kometos

Halio kometa

Šviesiausia iš žinomų periodinių kometų. Orbitos elementai: a=17.8 av, e=0.967, i=162.3, P=76.03 m. Pirmą kartą apie Halio kometą buvo rašyta 240 m. pr. Kr. Šios kometos orbitą 1682 apskaičiavo E. Halis. XX a. per perihelį praskriejo 1910 ir 1986 metais. Su Halio kometa susiję Akvaridų ir Orionidų meteorų srautai. 1996 metų kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: Giotto (600 km), Vega 1 (8890 km), Vega 2 (8030 km), Sakigake (7 mln. km) ir Suisei

(151 000 km).

Enkės kometa

Trumpaperiodė kometa. Ji yra dažniausias Žemės aplinkos svečias. Orbitos elementai: a=2.21 av, e=0.150, i==12.9, P=3.3 m. Skersmuo 2.6 km. 1786 atrado P. Mešenas; periodą 1819 apskaičiavo J. Enkė.

Ilga Hyakutakio kometos uodega

Daugelis tur būt prisimena šviesią Hyakutakio (Hyakutake) kometą, kuri spindėjo danguje 1996 metų pavasarį. Tik dabar paaiškėjo, kad 1996 metų gegužės 1 d. kosminė stotis “Ulysses” kirto joninę šios kometos uodegą. Apie tai paskelbė dvi nepriklausomos tyrėjų grupės žurnale “Nature”. Geraint H. Jones ir kiti tyrėjai tokią išvadą padarė remdamiesi užfiksuotu Saulės vėjo magnetinio lauko kypties staigiu pakitimu, protonų skaičiaus sumažėjimu ir sunkiųjų elementų jonų užregistravimu. George Gloeckler, taaip pat remdamasis “Ullyses” rezultatais, aptiko anglies, deguonies, neono ir kitus jonus, kurie buvo pastebėti ir Halio (Halley) kometos galvoje. Jau ir anksčiau buvo pastebėti tam tikri pakitimai 1996 metų “Ullyses” duomenyse , tačiau tik dabar jie buvo susieti su Hyakutakio kometa.

br />Paaiškėjo, kad Hyakutakio kometos uodega buvo tikrai ilga – apie 0.5 milijardų kilometrų, maždaug tris kartus ilgesnė negu nuotolis nuo Saulės iki Žemės.

HYAKUTAKIO KOMETA

1996 m. sausio 30 d. japonas Y.Haykutakis atrado naują šviesią kometą. Ši kometa tapo viena iš garsiausių šio šimtmečio kometų – ji praėjo visą dangų nuo Svarstyklių iki Persėjo, ir kovo bei balandžio mėnesiais puikiai matėsi plika akimi. Kometa priartėjo visai arti Žemės – kovo 24 d. ji buvo tik už 15 mln. km ir matėsi šiaurės dangaus poliaus kryptimi. Taip arti Žemės nepraskriejo nė viena kometa nuo 1556 m., taigi per 440 metų. Kometa pasirodė Svarstyklių žvaigždyne. Po to ji dideliu greičiu pralėkė per Mergelės, Jaučiaganio, Grįžulo Ratų, Slibino, Grįžulo Ratelių, Žirafos ir Persėjo žvaigždynus. Kovo 22 d. jos ryškis pasiekė nulinį, dujinė melsva uodega nusidriekė net 200 – 30 laipsnių; kai kurie stebėtojai matė uodegos pėdsakus net už 60 laipsnių ir toliau nuo kometos galvos. Astronomai ir mėgėjai ilgai prisimins šią netikėtai pasirodžiusią danguje viešnią. Kometa skrieja beveik paraboline orbita ir geriausiu atveju vėl sugrįš prie Saulės tik po 10 – 20 tūkstančių metų. Radiolakaciniais stebėjimais nustatyta, kad Haykutakio kometos branduolys (kometoidas) yra vos 2 km dydžio.
Nepaisant to, kometos dujinė skraistė apie kometoidą buvo maždaug 2 laipsnių dydžio, taigi apie 0,5 milojono km.

ČERNIO IR PETRAUSKO KOMETA

Vilnietis Kazimieras Černis 1972 metais dar būdamas vidurinės mokyklos mo

oksleivis, labai susidomėjo žvaigždėtu dangumi. Jis pastebėjo ne vienos kometos pasirodymą, bet vis būdavo ne pirmasis. 1980 metų vasarą K.Černis su studijų draugu J.Petrausku dalyvavo vasaros ekspedicijoje ant Maidanako kalno Uzbekijoje. Liepos 31-osios vakare jie pastebėjo maždaug devintojo žvaigždinio ryškio miglotą objektą, judantį ant Berenikės Garbanų ir Skalikų žvaigždynų ribos. Nė viename žvaigždėlapyje jo nebuvo. Rugpjūčio pirmąją apie atradimą buvo pranešta Šternbergo Adtronomijos institutui Maskvoje, o iš ten pasiųsta telegrama i Kembridžą (JAV). Centrinis astronominių atradimų biuras 1980 m. rupjūčio 4 dienos cirkuliare paskelbė vilniečių atradią viso pasaulio astronomams. Rugpjūčio 18 dieną vilniečių atrasta kometa buvo įtraukta į naujai atrastų objektų sąrašą ir pavadinta Černio – Petrausko vardu. Tai pirmasis dangaus kūnas, kurį atrado Vilniaus

TARPPLANETINĖ STOTIS – Į VILDO-2 KOMETĄ

1999 m. JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) numato paleisti tarpplanetinę stotį, pavadintą “Stardust” (“Žvaigždžių dulkės”). Stoties tikslas atskraidinti į Žemę Vildo-2 kometos dulkių. Stotis, padariusi du ratus aplink Saulę, po 23 mėnesių praskrie spro Žemę, kurios traukos jėga pagreitins stotį ir nukreips ją link periodinės Vildo-2 kometos. Prie kometos stotis priartės 2003 m. gruodžio mėn., pralėks 100 km nuo kometos dranduolio ir paims į savo konteinerį ometos dulkių. 2006 m. sausio mėn. stotis vėl priartės prie Žemės ir išmes konteinerį, kuris nusileis JAV teritorijoje. Vildo-2 kometa centrinėje Saulės sistemos srityje pasirodė 1974 m., ka

ai ją užgrobė Jupiterio traukos laukas. Kometa skrieja aplink Saulę 6,4 m periodu – jos perichelis yra truputį arčiau už Marso orbitą.

Leave a Comment