nso ir kitos pasaulio paslaptys

1.ĮVADAS

Kosmosas, visata iki šiol mums kelia beribį susidomėjimą bei nerimą. Mūsų mokslas nėra dar taip toli pažengęs, kad galėtume išsamiau išnagrinėti šią, Žemę supančią erdvę. Žinoma, įvairios technologijos taip greitai vystosi, tobulėja, kad galbūt po kurio laiko iš tiesų sugebėsime ištirti visatą, išsiaiškinti begalę dalykų, kuriuos, šiuo metu, mes vis dar laikome paslaptimis.
Atradimas, kad šioje beribėje erdvėje mes nesame vieni, kad aukštesnės būtybės iš kito pasaulio galbūt nuolat lankosi Žemėje, visiškai pakeistų mūsų vietos Visatoje suvokimą. Apklausos internete skelbia, kaad daugelis žmonių vis dėlto tiki, jog Visatoje mes esame ne vieni. Tačiau mano žiniomis, oficialių duomenų, apie visuomenės nuomonę dar nėra pateikta. Tačiau gandai apie netikėtus, keistus NSO, ateivių pasirodymus sukelia nuostabą ar baimę visame pasaulyje. Šiuo metu yra begalė informacijos apie NSO, ateivius. Šia tema kuriami filmai, rašomos knygos, platinami straipsniai internete. Keliamos hipotezės apie kitų būtybių egzistavimą visatoje, apie NSO pasirodymus ir t.t. Taigi, ši tema tikrai labai aktuali. Ja diskutuoja tiek garbūs mokslininkai, tiek „paprasti“ žmonės jaau daugelį metų, tačiau vis dar niekas nesugebėjo atsakyti i klausimą: „Ar iš tiesų egzistuoja NSO?“ Mokslininkai net teigia, kad po 20 metų su mumis bendraus ateiviai. Ar verta tuo tikėti?

2.Teorijos apie NSO ir ateivius

NSO ( neatpažintas skraidantis objektas ) – bet koks skraidantis ob

bjektas arba reiškinys, kurio prigimties nepavyksta paaiškinti žinomais gamtos ir technikos objektais ir reiškiniais. Paprastai juos pastebi pavieniai stebėtojai, tačiau pasitaiko atvejų, kai juos pamato daugybė liudininkų, pvz., susirinkusi minia. Yra daug liudininkų, teigiančių, kad matė NSO arba ateivius iš kitų pasaulių, stebėjo juos iš arti ir turėjo su jais kalbinių ir fizinių kontaktų. Šiuo metu, manoma, kad NSO visame pasaulyje jau stebėjo apie 50 mln. žmonių. Su NSO siejami ir javų laukuose pasirodantys raštai, milžiniško dydžio taisyklingų geometrinių formų suguldytų javų piešiniai. Dažnai tuo metu kai, kaip manoma, jie turėjo būti sukurti matomi NSO. O patys javų raštai skleidžia mikrobangas.
Ateiviais vadinamos nežemiškos civilizacijos humanoidinės būtybės, kurios tariamai lankosi Žemės planetoje. Pranešimus apie ateivių pasirodymus tiria ufologijos mokslas. Kol kas nerasta jookių patikimų jų egzistavimo įrodymų ir daugumą pranešimų galima paaiškinti kaip psichologinius reiškinius, miego paralyžiaus pasekmes, haliucinacijas, klaidingų prisiminimų sindromo pasekmes ar tiesiog klastotes.

Ateivių klasifikacija

Pasakojimų apie ateivius išgirsti galime labai daug ir įvairių. Dažniausiai bendrieji ateivių, NSO bruožai sutampa, tačiau vis dėlto pradėta klasifikuoti ateivius į :
– vaiduoklius (šios būtybės pasirodo retai, susitikimai su jomis sudaro 4 procentus viso susitikimų su ateiviais skaičiaus. Jos atsitiktinai pasirodo pastatuose, dažnai eina kiaurai sienas lyg šmėklos. Daug kartų jos buvo sutiktos keliuose. Išskirtinis bruožas yra ta

as, kad pasirodžius šioms būtybėms, šalia dažnai nebūna NSO.)
– robotus (šie padarai įprasti mokslinės fantastikos kūriniuose, bet šiaip sutinkami retai (5 procentai visų įvykių). Robotai dažnai dalyvauja atliekant pagrobtų žmonių medicininius tyrimus. Keletą kartų žmonės robotus matė lauke. Atrodė, kad jie ieško “pavyzdžių”, kuriuos galės nugabenti į objektą. Tikrieji grobikai tokiais atvejais iš NSO neišeina.
– goblinus (groteskiniai padarai, panašūs į goblinus ir trolius iš daugelio tautų folkloro. Su jais susijusi baisioji namų apgultis, įvykusi 1957 metais Kentukyje (JAV), šios skraidančios būtybės 1970 metais Puerto Rike grobė gyvulius, o 1987 metais Anglijos Ilklio (Ilkley) dykynėje viena buvo nufotografuota. Svarbiausias skiriamasis bruožas yra tas, kad goblinų ausys labai atsikišusios, jie patys žalsvi.)
– neūžaugas (labai tamsūs ir plaukuoti. Šie padarai sudaro maždaug 5 procentus visų regėtų būtybių. Jie padarė žmonėms nemažą įspūdį. Apie tai galime spręsti iš to, kad buvo sukurta televizijos drama “V” ir trys filmo “Svetimas” serijos.)
– pilkuosius (pilkieji dalyvavo maždaug 37% įvykių, tačiau šis skaičius po 1980-ųjų padidėjo iki 50%. Buvo parašyta keletas populiarių knygų, sukurta filmų ir televizijos serialų, remiantis JAV gyvenančiais liudininkais, regėjusiais pilkuosius devintame dešimtmetyje. Šie ateiviai maži, paprastai 3,5 – 4,5 pėdų ūgio. Jų oda balta arba pilka (iš čia kilęs ir vardas), be plaukų. Nosis ir burna nenusakomos formos, ypač jei bandytume lyginti su akimis, itin išsiskirančiomis kiaušinio formos galvoje. To
os akys labai didelės ir apvalios, dažniausiai tamsios (net juodos), o užmerktos panašios į vabzdžių akis. Ir pats ateivių kūnas, ilgas ir plonas, su karksančia galva ant siūbuojančio liemens, dažnai būdavo tapatinamas su vabzdžiu.)
– šiauriečius (šio tipo ateiviai sudaro 24% visų per susitikimus matytų būtybių, bet nuo septinto dešimtmečio jų atklysta vis mažiau. Šeštajame dešimtmetyje kontaktuotojai dažniausiai sutikdavo draugiškus, gana panašius į žmones ateivius. Paprastai jie būdavo ilgais šviesiais plaukais ir mėlynomis akimis, aukšti, iki 6 pėdų ūgio. Šio tipo ateiviai ypač dažnai buvo sutinkami Europoje. Šiauriečiais buvo pavadinti dėl savo panašumo į skandinavus. Šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose daugelyje šalių, tarp jų ir Britanijoje, kontaktai įvykdavo beveik vien su šiauriečiais. Aukštų ir gana išvaizdžių šiauriečių akys panašios į kačių – įkypos. Nuo kitų skiriasi ir tuo, kad nesikiša į žmonių reikalus, o tik pasyviai viską stebi. Su šiauriečiais susitikę ir pasikalbėję žmonės tvirtino, kad jie yra netgi draugiški ir labai simpatiški. Negana to, šiauriečiai perspėdavo liudininkus, jog Žemę aplanko ir kiti ateiviai, kurie taip nesirūpina žmonių gerove, kaip sakėsi besirūpiną jie.)

Štai ką mes galime rasti paieškoję oficialios informacijos apie ateivius bei NSO. Tačiau šios informacijos tikrai mums tikrai neužtenka. Mes keliame įvairias teorijas apie NSO, nežemiškų būtybių egzistavimą, kilmę, apsilankymus Žemėje. Viena populiariausių nuomonių apie NSO kilmę teigia, ka

ad NSO – tai kosminiai erdvėlaiviai, atvykę pas mus iš kitų pasaulių, kuriuose egzistuoja gyvybė. Ši teorija turi daug smulkesnių skilčių, tačiau pagrindinė jos idėja yra būtent tokia.
Keliama daugybė hipotezių dėl ateivių egzistavimo, aptikta daug keistų radinių, įvyko daug paslaptingų reiškinių, kurie tiesiog verčia susimąstyti apie kitų, nežemiškų būtybių egzistavimą Visatoje. Kalbama, kad ateivių yra kosmose, jų yra Žemėje, svarstoma apie galimybę, kad jie yra gyvena vandenynuose ( tuo paaiškinami keisti vandenynuose, jūrose įvykę reiškiniai, pvz: įvairios „jūros pabaisos“, Bermudų trikampis). Iškelta hipotezė net ir dėl piramidžių statybos. Kyla klausimas, kaip senų senovėje gyvenę žmonės įstengė pastatyti tokius statinius, kuriuos ir šiais laikais, šiuolaikinėmis technologijomis pastatyti būtų tikrai nelengva.

3.Faktai
Šaltojo karo pabaigoje pasirodė pirmieji pranešimai apie NSO stebėjimus. 1946 metais buvo pastebėtos “vaiduokliškos raketos” virš Skandinavijos. Priimtiniausias to meto paaiškinimas teigė, kad rusai mėgina užgrobtus vokiečių ginklus, tačiau tai nelabai panašu į tiesą. Taipogi nežinoma, ar tuo laikmečiu Sovietų Sąjunga irgi buvo sutrikdyta “vaiduokliškų raketų”.
1947 metų birželį, disko formos objektai pasirodė šiaurės vakarinėse Jungtinėse Valstijose. Lėktuvo pilotas Kenneth Arnold’as, skrisdamas netoli Vašingtono Raniero kalno (Washington’s Mt. Ranier), pastebėjo devynis pusmėnulio formos objektus, kurie judėjo maždaug 1700 mylių per valandą greičiu. O tuo laikotarpiu toks greitis buvo sunkiai suvokiamas. Chuck Yeager’is viršijo garso greitį 1947 metų spalio 14 dieną, tačiau jis tai padarė 40000 pėdų didesniame aukštyje, ir greitis buvo apytikriai 700 mylių per valandą. Vadinasi objektų stebėjimo metu joks žmogaus valdomas aparatas Žemėje negalėjo skristi 1700 mylių greičiu. Taigi, kas tai buvo per objektai, kuriuos pastebėjo Kenneth Arnold’as?
Nežemiškoji NSO kilmės hipotezė tiksliai sutampa su daugeliu pranešimų apie NSO. Būdami ateivių kosminiais laivais, NSO turi pralenkti žemiškus skraidančius aparatus savo techninėmis galimybėmis, ir jie tai daro. Pranešta, kad NSO gali daryti 90° posūkius dideliu greičiu, kabėti vietoje, pasiekti garso greitį per kelias sekundes. Joks žemiškas prietaisas negali atlikti tokių manevrų, pasitelkiant dabartines medžiagų stiprumo ir varomųjų jėgų technologijų galimybes. Ir joks žemiškas pilotas negali išgyventi veikiančių inercijos jėgų – žmogaus kūnas būtų tiesiog sudarkytas.

Įvairūs radiniai
Susimąstyti verčia įvairūs milžiniški statiniai, urvai su kultūrų pėdsakais. Iškyla klausimas, ar netgi neatmenamais laikais žmogus iš tiesų įstengė kilnoti akmens luitus, kuriuos ten su šiuolaikinėmis technologijomis sunku stumtelėti iš vietos. Labai susidomėta ir įvairiais, nuostabą keliančiais piešiniais, pavyzdžiui, „Didžiuoju Marso dievu“ – maždaug šešių metrų aukščio piešiniu, kažkuo primenančiu žmogų su skafandru. Yra nuomonių, jog jam ant galvos arbūzas, tačiau tada iškyla klausimas, kam reikalinga sandariai su tuo arbūzu susiliejusi apykaklė?
Piešinių, kurie vaizduoja kažką panašaus į skafandrus, rasta daugelyje pasaulio vietų. Ir ne tik piešinių. Japonijoje aptinkama nemažai statulėlių, primenančių kosmonautus su skafandrais. Apie 30 cm dydžio figūrėlių detalėse galima įžiūrėti ir hermetišką „šalmą“ su apykakle, oro filtrą. Archeologai rado šimtus tokių statulėlių. Jų amžius vertinamas įvairiai – nuo trijų iki penkių tūkstančių metų. Bandymai įrodyti, kad šios statulėlės yra būdingo stiliaus Japonijai, neįtikinami, nes jos buvo pagamintos anksčiau, nei pasirodė japonai. Tai, manau, tikrai vertas susidomėjimo faktas.
Labai didelį susidomėjimą sukėlė ir 1921 metais aptiktas radinys Pietų Afrikoje, dabartinėje Zambijos teritorijoje. Tai neandertaliečio kaukolė, kurios amžius – apie 40 tūkstančių metų. Kaukolės smilkinyje matyti beveik idealiai apvali skylutė. Stebina tai, kad joje nėra jokių kaulo įtrūkimų, kurie būtų skylutę išdūrus smailia ietimi ar strėle. Beje, kaukolė rasta ne visa, o tik jos kairė pusė. Taigi, galima samprotauti, jog kulka, pramušusi kairiajame smilkinyje skylę, būtų ištaškiusi visą dešinę galvos dalį. Bet svarbiausia tai, jog prieš 40 tūkstančių metų apie šaunamuosius ginklus dar niekas ir įsivaizduoti negalėjo. Beje, šis radinys nėra vienintelis, kad senų senovėje buvo vartojami šaunamieji ginklai. Jakutijoje rasta prieš 40 tūkstančių metų gyvenusio bizono kaukolė, kurioje taip pat yra aptikta apvali skylutė. Tokie svarstymai apie ateivių viešėjimą Žemėje dar senų senovėje, pirmą kartą buvo aprašyti I. Školovskio ir K. Sagano knygoje „Gyvybė ir protas Visatoje“.
Centrinėje Amerikoje, Kosta Rikos miškuose bei pelkėse, aptinkami įspūdingi rutuliai. Jų dydis įvairus – nuo 10 centimetrų iki 2 metrų. Tačiau labai stebina tai, kad tai – rutuliai. Čia nieko keisto. Tačiau susidomėti šiais rutuliais verčia tai, jog dauguma jų yra įspūdingai dideli, sveria iki 15 tonų, o jų forma yra beveik absoliučiai sferinė. Reikia pastebėti tai, jog net ir šiais laikais ištekinti sferinį rutulį nėra paprasta. Šį darbą sudėtingomis staklėmis atlieka tik patyrę meistrai. Padarytos išvados, kad šie rutuliai buvo pagaminti 14-15 amžiais. Šie rutuliai randami vienintelėje Žemės vietoje, be to, apie jų atsiradimą niekas nieko nežino. Tai kelia nuostabą ir susidomėjimą. Svarstoma, jog galbūt tai gali būti kosminis paminklas, paliktas ateivių.
Kosminiu paminklu taip pat laikoma ir geležinė kolona, kuri yra apie 20 kilometrų nutolusi nuo Delio. Jos aukštis nuo pagrindo – 7m 20cm, dar beveik metrą ji įgramzdinta i žemę. Jos skersmuo prie žemes – 485mm, o viršuje – apie 20cm. Ji turėtų sverti maždaug 6,8 tonos. Ant šios kolonos yra užrašas, skelbiantis, jog ji pastatyta valdovo Čandraguptos II, gyvenusio 3-4m.prieš mūsų erą. Tačiau yra abejojama ir kolonos amžiumi, ir tikruoju kolonos statytoju. Labai stebina, kad ši kolona pagaminta iš geležies, kuri mažiausiai 1500 metų nerūdija. Ji pagaminta iš itin grynos geležies, neturinčios nei fosforo, nei sieros priemaišų. Tačiau kaip mūsų protėviai galėjo pagaminti tokią itin gryną geležį? Ir iš kur jie galėjo žinoti, kad visiškai gryna geležis nerūdija? Štai klausimai, į kuriuos niekas neranda atsakymų. Belieka tik svarstyti. Galbūt tai nežemiškų būtybių darbas?
Pasaulyje randama begalės tokių radinių, kurie sudomina ir be galo stebina savo savybėmis bei atsiradimo aplinkybėmis. Rasti įvairūs metalo bei kitų medžiagų dirbiniai, tobuli įrankiai, pagaminti prieš tūkstančius ar net milijonus metų. Tai labai stebina mokslininkus, tačiau niekas nieko negali tiksliai paaiškinti. Čia išvardinau tik keletą senovės istorijos, kultūros, meno mįslių, patirtinančių, kad galbūt Žemėje viešėjo ateiviai iš kosmoso.

Nepaaiškinami piešiniai laukuose

Keistas, neprognozuojamas, tačiau realus ir vis labiau viešinamas bei dokumentuojamas reiškinys – piešiniai javų laukuose (ratų bei kitokių formų), atsirandantys nepaaiškinamai jėgai „suplūkus“ javus. Šie reiškiniai pasaulį stebina jau daugelį metų, o labiausiai intriguoja tai, kad šie piešiniai randami ryte, kai iš vakaro laukuose nebuvo nei žymės.
Ratai javuose tapo tarptautiniu reiškiniu, kasmet daugėjant pranešimų iš įvairiausių pasaulio šalių. Apie juos praneša TV reportažai, kuriami filmai(pvz: filmas „Signs“ („Ženklai“), 2002, rež. M. Nightas Shyamalanas).
Daugiausia piešinių randama pietinėje Anglijos dalyje ( ypač netoli senųjų šventų vietų). Anglai tokias vietas, šitokius javų ratus fotografuoja, filmuoja iš lėktuvų. Šie piešiniai paveikia net žmonių meno suvokimą („javų ratai“ pradėti vaizduoti ant muzikos leidinių, videoalbumų viršelių ir t.t).
Buvo aiškinama, kad tai vėjo, vandens magnetizmo darbas, bet kasmet daugėjant šiems tobulai geometriškiems piešiniams, pradėta rimtai svarstyti apie galimybę, jog tai gali būti iš tikrųjų nežemiški reiškiniai. Be to, mokslininkai(vienas jų – JAV biofizikas dr. Williamas Levengoodas ) pradėję tyrinėti augmenijos pavyzdžius, paimtus tiesiai iš piešinių laukuose, nustatė mikrobangų ar elektromagnetizmo poveikį augalams. Nieko tiksliau kol kas pasakyti neįmanoma.
Atsirado netgi tokių entuziastų, kurie bando pamėgdžioti „paslaptinguosiuos piešinius“ javuose.Tačiau jie labai skiriasi nuo originalų ne tik savo netobulumu, bet ir fantazijos stoka bei „neišbaigtumu“.

4.Išvados (mano nuomonė)

NSO, ateiviai – tai visuomenę ypač jaudinančios temos. Mane tai labai domina taip pat. Žinoma yra daug temų, apie kurias galima daug ir turiningai kalbėti, tačiau pasirinkau būtent šią, kadangi mane temos apie visatą, ateivius ir t.t. domina nuo vaikystės. Šia „ateivių, NSO“ tema kalbama, viešai diskutuojama visame pasaulyje. Yra begalės teorijų apie ateivių egzistavimą, atsirado moksliniai „NSO“ bei „ateivių“ sąvokų apibrėžimai.

Visame pasaulyje jau daugelį metų pasitaiko daug žmonių pasakojimų apie ateivių pasirodymus, jų padarytą žalą (masiniai gyvulių skerdimai, laukų išdeginimai, žmonių pagrobimai), žmogaus protu nesuvokiamus reiškinius. Žmonės ateivius apibūdina gana panašiai, jų pasakojimai vieni į kitus panašūs. Ateiviai netgi pradėti klasifikuoti į „robotus“, „goblinus“, „neūžaugas“, „pilkuosius“, „šiauriečius“. Ir kodėl gi mes neturėtume kreipti dėmesio i šiuos žmonių pasakojimus, pastebėjimus? Tuo labiau, kad šie pasakojimai yra tikrai įtikinami, o dažnai viskas net užfiksuojama fotoaparatais ar videokameromis. Kokia būtų prasmė visa tai išsigalvoti? Negi žmonės iš įvairiausių pasaulio kampelių susitarė meluoti, kurti nebūtus dalykus? Manau, kad tikrai ne. Visi pasakojimai negali būti tiesiog „iš piršto laužti“. Viskam turi būti paaiškinimas. Taigi, paaiškinimą mes kaip ir turime, tai – ateiviai. Be to, randama nemažai „įrodymų“ visame pasaulyje.

Žinoma, į šią temą galima pasižiūrėti ir iš kitos pozicijos. Juk čia tik mes nusprendėme, jog tai įrodymai, kad egzistuoja visatoje gyvybė, nes tai turbūt paprasčiausias būdas viskam paaiškinti. Pasaulyje randame prieš kelis milijonus metų gamintų įrankių, keistų milžiniškų, tobulai apvalių rutulių, aptinkami milžiniški, tobulai tikslūs piešiniai laukuose ir pan. Viskam tam gali būti daug kitų paaiškinimų, tai galėjo būti nebūtinai ateivių iš kitų planetų darbas. Tiesiog galbūt mūsų fantazija per laki, o gal mes ne tokie protingi, kokiais save laikome. Galbūt galime atrasti ir paprastesnių paaiškinimų dėl įvairių keistų( keistų mūsų akimis) reiškinių. Tai juk galėjo būti prieš milijonus metų Žemėje gyvavusių civilizacijų palikimai, o galbūt tai yra tiesiog gamtos „pokštai“.

Mano nuomone, gal ir egzistuoja kur nors Visatoje kita gyvybė, tačiau mes dar nesame tokie išsivystę mokslo atžvilgiu, kad galėtume tai tiksliai nustatyti. Gal po kurio laiko mes galėsime aplankyti kitas planetas, išrasime tobulesnius prietaisus. Manau, tada turėtume daug daugiau galimybių ištirti ne tik Žemę, kurioje gyvename, bet ir daugiau sužinoti apie Visatą, kitas galaktikas, gal ir kitas civilizacijas. Tačiau dabar galime tik diskutuoti ir kelti įvairias hipotezes dėl ateivių egzistavimo ar neegzistavimo, ir bent kolkas dar daug dalykų mums yra nesuvokiami, nesuprantami ir nepaaiškinami. Taigi, ateiviai, NSO – tema, kurią vis dar gaubia paslapties, nežinomybės šydas.

5.Naudota literatūra

1. Kanišauskas, S. (1988). Kur jūs, ateiviai iš kosmoso? Vilnius.
2. (2006) Ateiviai [interaktyvus].[žiūrėta 2006 m. gruodžio 5 d]. Prieiga per internetą: http://ateiviai.phplabs.net/skaityti.php?nauji_tekstai.

Leave a Comment