AIDS

KAS YRA AIDS?

AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Sindrome) – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas – liga, kurią sukelia ŽIV. Tai ligų ir sindromų kompleksas, atsirandantis susilpnėjus žmogaus imunimei sistemai. Iš visų imunitetą silpninančių priežąsčių labiausiai imuninę sistemą naikina ŽIV.
ŽIV organizme nustatomas metodais, kuriais aptinkami antikūnai prieš ŽIV, arba sudėtingais virusologiniais tyrimo metodais, nustatančiais ŽIV genetinę medžiagą DNR arba RNR. Antikūnai organizme randami nuo užsikrėtimo praėjus nuo 3- 4 savaičių iki kelių mėnesių. Žmonės ,kurių organizme aptinkamas ŽIV, vadinami infekuotais.
Užsikrėtus ŽIV, iš karto nesusergama AIDS. Pirmieji AIIDS požymiai, priklausomai nuo įvairių faktorių, pasireiškia po 5 ar net 10 metų, kai virusas smarkiai pažeidžia imuninę sistemą.

ŽIV PLITIMO BŪDAI

Didžiausia ŽIV koncentracija aptinkama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė- seilėse ,šlapime ,tačiau jo kiekis čia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus. Skiriami 3 viruso plitimo būdai:

1.PER LYTINIUS SANTYKIUS

ŽIV užsikrečiama, jeigu vienas iš partnerių yra infekuotas. Pasaulyje 80% užsikrėtusių ŽIV užsikrėtė šiuo būdu.Užsikrėtimo tikimybė didėja, jei žmogus serga lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai (aanaliniai lytiniai santykiai, išžaginimas). Tyrimai rodo, kad labiau pažeidžiamesnės ŽIV moterys.

2.PER KRAUJĄ

Narkotikų vartojimas intraveniniu būdu.Užsikrečiama leidžiantis narkotines medžiagas bendromis adatomis ir švirkštais. Taip pat galima užsikrėsti naudojantis savo švirkštais, adatomis, traukiant į švirkštą bendrame inde. Panašiai kaip ŽIV plinta virusinių he

epatitų B ir C virusai.
Kraujo perpylimai.Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpylus kraują siekia iki 100%. Iki 1995m. pasaulyje apie 5% infekuotų ŽIV buvo užkrėsti perpilant kraują ar jo preparatus. Nuo 1985m. pradėjus tirti donorinį kraują, užsikrėtimų sumažėjo ir dabar pasaulyje sudaro mažiau 0,1% visų infekuotųjų, nes dėl inkubacinio periodo išlieka nedidelė pavojaustikimybė. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnių pradėtas tirti 1987metais.
Tatuiruotės ir kraujo ritualai.Adatos ir peiliai, skirti šiam tikslui,jei jie po naudojimo netinkamai dezinfekuojami ,gali tapti infekcijos šaltiniu.
Organų transplantacija.Ji, kaip ir kraujo perpylimas, yra pavojinga, nors visi organų ir audinių donorai tiriami dėl ŽIV. Saugumą persodinant organus ar audinius apsunkina ŽIV infekcijai (ir kitoms virusinėms infekcijosms) būdingas inkubacinis periodas ,vadinamas “lango” periodu. Tai yra pirmosios trys savaitės po užsikrėtimo, kai įprastais tyrimo metodais dar neegalima nustatyti antikūnių prieš ŽIV.

3.IŠ MOTINOS _ VAISIUI

Tikimybė, kad infekuota motina užkrės kūdikį nėštumo metu ar gimdydama, sudaro 13-30%.Besilaukiančioms ŽIV užsikrėtusioms moterims taikant tinkamą gydymą (antiretrovirusiniais vaistais) ir kitas priemones (Cezario pjūvis, nemaitinimas krūtimi), kūdikių užsikrėtimo galimybė sumažėja iki 2% ir mažiau.

ŽIV NEPLINTA

Oro lašeliniu būdu. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar ašaras.
Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu.Neužsikrečiama naudojantis tuoletu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant infekuoto asmens paruoštą maistą.
Per vabzdžių įk

kandimus.Viruso neplatina uodai ir erkės.

ŽIV ATSPARUMAS

ŽIV atsparus ultravioletiniams spinduliams ir rentgeno spinduliams ir šalčiui.
ŽIV greitai žūva virinamas (100 laipsnių C temperatūroje – per 20min.), paveiktas spiritu, chloru, rūgštimi ir šarmu, balinamosiomis ,dezinfekuojančiomis medžiagomis (0,5% natrio hipochlorito ir 0,5% gliutaraldehido tirpaluose žūva per 1 minutę; 1% chloramino tirpale – per 5 minutes; 50 – 70 laipsnių etilo alkoholyje – per 15 minučių).

Leave a Comment