AIDS

AIDS !!!

1979m. du jauni Niujorko gyventojai kreipësi á gydytojus dël labai reto auglio, Kaposi sarkomos, simptomø. Tokios pat diagnozës buvo patvirtintos ir kitø JAV miestø jaunuoliams. Ávairiuose ðalies miestuose uþregistruoti kitos retos ligos – pneumocistinio plauèiø uþdegimo – atvejai, visai tarpusavyje nesusijæ. Gydytojams prireikë nemaþai laiko suprasti, jog visi ðie atvejai yra tam tikros sistemos dalis.

Visus susirgimø atvejus jungë dvi aplinkybës: visi pacientai buvo homoseksualistai, o jø ligos rodë didelá imuninës sistemos nepakankamumà. Epidemiologai nusprendë, kas serganèius þmones skiria nuo sveikø. Jiems paaaiðkëjo, kad bûdingiausia pirmøjø AIDS susirgusiø þmoniø savybë – jø homoseksualumas, todël ligos prieþastis pirmiausia siejosi su gyvenimo bûdu. Tuo tarpu tarp homoseksualistø buvo populiarûs amilnitrito pagrindu pagaminti uostomieji norkotikai, todël mokslininkams kilo klausimas, ar jie gali sutrikdyti imuninës sistemos veiklà. AIDS plito tarp þmoniø, kurie turi daug lytiniø partneriø, serganèiø lytiðkai plintanèiomis ligomis ir þarnyno infekcijomis. Todël atsirado antra teorija, kad þmonës iðsekina savo imuninæ sistemà. Pneumocistinio plauèiø uþdegimo ir Kaposi sarkomos pasirodymas tarp intraveninius narkotikus vartojanèiø narkomanø ðios teorijos neepaneigë, nes buvo tvirtinama, jog Bhepatitas ir kitos infekcijos, perduodamos per bendrai naudojamas adatas, gali iðsekinti imuninæ sistemà.

Netrukus naujajam sindromui bûdingais negalavimais pradëjo skøstis sergantys hemofilija (hemofilija – paveldëta liga, kai kraujuje nëra VIII-ojo, pagrindinio kreðëjimo faktoriaus), vyrai, moterys, vaikai, kuriems bu

uvo perpiltas kraujas. Hemofilija gydoma VII-uoju faktoriumi, gaunamu sumaiðius tûkstanèiø donorø kraujà. Ðie faktai rodë, jog infekcijos sukëlëjas gali plisti ir per kraujà.
Iðtyrus paaiðkëjo, kad tokios ligos poþymiai buvo apraðyti net 1959m., tuomet þmonës ðià ligà vadino “pinigø liga”, nes ja sirgdavo turtingi þmonës.

Pasauliui buvo daug þinoma apie retrovirusus, kuriems priklauso ir AIDS sukeliantis virusas. JAV mokslininkai H.Teminas ir D.Baltimoras atrado pagrindiná viruso fermentà – atvirkðtinæ transkriptazæ. R.Galo sukûrë sukûrë net keletà bûdø, kaip bûtø galima surasti þmogaus imunodeficito virusà (ÞIV). 1983m. Paryþiaus institute grupë mokslininkø, vadovaujamø L.Montanjë, virusà iðskyrë ið jauno homoseksualisto, kuriam buvo nustatytas lëtinis limfmazgiø audiniø paburkimas, ir elektroniniu mikroskopu buvo padarytos pirmosios ÞIV nuotraukos.

Daugelis virusø pradeda veikti per kelias savaites. Pvz.: gripo virusui pakanka 1-5 dienø, o A hepatito virusui – maþdaug 4 savaièiø. Be kai kuriø neþymiø ligos poþymiø (pakilusios temperatûros, gerklës skausmo, iðbërimø), po keliø savaièiø pasireiðkianèiø maþdaug 70% ÞIV uþsikrëtusiø þmoniø, daugelis infekuotojø maþdaug penkerius metus nepastebi jokiø ligos poþymiø. Gerai jauèiasi ir atrodo visai sveiki, taèiau nuo pat uþsikrëtimo momento gali uþkrësti kitus. Infekuotasis virusà neðioja visà gyvenimà. Manoma, kad beveik visi ÞIV infekuoti þmonës mirs nuo AIDS.

Kai þmogus uþsikreèia ÞIV, jo imuninë sistema, bandydama neultralizuoti virusà, pradeda gaminti antikûnius. Juos aptikti daug lengviau nei patá vi
irusà, todël antikûniø buvimu ir nebuvimu kraujyje plaèiai naudojamas ÞIV testas. Þmogus, kurio kraujyje randama antikûniø, neutralizuojanèiø ÞIV, laikomas infekuotu arba seropozityviu. Gali praeiti nuo dviejø savaièiø iki trijø mënesiø, iki kraujyje pasirodys antikûniø, nors þinoma atvejø, kai praëjo daugiau laiko. Ðis laikotarpis vadinamas “lango periodu”. Organizmo imuninë sistema, reaguodama á viruso ásiverþimà, pradeda gaminti antikûnius, deja, ne veiksmingus, nes virusas paþeidþia svarbiausias imuninës sistemos làsteles, ginanèias organizmà nuo infekcijø.

Organizmo imuninë sistema gamina antikûnius, kurie naikina viruso antigenus, o ÞIV suardo ðá procesà ir todël organizmo imuninë sistema pamaþu silpsta. Virusas apgaudinëja imuninæ sistemà, nes jo negali atpaþinti kovai su juo gaminami antikûniai. Þmogaus imuninë sistema – sudëtingas mechanizmas, kuris atpaþásta, neutralizuoja ir paðalina ligø sukëlëjus. Kadangi ÞIV ásiskverbia á pagrindines imuninës sistemos làsteles, kurioje dauginamas ir galiausiai jas sugriauna, imuninë sistema suardoma. Uþsikrëtæ ÞIV infekcija paprastai neturi jokiø poþymiø – iðimtis: ilgà laikà padidëjæ limfmazgiai. Labai svarbûs imuninës sistemos limfocitai yra T làstelës, cirkuliuojanèios kraujyje ir besikaupianèios svetimkûnio ásikverbimo vietoje. Be to ðios làstelës yra specializuotos þudikës ir padeda baltiesiems kraujo kûneliams gaminti antikûnus, koordinuoja imuninës sistemos atsakà ir praëjus pavojui jà iðjungia. T làstelë yra svarbiausias ÞIV taikinys.

1985m. Vakarø Afrikos rajonuose atsirado ligoniø, turinèiø visus AIDS simptomus, kuriø nesukëlë jau þinomas ÞI
IV. Mokslininkams pavyko iðskirti naujà virusà. Nustatyta, jog ðis virusas skyrësi nuo ÞIV, taèiau vëlesni tyrimai parodë, jog tai yra tik jo variantas, todël buvo pavadintas ÞIV-2. ÞIV-2 savo genetine medþiaga skiriasi nuo ÞIV-1. Jis puola imuninæ sistemà ir juo uþsikrëtusius þmones padaro neatsparius toms paèioms oportunistinëms infekcijoms. Mokslininkai nustatë,jog þmonës infekuoti ÞIV-2
vëliau suserga AIDS.

AIDS – tai ágyto (akvizitinio) imuniteto deficito sindromas, paskutinë ÞIV infekcijos stadija. Nuo uþsikrëtimo ÞIV iki AIDS iðsivystymo gali praeiti keleri, kartais – net 10 ir daugiau metø. AIDS iðsivystymà gali paskatinti ir susirgimai kitomis ligomis.

Vystantis ÞIV infekcijai T làsteliø skaièius organizme maþëja. Serganèio AIDS þmogaus t làsteliø skaièius yra apie 200, kai tuo tarpu sveiko þmogaus 500-950 ar daugiau.

Þmogus sergantis AIDS paprastai suserga tuberkulioze, Kaposi sarkoma, grybelinëmis ligomis, bakterinëmis infekcijomis, citomegalo viruso sukeltu retinitu. Þmones, serganèius AIDS, kamuoja sekinantis sindromas, þinomas kaip “liesëjimo liga”. Dar viena ðios ligos forma AIDS demencija. Su AIDS susijusi demencija nëra oportunistinës infekcijos padarinys, – jà sukelia pats virusas.

ÞIV perdavimo bûdai:
1. Lytinis bûdas. Maþdaug 75% visø infekuotojø uþsikreèia nesaugiai lytiðkai santykiaudami. Jaunø merginø ir vyresnio amþiaus moterø lytiniai organai gamina maþiau iðskyrø, todël jos maþiau atspario ÞIV infekcijai. Tikimybë, jog vyras infekcijà perduos moteriai yra du kartus didesnë, negu moteris vyrui.
2. Perdavimas per kraujà. Ðis bûdas yp
paè pavojingas jei infekuotas kraujas dideliais kiekiais patenka tiesiai á kraujo apytakà. Þiv lengvai perduodama ir per infekuotus kraujo produktus – neapdorotà VIII kraujo faktoriø, reikalingà hemofilija sergantiems þmonëms. Nepaþeista oda – patikima kliûtis virusui. Tikimybë uþsikrësti nuo ÞIV per kraujà priklauso nuo viruso dozës, patekusios á kraujà. Pavojus uþsikrësti per neðvarias adatas, ðvirkðtus ar kitus durianèius instrumentus, kur kas maþesnis nei perpilant kraujà.
3. Motina gali perduoti virusà savo kûdikiui. ÞIV infekuota moteris virusà gali perduoti savo vaisiui, gimdydama arba maitindama já krûtimi. Maþdaug treèdalis ÞIV infekuotø moterø pagimdytø kûdikiø uþsikreèia ðiuo bûdu. 1994 metais pasaulyje apie 5-10% visø infekuotø ÞIV uþsikrëtë bûtent tokiu bûdu.

ÞIV neámanoma uþsikrësti per durø rankenas, bendrai naudojantis tualetu, indais, baseinais, miegant kartu lovoje (lytiðkai nesantykiaujant). Nepavojinga su serganèiu AIDS dalytis maistu, já priliesti ir netgi per buèinius. Ið pradþiø buvo nuogàstaujama, jog ÞIV galima uþsikrësti ir per kraujà siurbianèius vabzdþius, panaðiai kaip maliarijà ir geltonàjà karðtligæ. Tyrimai árodë, jog vabzdþiai neperduoda ÞIV.

Labiausiai ðiuo metu serga ðia liga Pietø Afrikos Sacharoje, kur PSO duomenimis ÞIV uþsikrëtæ per 11mln. þmoniø (kas treèias suaugæs þmogus). Intensyvus ÞIV plitimas ðiame rajone siejamas su 1970m. pradþia, kai virusas iðplito heteroseksualiniu bûdu. Ðio regiono infekuoti þmonës sudaro dvi treèiàsias visø uþsikrëtusiø suaugusiø ir 90% vaikø. Didelá nerimà kelia ir ÞIV infekcijos plitimo intensyvumas Pietø ir Pietryèiø Azijoje, kur ÞIV iðplito 1980m. viduryje. Ðioje dalyje jau uþsikrëtæ maþdaug 3.5mln. gyventojø. Jeigu nebus sustabdytas ÞIV plitimas artimiausiu metu èia bus panaði padëtis kaip ir Afrikoje. Ðiaurës Amerikoje, Australijoje, Vakarø Europoje apie ÞIV pradëta kalbëti 1970-øjø metø pabaigoje. Lotynø Amerikoje apie ÞIV kaip apie infekcijà pradëta kalbëti nuo 1980-øjø pradþios. Tokiose ðalyse kaip Brazilija daugiausia buvo ÞIV infekuotø injekcijø narkomanø 76%. Pastaruoju metu vis daugiau þmoniø uþsikreèia heteroseksualiniø santykiø metu. Lotynø Amerikoje yra daugiau nei 2mln. ÞIV uþsikrëtusiø þmoniø. Liûdna padëtis ir Vidurio Rytuose ir Ðiaurës Afrikoje, kur, PSO duomenimis uþsikrëtæ daugiau nei 150tûks. þmoniø. Dabartinë Centrinës bei Rytø Europos ir Centrinës Azijos raida taip pat gali paskatinti ÞIV infekcijos plitimà ðiuose regionuose. Èia ÞIV uþsikrëtæ daugiau nei 50tûkst. suaugusiø. Dël blogos ekonominës bûklës, narkomanijos bei prostitucijos susidarë geros sàlygos plisti ÞIV. Iki 1995.07.01 pasaulyje oficialiai uþregistruoti 1169811 sergantys AIDS asmenys. Taèiau PSO ekspertai mano, kad AIDS serganèiø pasaulyje skaièius yra apie 4,5mln þmoniø, o 1995 pabaigoje jø gali bûti daugiau nei 6mln, ið jø 1,5mln vaikai. Kaip ir prieð 13 metø plaèiausiai paplitæs lytinis ÞIV infekacijos perdavimo bûdas. Vis daþniau diagnozuojami nauji AIDS atvejai tarp moterø. PSO ekspertø duomenimis, pasaulyje per savaitæ ÞIV uþsikreèia 15000 moterø. Heteroseksualinis plitimo bûdas intensyvës ir 2000 metais sudarys daugiau nei 90%.

Ðiaurës Amerika 1mln.+

Lotynø Amerika ir Karibø ðalys 2mln.

Vakarø Europa 500 000+

Ðiaurës Afrika ir Viduriniai Rytai 100 000+

Sub-Sacharos Afrika 11mln.

Rytø Europa ir Centrinë Azija 50 000+

Rytø Azija ir Ramiojo vandenyno salos 50 000+

Pietř ir Pietryčiř Azija 3mln.+

Australija 25 000+

Padedant Pasaulinei sveikatos organizacijai, beveik visose besivystančiose đalyse sukurtos nacionalinës AIDS programos. Tikimasi, kad ir Lietuvos vyriausybë priims ir patvirtins seniai paruođtŕ Nacionalinć AIDS profilaktikos programŕ, nes AIDS pasirenka silpniausias visuomenës vietas ir parazituoja, naudodamasis sunkiausiai áveikiamomis ţmonijos problemomis: skurdas, diskriminacija ir kt.. O đi liga yra baisiai pavojinga, nes ŢIV infekcija bűna ilgŕ laikŕ nepastebima, o kai ţmonës pradeda mirti, virusas bűna jau labai ásiđaknijćs.

Bendras AIDS sergančiř suaugusiřjř ir vaikř skaičius

nuo 8 deđimtmečio pabaigos 9 deđimtmečio pradţios iki 1995 metř pirmos pusës

Pirmasis ÞIV infekcijos atvejis Lietuvoje uþregistruotas 1988 metais. Manoma, kad ÞIV ðalyje pradëjo cirkuliuoti 1983-1984 metais. Identifikuojant viruso ðtamà, paaiðkëjo, jog Lietuvoje vyrauja vakarietiðko tipo viruso ðtamai. Iki 1995.08.07 Lietuvos AIDS centre uþregistruoti 38 ÞIV uþsikrëtæ asmenys (37 – vyrai, 1 – moteris). 6 ið jø diagnozuota AIDS. Ið serganèiø AIDS 4 mirë. Vidutinis pacientø amþius 33 metai (nuo 19 -63). Remiantis epidemiologine analize, galima spëti, kad daugumai jø uþsikrëtë lytiðkai santykiaudami, 1 galëjo uþsikrësti besileisdamas intraveninius narkotikus (ÞIV plitimo bûdas per kraujà). Galima sakyti, kad Lietuva prasidëjo antrasis ÞIV plitimo etapas. Þinoma, kad Lietuvoje yra gerokai daugiau negu 38 ÞIV uþsikrëtæ asmenys. Remiantis ðalyje atliktais matematiniais apskaièiavimais ir atsiþvelgiant á tai, jog vyrauja lytinis plitimo bûdas ir yra 95% tikimybë, galima numatyti, jog ÞIV uþsikrëtusiø asmenø bus: 1995m. – 231þm., 1996m. -335þm., 1997m. – 686þmonës. Jei Lietuvoje ÞIV pradës sparèiai plisti per kraujà, tai uþsikrëtusiøjø asmenø skaièius neatitiks pateiktos prognozës ir kasmet augs geometrine progresija (1-5-25-625). Panaði ir ÞIV-AIDS padëtis Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. Lenkijoje, virusui paplitus tarp injekciniø narkomanø ÞIV-AIDS tapo ne tik medicinine, bet ir socialine problema, nes apie 70% visø Lenkijos narkomanø yra infekuoti ðiuo virusu.

ÞIV/AIDS epidemiologinë padëtis Lietuvoje ir kaimyninëse ðalyse

LIETUVA LATVIJA ESTIJA BALTARUSIJA LENKIJA KALININGRADO

SRITIS

ÞIV 38 35 47 107 3 409 13

Vyraujantys homo/ homoseks. homoseks. hetoroseks. tarp injekc. heteroseks.
plitimo bûdai heteroseks. nark.

ÞIV infekcija 1988m. 1987m. 1988m. 1987m. 1985m. 1988m.
pradëta regis-
truoti nuo:

Vyrai 37 34 43 73 1 904 11

Moterys 1 1 4 34 1 505 2

Infekuotumo
rodikliai 1mln. 10.3 12.9 31.3 10.7 85.1 14.8

gyventojř

AIDS 6 9 4 12 289 –

Mirć 4 3 3 7 152 –

Naudota literatűra: Medicinos enciklopedija; Laikrađtis “Medikř ţinios”; Laikrađtis “Lietuvos sveikata”; Ţurnalas “Sveikata”
Darbŕ atlikome kartu, nes abu buvome surinkć skirtingas literatűras, kurias bendrom jëgom panaudojome referato rađymui. Referatà raðë V.Pajaujis ir V.Ivanauskas.

Leave a Comment