11kl. kurso santrauka

1000 0

Ekologija – tai organizmø tarpusavio santykiai ir santykiai su aplinka. Ekologija susideda ið ðiø etapø:

1. Ekologija susijusi su pramone, su visuomeniniais mokslais, politika.

2. Gamtonauda

3. Gamtosauga,jai priklauso visø gamtiniø draustiniø, rezervatø steigimas ir apsauga, taip pat gamtos apsauga.

4. Þaliøjø judëjimas(Anglija, Vokietija)

Ekologijos tyrimo metodai:

1. Stebëjimas:

• Empyrinis – kada stebima be aparatûros

• Biosferinis – parinkus ekologinëje sistemoje tam tikrà vietà, stebima kaip vyksta pokyèiai

2. Eksperimentai:

• Atsitiktinis

• Eksperimentas tam tikrom detalëm iðsaugoti

3. Ekosistemø lygiuModeliavimas

• Konservuoti – fiksuoti ekosistemø fragmentai

• Maketai

• Ekosistemø etalonai(gamtos iðkarpos stebëjimas)

Ekosistema – tai sausumos pavirðius ir vandens erdvës dalis, kurioje gyvena augalai, gyvûnai, mikroorganizmai kartu su abijotine aplinka, sudarantys viieningà kompleksà(nuolat vyksta medþiagø ir energijos apytaka

Ekosistemà sudaro biocenozë(biologinë aplinka.Organiniai junginiai, turintys daug energijos) ir biotopas(Fzikinë aplinka.Neorganiniai junginiai, turintys maþai energijos).

Fotosintezë jai vykti reikalingas chlorofilas, kuris sugeria saulës ðviersà ir panaudoja kaip energijà.

Jai vykti reikalingas CO2 ,H2O, taip pat fermentai, kurie bûna þaliosiose augalø dalyse.

Ðviesos fazë: sugeriama ðviesa, skaidomas vanduo, iðsiskiria laisvas deguonis, sintetinama ATP, redukuojama NADP: Chlorofilas1 suþadinamas ðviesos kvanto, elektronas perneðamas ant NADP, Chlorofilas gauna trûkstamà elektronà ið vandens, vandens skaidyme, kur susidaro laisvas deguonis, dalyvauja chlorofilas2, sugeria saaulës ðviesà, nausoja vandens saidymui ir elektronui, perneðti nuo vandens ant chlorofilo1. Gamina ATP ir vandenilis prisijungia prie NADP ir susidaro NADPH.

Tamsos fazë: krakmolo gamyba(tamsa – ðviesa), jos metu sintetinami angliavandeniai, jie susidaro ið CO2, o redukcijai reikalinga NADPH.

Þmogaus sukurta dirbamø la

aukø bendrija, vadinama agroekosistema:

• Agrofitocinozës(dirbami laukai, þalieji augalai)

• Daugiametës pievos ir ganyklos

• Daugiametës plantacijos(sodai)

Biosfera þemës apvalkalo dalis, kurioje gyvena organizmai ir sudaro ekosistemø visumà.

Biosfera skirstoma: litosfera – kietoji þ. dalis,hidrosfera – vandens apvalkalas, daugiausia gyvybës ten, kur patenka ðviesa, atmosfera – oras.

Prokariotinø làsteliø sandaros ápatybës neturi mitachondrijø, endoplazminio tinklo, goldþio kompl., brnduolio. Làstelæ dengia standus apvalkalas,kai kuriuos gleivëta kapsulë. Po apvalkalu yra plazminë membrana ir DNR arba RNR.Bakterijos dauginasi dalindamosi á dvi dalis. Bakterijø reikðmë: CCHHHHHOH, raugintas pienas ir kt.Bakterijomis valomas vanduo. Jos sukelia ligas – dizenterija.

Virusai – cheminiai elementai, jø nepriskiriam nei augalam nei gyvûnam.Jie gyvena ir dauginasi tik kitø organizmø làstelëse.Jie sukelia daug ligø (ÞIV)

Làstelës cheminë sudëtis, neorganinës medþiagos. Làstelës elementai:O,C,N,H – 98%. Likusià dalá sudaro:S,Cl,P,K,Mg,Na,Ca,Fe – 1.9%. Làstelës sandara rodo gyvos ir negyv. gamtos ryðá, vienovæ.

H2O – 80% làst. masës – svarbiausias elementas. Nuo joo priklauso fizinës savybës, dydis, tamprumas, jis dalyvauja organiniø medþ. susidaryme(baltymo).Vandens funkcijos:

1. Tirpiklis

2. Termoreguliacija

3. Transportas

4. Ðalinimas

5. Vidinë organizmo terpë

6. Apsivaisinimas

7. Visi org. jung. susidaro vandens dëka

Druskos: padidina koncentracijà.

Cheminë baltymø sudëtis:H+O+N(atomai)(á daugelá – S, Fe, Zn, Cu) Baltymo molek. – makro molekulës.Sandara:polimerai- jo molek. ilga grandinë, kur yra daug monomerø.Baltymo monomerai – amino rûgðtys(apie 20 rûðiø) Jos turi COOH ir NHH

Baltymo molek. skiriasi (viena nuo kitos):

1. Amino rûgðèiø rûðiø sk.

2. rûðimis

3. Iðsidëstymo tvarka

Gamtinis baltymas turi 3 – 4 struktûras:

1. Pirminë – jungtys koovalentinës(peptidinës) – daug – polipeptidai

2. Antrinë – jungtys vandelinës, nepatvarios(spiralë)

3. Tretinë – jungtys hidrofobinës(globulë)(jos yra labai silpnos)

4. Ketvirtinë (jà turi tik kai kurios baltymø rûðys) &#

#8211; susijungusios kelios polipeptidinës grandinës

Gamtinis baltymas turi 3 – 4 str., sintetinis – 1.(Vilna, ðilkas)

Baltymo savybës:

• Vieni tirpsta HOH, kiti ne.

• Aktyvûs – neaktyvûs

• Siûlo pavidalo(raumenys) gali susitraut ir pailgët

• Baltymas sudar. ið apskritø molek. – pritaikyti transportavimui.

Baltymo funkcijos

• Statybinës – membranos, kraujagysliø sienelës, sausgyslës, kemzlës

• Katalitinis – pagreitina reakcijas(fermentai).

• Signalinë – làstelës membr. yra baltymo molek., kurio sugeba keist 3 strukt., reaguod. á iðor. dirgiklius

• Judëjimo – sutraukiami raumenys, virpinamos pirmuoniøø blakstienos ir þiuþeliai.

• Transportinë – gali prisijungt medþ. ir perneðt.(hemoglobinas – O)

• Apsauginë – susidaro bltymai, kurie nukenksmina kitas làst. ar balt.

• Energijos ðaltinis – jie suskyla iki amino rûgðèiø, dalis sintetina baltymus,dalis suskyla ir iðsiskiria energija.

Baltymø grupës :proteinai(polipeptidinës) ir proteidai(peptidinës ir nepeptidinës)

Pagal struktûrà:

• Fibriliniai(netirpsta HOH,tvirti mechaniðkai – atlieka struktûrines funkcijas – sausgyslë, plaukai)

• Globuliniai (3 strukt. tirpsta HOH ,atlieka fermentø vaidmená,signalinë funkcija(insulinas))

• Tarpiniai baltymai – fibrilinës kilmës(2 strukt.) tirpsta HOH – apsauginë funkcija

Angliavandeniai:sudëtingi organiniai jung. ,ten yra C,H , O atomø

Skirstomi: paprasti – monosacharidai(gliukozë), sudëtingi – polisacharidai(glikogenas,krakmolas).

Biologinis vaidmuo : energija(skaidant), statybinë funkc.

Lipidai – org. medþ. netirpsta HOH, tirpsta Benzine. Lipidai – riebalai,jø kiekis ávairiose organizmo vietose nevienodas.Tai vitaminai:A,D ;lytiniai ir kt. harmonai.

Lipidø reikðmë, funkcijos:

• Statybinë

• Energijos ðaltinis(riebalai)

• Vandens ðaltinis( riebalai)

• Apsauginë(riebalai) – blogai praleidþ. ðilumà(banginiai)

Nukleinës rûgðtys: DNR, RNR.

DNR yra branduolyje(chromodþsomose), mitachondrijose, plastidëse.Jos kiekis pastovus – saugo paveldimà informacijà. DNR – polimeras, sudarytas ið monomerø(nukleotidai). Nukleotido sandara:

Azotinë bazë, dezoksiribozë, fosforo rûgðties liekana.Nukleotidai skiriasi azotinëmis bazëmis: Adeninas, Guaninas,Citozinas, Timinas.Kaspinø dvigubinimasis – reduplikacija(prieð dalijimàsi)

RNR :iRNR(kiekis nepastovus) – branduolys, citoplazma, gaminasi branduoly,perneða DNR informacijà apie baltymo struktûrà. rRNR – yra ribosomose, dalyvauja jø

ø susidaryme. tRNR – transportuoja amino rûgð. á baltymo biosintezës vietà.

ATF: aprûpina làstelæ energija.

Mitybos bûdai: Autotrofai C ið CO2 ir sintezuoja á organinius junginius, naudodami saulës energijà.:

• Fototrofai vykdo fotosintezæ ir hemotrofai energijà gauna ið cheminiø reakcijø

Heterotrofai C ir energijà gauna ið kitø organizmø ir sintezuoza jiem bûdingus organinius junginius:

• Saprofitai naudoja negyvø organizmø organinius junginius(rûgimas, puvimas)

• Parazitai minta gyvø organizmø org. medþ.(tuberkuliozë).

Atrama ir judëjimas:griauèiai, raumenys, apsauginë, atrama, judëjimas.

Kvepavimas:aprûpina O2, ðalina CO2, ir H2O

Kraujotaka:Iðneðioja maisto medþ., surenka CO2, surenka irimo apykaitos produktus ir pro plauèius ar pro inkstus paðalinama.

Ðalinimo sistema:Inkstai, kepenys.

Ðlapimo ðalinimas:oda ðalina druskas,

Join the Conversation