento Pardavimo užsienyje skyriaus viršininkui;4.3. krovinių agentai – Pardavimo ir rinkodaros departamento Krovinių skyriaus viršininkui;4.4. aviakompanijos – Finansų departamento Pajamų apskaitos vadovui;4.5. BSP centrai – Finansų departamento Pajamų apskaitos vadovui;4.6. nuomininkai – Ūkio tarnybos Pastatų ir statinių eksploatacijos skyriaus viršininkui;4.7. užsakomųjų reisų klientai – Pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius;4.8. antžeminės paslaugos – Pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius;4.9. techninės paslaugos – Technikos departamento Veiklos analizės ir apskaitos skyriaus viršininkui;4.10. “Gintarinių mylių” paslaugų klientams – Pardavimo ir rinkodaros departamento Ryšių su klientais skyriaus viršininkui;
4.11. reklaminių paslaugų klientais – Pardavimo ir rinkodaros departamento Ryšių su klientais skyriaus viršininkui;4.12. telefoniniai pokalbiai – Ūkio tarnybos Ryšių ir informatikos aptarnavimo grupės vyresnysis vadybininkas;4.13. kitos pajamos – Finansų departamento Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus vyresniajam buhalteriui.5. Nurodyti darbuotojai privalo imtis tam tikrų priemonių, kad nurodytoji gautina suma būtų suderinta ir išieškota. 6. Darbuotojai atsakingi už ryšius su tam tikrais klientais, remdamasis gautinų sumų ataskaita, siunčia raginimus apmokėti sąskaitas ir delspinigių sąskaitas klientams (agentams ir pan.) tokia tvarka:9.1. pirmasis raginimas – mokėjimas pradelstas 30 dienų; 9.2. antrasis raginimas – mokėjimas pradelstas 60 dienų; 9.3. trečiasis raginimas – mokėjimas pradelstas 90 dienų.7. Tuo atveju, jei 5-8 punkte nurodyti ar jų paskirti darbuotojai per 90 dienų nuo skolos išieškojimo perdavimo nesugebėjo išieškoti gautinos sumos, gautinos sumos išieškojimas perduodamas Juridiniam skyriui, kartu pateikiant tokius dokumentus:7.1. sąskaitų faktūrų kopijas, kuriose matomas gavėjo parašas, pašto žyma su sąskaitos išsiuntimo data ar kita žyma, įrodanti, kad klientas gavo minėtąją sąskaitą;7.2. suderinimo akto, ataskaitos ar kito dokumento, pasirašyto mokėtojo ir įrodančio, kad mokėtojas sutinka su mokėtina aviakompanijai suma, kopija;
7.3. raginimų apmokėti skolą kopijos;7.4. delspinigių sąskaitų kopijos;7.5. kiti dokumentai.8. Juridinio skyriaus darbuotojai privalo imtis visų teisinių veiksmų, siekiant išieškoti blogas gautinas sumas.9. Iki kito mėnesio 20 d. Finansų departamento Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteris ir vyresnysis buhalteris 5-8 punkte nurodytiems arba jų paskirtiems darbuotojams pateikia ataskaitas apie gautinų sumų likučius ataskaitinio mėnesio pabaigoje. 10. 5-8 punkte nurodytieji darbuotojai per 10 dienų, t.y. iki kito mėnesio pabaigos, patvirtina likučių teisingumą arba nurodo neatitikimų priežastis. Neatitikimų, atsiradusių ne dėl buhalterio kaltės, taisymas turi būti pagrįstas privalomus rekvizitus turinčiu pirminiu apskaitos dokumentu.11. Ne rečiau kaip kartą per metus gautinų sumų likučių suderinimas privalo būti atliktas raštu. Gautinų sumų likučiai privalo būti suderinti iki kiekvienerių finansinių metų pabaigos. Už gautinų sumų likučių suderinimą atsakingi asmenys nurodyti šios tvarkos 5-8 punktuose.12. Derinant gautinas sumas yra patikslinama:12.1. skolininkas;12.2. skolos suma;12.3. skolos atsiradimo data.13. Atliekant finansinių metų pabaigos likučių suderinimą, atsakingi darbuotojai pateikia Finansų departamento Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteriui ir vyresniajam buhalteriui likučių derinimo akto kopiją, kuriame nurodo:13.1. įmonės, su kuria derinamas likutis, pavadinimas;1.2. aviakompanijos likutis originalia valiuta ir atitikmuo litais (šios sumos turi sutapti su apskaitos sistemoje nurodytais likučiais);1.3. įmonės, su kuria derinama gautina suma, nurodytas likutis originalia valiuta ir atitikmuo litais;1.4. skirtumas tarp aviakompanijos ir įmonės nurodytų likučių originalia valiuta;1.5. skirtumo tarp nurodytų likučių priežastys.14. Metų pabaigoje atlikus likučių suderinimus yra leistini tik tokie skirtumai, kurie atsirado dėl gautinų sumų ir mokėjimų pavaizdavimo apskaitoje skirtingais laikotarpiais (pvz.: pinigai kelyje, sąskaitos kelyje ir pan.). Tokio skirtumo vaizdavimas likučių suderinimo lentelėje turi būti pagrįstas dokumentais.Įmonės sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos, jų apskaita. Sukauptos pajamos įmonė je apskaitomos 291 sąskaitoje. Tai patalpos nuoma, gavus paslaugas, už kurias buvo sumokėta iš anksto, uždirbus palūkanų ir kitas pajamas. Ateinančio laikotarpio sąnaudos apskaitomos 292 sąskaitoje. Įmonės ateinančio laikotarpio sąnaudos dažniausiai yra draudimas. Sumokėjus draudimo sumą metams, ši suma 292 sąskaitoje nurašoma į sąnaudas, kas mėnesį nurašant 1/12 sumos.3 tema. ILGALAIKIO TURTO APSKAITAĮmonės ilgalaikio turto sudėtis. Ilgalaikis turtas apima grupę straipsnių, atspindinčių ilgalaikį turtą, įmonėje naudojamą ilgiau nei vienerius metus. Tai turtas, kuris į įmonės sąnaudas įskaitomas jį nudėvint ar amortizuojant. Ilgalaikio turto sudėtis
Formavimo savikaina. Formavimo savikaina – įmonei formuoti (plėsti, reorganizuoti) skirtos išlaidos. Jos numatytos apskritai įmonei plėtoti ir sąlygoja ilgalaikį įmonės pajamų uždirbimą. Uždirbdama pajamas, didesne daugelio darbuotojų kvalifikacija įmonė naudos ilgą laiką. Todėl išlaidos, padarytos įmonei pertvarkyti, laikomos ne sąnaudomis, bet išlaidomis, padarytomis įsigyjant ilgalaikį turtą-formavimo savikainą. Vėliau formavimo savikaina per penkerius metus lygiomis dalimis perkeliama į įmonės veiklos sąnaudas. Todėl formavimo savikaina priskiriama ilgalaikiam turtui ir į sąnaudas įtraukiama laipsniškai ją amortizuojant. Šio metu įmonėje LAL formavimo savikainos sąskaita nenaudojama.
Nematerialaus ir materialaus turto klasifikacinės grupės, šio turto įkainojimas apskaitoje ir atskaitomybėje. Materialus ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkcija ar teikiant paslaugas. Tokiu turtu numatoma nauduotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veiklojj ilgą, tačiau ribotą laiko tarpą. Balanse ilgalaikis materialus turtas pavaizduotas turto dalies A skyriuas trečioje grupėje. Tai: žemė, pastatai, statiniai, mašinos, nebaigta statyba ir kitas materialus turtas. Materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visuomet turi būti jo faktinė įsigijimo savikaina, kurią sudaro visas išlaidos susijusios su turto įsigijimu. Tą savikaina užfiksavus ją apskaitoje vadiname ilgalaikio turto pradinė vertė. Tuo pabrėžiamos, kad tai yra turto vertė iki pradedant tą turtą nudėvėti.
Nematerialusis turtas – materialios substancijos neturintis turtas, suteikantis įmonei pirmumą prieš kitas įmones vykdant tam tikrą veiklą. Nematerialusis turtas turi būti patvirtintas sutartimis ar kitais jo egzistavimą ir priklausymą įmonei patvirtinančiais dokumentais. Tai, pavyzdžiui, gali būti patentai, licancijos, įmonės pristižas. Apie šias sąskaitas įmonėje LAL duomenu negauta.Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertės nustatymas, įsigijimo dokumentavimas, šių operacijų registravimas sintetinėje ir analitinėje apskaitoje.ILGALAIKIO TURTO APSKAITOS T V A R K A
1. Visi dokumentai, susiję su ilgalaikio turto įsigijimu, perkėlimu, pardavimu, nurašymu ar kitokiu judėjimu, pateikiami Finansų departamento buhalteriui per 5 dienas nuo operacijos įvykdymo. 2. Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteris privalo atlikti įrašus ilgalaikio turto registre per 2 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo.3. Ilgalaikio turto pirkimo iniciatoriaus atsakingas asmuo buhalteriui pateikia tokius dokumentus:3.1. Ilgalaikis turtas pajamuojamas į sandėlį:3.1.1. ilgalaikio turto pirkimo užsakymo dokumentai;3.1.2. ilgalaikio turto pirkimo sąskaita;3.1.3. ilgalaikio turto pajamavimo į sandėlį pajamų orderis.3.2. Ilgalaikis turtas išduodamas naudojimui:3.2.1. ilgalaikio turto reikalavimas;3.2.2. ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktas.4. Buhalteris, atsakingas už ilgalaikio turto pirkimo ir pajamavimo dokumentacijos sutvarkymą privalo užtikrinti:4.1. Visų atsakomybės lygių patvirtinimo (vizos) dėl ilgalaikio turto įsigijimo gavimą;4.2. Tinkamą ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją dokumentavimą (remiasi įvedimo į eksploataciją aktu):4.2.1. ilgalaikio turto priskyrimą tinkamai ilgalaikio turto grupei pagal patvirtintą kodų sąrašą;4.2.2. teisingo nusidėvėjimo kodo suteikimą ilgalaikio turto vienetui pagal patvirtintą kodų sąrašą;4.2.3. įvedimo į eksploataciją komisijos visų narių raštišką patvirtinimą.5. Ilgalaikio turto apskaitos buhalteris patikrina pateiktų dokumentų rekvizitus, vizas, atitikimą įstatymų reikalavimams ir apskaito visus įsigijimus ilgalaikio turto registre.6. Ilgalaikio turto perdavimas tarp padalinių ir / ar materialiai atsakingų asmenų įforminamas vidinių perkėlimų važtaraščiu, kurį pasirašo perduodantis ir perimantis darbuotojai. Važtaraštį perduoda ilgalaikį turtą perduodantis darbuotas į Finansų departamento buhalteriui.7. Atlikus visus įrašus pagal pateiktus dokumentus buhalteris perkelia operacijas į operacijų žurnalą ir patikrina ar duomenys persikėlė į bandomąjį balansą.8. Buhalteris užpildo mėnesio procedūrų ataskaitą, nurodydamas darbų atlikimo datą, susijusias pastabas ir perduoda vyriausiojo buhalterio (ar jo pavaduotojo) peržiūrai.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai ir apskaičiavimo tvarka įmonėje. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas kas mėnesį. Iki 2001m. Įmonė vadovavosi savo nustatytais ir į mokesčių inspekciją pristatytais normatyvais O nuo 2001.12.20 ilgalaikį turto nusidėvėjimą (amortizaciją) įmonė remiasi Pelno mokesčio įstatymu. Įmonėje naudojamas Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) nusidėvėjimo metodads. Taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir toturto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykis. Nusidėvėjimo normativaiIki 2002 m. sausio 1d. Nuo 2002 m. sausio 1d.Pastatai 10 – 20 15 – 20Baldai 2 6Kompiuteriai 2 3 Mašinos ir įrengimai 3 5Transporto priemonės 3 – 7 4 – 10 Programinė įranga 1 3 Kitas turtas 2 4 Nusidėvėjimas (amortozacija) neskaičiojamas žemei, nematerialiam turtui, nenaudojamui ilgalaikiui turtui.
Šių išlaidų registravimas apskaitoje. Kas menėsį buhalterė atlieka tokia sąskaitų korespondencija: kredituoja atitinkamą materialiojo turto nusidėvėjimo sąskaitą ir debetuoja materialiojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitą.
Ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcijos ir remonto išlaidos, jų dokumentavimas ir registravimas apskaitoje. Įmonė vadovaujasi LR Vyriausybės nutarimaų Nr.450 99.03.05 Jei atliekami ilgalaikio turto remonto darbai, didesni nei 50% įsigijimo vertės, Finansų departamento finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteris tais pačiais terminais pateikiamas Technikos departamento direktoriaus patvirtintas vertės didinimo aktas ir remonto sąskaita. Jei atliekami ilgalaikio turto remonto darbai, mažesni nei 50% įsigijimo vertės, ir tokie remonto darbai prailgina ilgalaikio turto tarnavimo laiką, Finansų departamento finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteris tais pačiais terminais pateikiamas Technikos departamento direktoriaus patvirtintas nusidėvėjimo mažinimo aktas ir remonto sąskaita.
Ilgalaikio turto likvidavimo dokumentavimas ar apskaita.ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO NURAŠYMO TVARKA1. Ilgalaikio materialaus turto nurašymo tvarkymui privalu vadovautis LR vyriausybės 1993.10.27 nutarimu Nr. 804 “Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atsakomybės“, LR Finansų ministerijos 1993.12.16 raštu Nr.91N “Dėl pavizdynio sąskaitų plano“, LrR Vyriausybės 1998.07.30 nutarimu Nr. 955 “Dėl Ilgalaikio turto nusodėvejimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ bei šios tvarkos nuostatomis.
2. Kiekvieno ketvirčio pabaigoje materialiai atsakingi asmenys parengia nurašytinio ilgalaikio marterialaus turto nurašymo aktą, kuriame nurodoma:2.1. IMT inventorinis numeris;2.2. IMT vieneto pavadinimas;2.3. IMT grupė;1.4. materialiai atsakingas asmuo;1.5. įsigijimo savikaina;1.6. sukauptas nusidėvėjimas;1.7. nurašymo priežastis;1.8. realizuojamoji vertė (nurodama tik tuo atveju, jei turtą galima parduoti).
3. Ilgalaikis materialus turtas gali būti nurašomas dėl tokių priežasčių:3.1. stichinės nelaimės, gaisro ir pan.;3.2. vagystės;3.3. netinkamumo vartoti;3.4. fizinio ir moralinio nusidėvėjimo;3.5. pardavimo.4. Materialiai atsakingojo ir skyriaus darbuotojo, atsakingo už IMT apskaitos informacijos pateikimą, pasirašytą ir departamento direktoriaus patvirtintą aktą pateikia buhalteriui.5. Buhalteris, remdamasis minėtąją informaciją, patikrina nutodytą akte ir apskaitos sistemoje nurašytinio IMT vieneto likutinę vertę (įsigijimo savikainą ir sukauptą nusidėvėjimą), bei įvertina mokestinį tokio turto nurašymo poveikį (PVM atstatymas, ilgalaikio turto, kuriam buvo taikyta investicija, nurašymas, pardavimas už mažesnę nei likutinė vertė kainą ir pan.).6. Kartu susavo išvadomis, buhalteris pateikia nurašymo aktą nuolatinei nurašymo komisijai.7. Nuolatinė nurašymo komisija, apžiūrėjusi nurodytą turtą ir įvertinusi jo būklę, tvirtina minėtąjį aktą arba jį taiso.8. Gavus administracijos leidimą nurašyti IMT, materialiai atsakingas organizuoja susidėvėjusio ir nereikalingo turto likvidavimą (nudriovimą, išardymą) arba pridavimą į metalo laužą.9. IMT nurašymas įforminamas: surašomas ilgalaikio turto nurašomasis aktas. Akte turi būti nurodytas turto nurašymo būdas: likviduojamas arba priduodamas į metalo laužą.10. Šį aktą pasirašo Aviakompanijos departamento, kurio turtas nurašomas, direktorius arba jo pavaduotojas, materialiai atsakingasis ir buhalteris, tvarkantis IMT apskaitą. Aktą tvirtina Aviakompanijos generalinis direktorius ar jo įgaliotasis asmuo.11. Informacija aviakompanijos valdybai apie IMT nurašymą teikiama du kartus per metus, ruošiant pusmetinę ir metinę finansinę atskaitomybę.
Kiekvieno ketvirčio pabaigoje materialiai atsakingi asmenys rengia ir per 10 dienų po ketvirčio pabaigos teikia nurašymo komisijai tvirtinti nenaudojamo ilgalaikio turto aktus. Nurašymo komisija, remdamasi ilgalaikio turto ir atsargų nurašymo tvarka, teikia parduotino ir nurašytino turto aktus. Ketvirčio pabaigoje, remiantis sudarytais aktais, iki valdyba patvirtins nurašomo ir parduodamo turto aktus, formuojamas atidėjimas, susidedantis iš ilgalaikio turto likutinės ir realizacinės vertės skirtumo, bei iš nurašytino ilgalaikio turto likutinės vertės. Valdybai patvirtinus parduodamo ir nurašomo ilgalaikio turto sąrašą, remiantis valdybos susirinkimų protokolais atliekami atitinkami įrašai apskaitoje. Kiekvienų metų pabaigoje, Finansų departamento finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteris paruošia parduoto ilgalaikio turto, kuriam buvo taikyta investicija, sąrašą, bei žemiau likutinės vertės parduoto ilgalaikio turto sąrašą, kuriais remiantis yra apskaičiuojami koregavimai pelno mokesčio tikslais.
9. 1 punkte numatytais terminais Finansų departamento finansinės apskaitos ir mokesčių skyrių buhalteriui. pateikiami šie su ilgalaikio turto pardavimu susiję dokumentai:11.1. Pardavimo sutarties kopija11.2. Pardavimo PVM sąskaita – faktūra, išrašyta remiantis PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo tvarka;11.3. Priėmimo – perdavimo aktas;11.4. Turto fondo / susisiekimo ministerijos leidimo parduoti turtą kopija (jei reikalaujama)10. Remiantis pateiktais dokumentais Finansų departamento finansinės apskaitos ir mokesčių skyrių buhalteris atskirai apskaito ilgalaikio turto pardavimo pajamas ir nurašo ilgalaikio turto likutinę vertę.
11. Jeigu ilgalaikis turtas, prieš jį parduodant, buvo naudojamas trumpiau negu 5 metus Finansų departamento finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteris privalo atstatyti pirkimo PVM, remdamasis 1996.05.09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 546 nuostatomis (nuo likutinės vertės).Ilgalaikio materialaus ir finansinio turto perkainojimas ir jo rezultatų atspindėjimas apskaitoje.LR Vyriausybės nutarimas Nr. 995 98.07.30Įmonės ilgalaikio finansinio turto apskaita. Finansinis turtas atspindi tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Ilgalaikis finansinis turtas skirstomas: investicijos, gautinos sumos, nuosavos akcijos. Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos akcijos bei obligacijos, kurias įsigijo įmonė. Tokiu būdu įmonė įgauna tam tikrų teisių šiuos vertybinius poperius išleidusil ūkio subjektų atžvilgiu. Duomenų apie įmonės ilgalaikio finansinio turto apskaita negauta.
Įmonės ilgalaikės debitorių skolos, jų sintetinė ir analitinė apskaita. Įmonės ilgalaikės debitorių skolos apskaitomos 17 sąskaitoje. Joje apskaitomos paskolos, suteiktos įmonės darbuotojams ir darbuotojai, iš kurių atsiskaitoma nustatyto dydžio sumą kas menėsį. 4 tema. ATSARGŲ APSKAITAĮmonės atsargų rūšys, jų nomenklatūra.Atsargų rūšys ATSARGŲ NOMENKLATŪRA (“SKAITOJE”) Skaitos Skaitos IšlaidųKodas Pavadinimas kodas pavadinimas sąskaita0001 Mini Bacardi OAAROM Romas“Bacardi”0,05l 60131111
Atsargų įsigijimo sistema. Atsargos įsigijamos pagal prekių užsakymą Tiekimo skyriaus vadybininkai reikiamoms įsigyti prekėms pildo prekių užsakymo paraiška. Ją vizuoja to departamento direktorius, kuris užsako prekės, po to vizuoja generalinis direktorius . Tik su visais reikiamais parašais vadybininkas perka reikiamas prekės ir atiduoda jas į sandelį.
Tiekėjai. Pasirinktas tiekėjas – tai tiekėjas, kurį yra patvirtinusi Pirkimų komisija ir su juo yra sudaryta įpareigojanti ilgalaikio tiekimo sutartis (yra aptartos kainos, garantijos, mokėjimo terminai, pristatymo terminai). Esant pirkimo poreikiui, pirkimai turi būti vykdomi tik iš pasirinkto tiekėjo. Patvirtintas tiekėjas – tai tiekėjas, kuris yra patvirtinti Pirkimų komisijos ir Bendrovė yra patenkinta jo tiekiamomis prekėmis, paslaugomis ar darbais, tačiau su jo nėra pasirašyta ilgalaikio bendravimo sutartis. Esant pirkimo poreikiui ir jei nėra pasirinkto tiekėjo, pirmenybė taikiama patvirtintiems tiekėjams.
Įmonėje taikomi atsargų apskaitos būdai ir įvertinimo metodai. Įmonėje taikomas FIFO atsargų apskaitos metodas. Šio metodo esmė yra ta, kad bihalteris sąskaitose fiksuoja kiekvieną atsargų pirkimo bei pardavimo atvejį.
Atsargų įsigijimo ir jų išdavimo (nurašymo) dokumentavimas. Atsargų išdavimą pirmiausia tvirtina atsakingo skyriaus viršininkas. Veliau pagal patvirtintą pirkimo paraiškų apdorojimo tvarką, remiantis pirkimo apimtimi, tvirtina finansų direktorius. Gavęs visus reikiamus patvirtinimus, užsakovas pats išsirašo reikalavimą, kurį pateikia sandėliui. Pagal šį reikalavimą sandelininkas išduoda atsargos.
ATSARGŲ NURAŠYMOTVARKA
1. Apskaitant atsargų nurašymą privalu vadovautis LR Vyriausybės 1993.10.27 nutarimu Nr. 804 “Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės”, LR Finansų ministerijos 1993.12.16 raštu Nr.91N “Dėl pavyzdinio sąskaitų plano”, LR Finansų ministerijos 1994.03.08 raštu Nr. 21N “Dėl turto įvertinimo” bei šios tvarkos nuostatomis.2. Kiekvieno ketvirčio pabaigoje materialiai atsakingi asmenys parengia nurašytinų atsargų aktą, kuriame nurodoma:2.1. Atsargų nomenklatūrinis numeris;2.2. Atsargų vieneto pavadinimas;2.3. Atsargų grupė;2.4. Materialiai atsakingas asmuo;2.5. Įsigijimo savikaina;2.6. Nurašymo priežastis;2.7. Realizuojamoji vertė (nurodoma tik tuo atveju, jei atsargas galima parduoti)3. Atsargos gali būti nurašomos dėl tokių priežasčių:3.1. Stichinės nelaimės, gaisro ir pan.;3.2. Vagystės;3.3. Netinkamumo naudoti;3.4. Fizinio ir moralinio susidėvėjimo;3.5. Pardavimo;3.6. Netikslingumo taisyti.4. Materialiai atsakingojo ir skyriaus darbuotojo, atsakingo už atsargų informacijos pateikimą, pasirašytą ir departamento direktoriaus patvirtintą aktą iki kito mėnesio 5 dienos pateikiamas Finansų departamento Finansinės atskaitomybės ir mokesčių skyriaus buhalteriui.
5. Finansų departamento Finansinės atskaitomybės ir mokesčių skyriaus buhalteris, remdamasis minėtąja informacija, patikrina nurodytą akte ir apskaitos sistemoje užfiksuotą nurašytino atsargų vieneto savikainą bei įvertina mokestinį tokių atsargų nurašymo efektą (PVM atstatymas ir pan.).6. Kartu su savo išvadomis, BAT buhalteris iki kito mėnesio 8 dienos teikia nurašytinų atsargų aktą nuolatinei nurašymo komisijai.7. Nuolatinė nurašymo komisija apžiūrėjusi nurodytas atsargas ir įvertinusi jų būklę, tvirtina minėtąjį aktą arba jį taiso bei teikia administracijai svarstyti iki kito mėnesio 15 dienos po ataskaitinio ketvirčio pabaigos.8. Gavus administracijos leidimą nurašyti atsargas, materialiai atsakingasis organizuoja atsargų likvidavimą arba pridavimą į metalo laužą. 9. Atsargų nurašymas, įforminamas surašant atsargų nurašymo aktą, (pavyzdys pridedamas). Akte turi būti nurodytas atsargų nurašymo būdas: likviduojamas arba priduodamas į metalo laužą 10. Šį aktą pasirašo departamento, kurio atsargos nurašomas, direktorius arba jo pavaduotojas, materialiai atsakingas asmuo ir buhalteris, tvarkantis atsargų apskaitą. Aktą tvirtina generalinis direktorius ar jo įgaliotas asmuo.11. Informacija aviakompanijos valdybai apie atsargų nurašymą teikiama du kartus per metus, ruošiant pusmetinę ir metinę finansinę atskaitomybę.Atsargų apskaita jų saugojimo vietose. Gautos atsargos pajamuojamos pagal kiekviną užsakymą. Sandėlininkas, gavęs visus reikalingus dokumentus (muitinės deklaracijos, sąskaitos) iš tiekimo skyriaus, daro įrašus konkrečios atsargos kortelėje arba užveda naują. Išrašo pajamų orderį.
Materialiai atsakingų asmenų atskaitomybė (apyskaitos, pirminių dokumentų perdavimas buhalterijai). Visu perduotu pajamų orderių numeriai surašomi į registrą, kurį pasirašo buhelteris ir dokumentus pridavus sandėlininkas. Registras pildomas dviem egzemplioriais, vienas lieka buhalterijoje, kitas – sandėlyje.
Atsargų apskaita buhalterijoje. Buhalterijos ir sandėlio duomenų suderinimas. Atlikus pajamavimą arba išlaidavimą sandėlyje, kasdien dokumentai pristatomi į buhalteriją, kur informacija suvedama į apskaitos sistemą. Kadangi sandėlio ir buhelterinės apskaitos programos nėra integruotos, kas mėnesį daromas likučių tarp šių duomenų sutikrinimas pildant atskirą žiniaraštį. Žiniarašį pildo sandėlininkas pagal sandėlio kartotekos duomenis. Fiziškai žiniaraštis laikomas buhalterijoe. Užpildžius žiniaraštį, sandėlio darbuotojas ir buhalteris tikrina likučius su apskaitos sistemos likučiais. Buhalteris pateikia kiekvieno tiekėjo sąskaitos judėjimus – pradinį likutį, apmokėjimus, naujus įsiskolinimus, galutinį likutį. Ataskaitos pateikiamos skyriams, kurie bendrauja su tiekėjais ir kuriems reikalinga informacija apie įsiskolinimus.
Atsargų inventorizavimas, natūralios netekties apskaičiavimas. Natūralios netekties nuostaliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo. Surašomas aktas. Remianatis aktų iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų. Inventorizacijos rezultatų nustatymas ir neatitikimų registravimas apskaitoje. Įmonė vadovaujasi LR Nutarimu Nr. 719 1999.06.03 Inventorizacija atliekama vieną kartą per metus, remiantis įmonės vadovo įsakymu, kuriame nurodami inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos. Jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklą, nurodomos inventarizacijos pradžios bei užbaigimo laikas, įsipareigojama šį faktą įforminti dokumentais (Priedas 14-15). Buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventarizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventarizacijos atlikimo dienos būklę. Ilgalaikis materialusis turtas, atsargos ir kitas turtas inventarizuojami atskirai kiekvienoje jo buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį. Inventorizacija įforminti sudaromi du inventorizavimo aprašai, kurie aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba kompiuteriu. Pirmasis inventarizavimo aprašo egzempliorius inventarizacijos baigimo dieną atiduodamas i buhalteriją, o antrasis – materialiai atsakingam asmeniui. Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Turto trūkumas priskiriamas prie gautimų už turto teūkumus sumų (jeigu numatoma trūkumų sumas išieškoti) arba netekimų ( jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma). Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės vadovas.
Literatūra
G. Kalčinskas, G. Černius. APSKAITOS TVARKYMAS: nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės, Vilnius 1996m. G. Kalčinskas, G. Černius. ĮMONIŲ APSKAITOS PAGRINDAI. Vilnius, 1997m.