Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulęskrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu . Geriausiai matomasopozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, oMarsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartojavidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso irŽemės būna mažiausias (~55 mln. km), Didžiojoje opozicijoje Marso diskasmatomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį. Marso paviršiuje daugkraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ungikalnių. Vidutinis aukščiųskirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas,Arsija, Askrėja ir Povas), aukštis 20-25 km. Planetos plutoje yra didžiuliųplyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio, Marinerio kanjonųsistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso p. pusrutulis ~3 kmaukštesnis negu šiaurinis, be to, p. pusrutulyje žymiai daugiau kraterių.Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95%), azoto (2.5%), argono(15%) deguonies (0.1%), vandens garų (<0.2%). Planetos geometr. albedas20%, slėgis prie planetos paviršiaus ~170 kartų mažesnis negu prie Žemėspaviršiaus: 15-45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti išledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaust-ra per parą; pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 C, pernaktį atšąla iki -100 C. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s),kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą. Pasak Marso sandarosteorinių modelių Marsas turi ~1000 km spindulio geležies ir geležiessulfido branduolį, ~2300 km storio silikatų mantiją ir virš jos ~100 kmstorio granito ir bazaltų plutą. Magn. laukas ~500 kartų silpnesnis neguŽemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apieMarsą ir jo palydovus gauta iš tarpplanetinių stočių: JAV – Mariner 4(1965), Mariner 6 ir Mariner 7 (1969), Mariner 9 (1971), Viking ir Viking 2
(1976), Mars Pathfinder (1997), Mars Global Surveyor (1997-1998). SSRS –Mars 2 ir Mars 3 (1971), Mars 4, Mars 5, Mars 6 ir Mars 7 (1979).Marso charakteristika|Pusiaujo skersmuo |6794.4 km ||Ašigalinis skersmuo |6754.6 km ||Paplokštumas |0.0058 ||Masė |6.419·1023 kg || |(0.1074 Žemės || |masės) ||Vid. tankis |3.93 g/cm3 ||Laisvojo kritimo pagreitis |3.71 m/s2 ||(prie paviršiaus) | ||Pabėgimo (II kosminis) greitis |5.02 km/s ||Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|24.62 h ||periodas | ||Pusiaujo plokštumos posvyris į |25.2 ||orbitos plokštumą | ||Apskriejimo aplink Saulę |1.8809 m. ||periodas | ||Sinodinis periodas |779.9 d ||Nuotolis nuo Saulės: | || |249.2 mln. km || |206.6 mln. km || |227.9 mln. km ||afelyje | ||perihelyje | ||vidutinis | || | ||Orbitos ekscentricitetas |0.0934 ||Orbitos plokštumos posvyris į |1.85 ||ekliptikos plokštumą | ||Nuotolis nuo Žemės: | || |401.3 mln. km || |54.5 mln. km || | ||didžiausias | ||mažiausias | || | |
Marso para šiek tiek ilgesnė už Žemės parą. Jo ašies pokrypis įorbitos plokštumą panašus į Žemės ašies pokrypį. Taigi Marse keičiasi metųlaikai. Kadangi Marsas yra apie 1,52 karto toliau nuo Saulės negu Žemė irmažesnis jo skriejimo orbita greitis, tai metai jame yra ilgesni ir lygūsapie 1,8809 Žemės metų. Jau sudarytas smulkus Marso paviršiaus žemėlapis (gal labiau tiktųsakyti marsalapis), kuriame visas Marso paviršius padalytas į 30geometriškai taisyklingų rajonų. Stambiausi paviršiaus objektai vadinamimokslininkų, mažesni — Žemės miestų vardais. Marse yra Gusevo (XIX a.Vilniaus astronomo) ir Alytaus krateriai. Automatinėms stotims nusileidus Marse ir atsiuntus į Žemę jopaviršiaus nuotraukas, buvo nustatyta, kad rusvą Marso paviršiaus spalvąlemia geležies oksidas (rūdys). Jokių gyvybės požymių kol kas nerasta.
1877 m. italų astronomas Džiovanis Virdžinijus Skiaparelis(Schiaparelli) pro teleskopą įžiūrėjo Marse tamsius ruožus ir pavadino juoskanalais. Prasidėjo įvairiausių spėliojimų apie galimus Marso gyventojuslaikotarpis, buvo siūloma užmegzti ryšius su marsiečiais. Vienas tokiųsiūlymų — iškasti Sacharoje griovius, pripilti juos žibalo, uždegti ir
tokiu būdu pasiųsti šviesos signalą. Tačiau kosminiai skrydžiai padarė galąspėlionėms — marsiečių Marse nėra. Marso paviršiaus vaizdas priklauso nuometų laikų. Žiemą ašigalinių ledinių kepurių plotas pasiekia net 50°platumą, o vasarą jos beveik išnyksta. Sezoninius Marso paviršiaus vaizdokitimus dar neseniai buvo bandoma aiškinti augmenijos suvešėjimu arsunykimu skirtingais metų laikais. Tačiau iš tikrųjų tai yra tik angliesdioksido ledo susidarymas ar tirpimas.Olimpo kalnas
Olympus Mons
[pic]23 km aukščio ir 600 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis ties Tarsijos irAmazonės sričių riba. Kraterio skersmuo – 90 km. Manoma, kad buvo aktyvusprieš 200 mln. metų. Laikomas vienu aukščiausių vulkaninės kilmės kalnųSaulės sistemoje.[pic]
Arsijos kalnas
Arsia Mons
14 km aukščio ir 485 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis Tarsijos kalnyne,vienas didžiausių vulkaninės kilmės kalnų Saulės sistemoje.[pic]
Askrėjos kalnas
Ascraeus Mons
24 km aukščio ir 460 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis Tarsijos kalnyne,didžiausias vulkaninės kilmės kalnas Saulės sistemoje.[pic]
Povo kalnas
Pavonis Mons
19 km aukščio ir 375 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis Tarsijos kalnyne.Vienas didžiausių vulkaninės kilmės kalnų Saulės sistemoje.
Fobas
Phobos
[pic]Didesnysis Marso palydovas. Orbitos spindulys 9380 km, orbitinis periodas0.319 d. Netaisyklingos formos (27[pic]22[pic]19 km). Paviršiuje daugsmūginių kraterių (didžiausias 10 km skersmens), 100-200 m pločio ir 10-20 m gylio vagų. [pic]Vid. tankis 2.2 g/cm3, geometrinis albedas ~6%. Marso opozicijos metu Foboryškis būna ~12, jo regimasis nuotolis nuo planetos disko kraštoskirtingose opozicijose svyruoja tarp 12″ ir 23″. 1877 atrado A. Holas.
Deimas
Deimos
[pic]Mažesnysis Marso palydovas. Orbitos spindulys 23 460 km, orbitinis periodas1.263 d. Netaisyklingos formos (15[pic]12[pic]11 km). Paviršiuje daugsmūginių kraterių. Vid. tankis 1.7 g/cm3, geometrinis albedas ~7%. Marso
opozicijos metu Deimo ryškis būna ~13, maksimalus regimasis nuotolis nuoplanetos disko skirtingose opozicijose tarp 40″ ir 76″. 1877 atradoA. Holas.3-D
[pic]
[pic]
MARSO ATLASAS
[pic]
Astronomija: kaip padaryti Marsą gyvenamu
Maži specialiai sukurtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiaigali įšildyti Marsą ir padaryti Raudonąją planetą gyvenama kur kas greičiaunei buvo iki šiol manyta. Kas Žemėje yra oro tarša, Marse gali pasidarytinepakeičiamais vaistais. Jokia žemiškoji gyvybės forma nesugebėtų išlikti atšiauriose Marsosąlygose. Todėl jau seniai yra galvojama, ar nepavyktų šios planetossušildyti taip pat, kaip žmonės, gaminantys šiltnamio dujas, sušildė Žemę.Tos dujos praleidžia žemyn didumą Saulės spindulių, bet sugaunainfraraudonąją spinduliuotę, sklindančią nuo planetos paviršiaus. Margarita Marinova iš Massachusetso technologijos instituto su savobendradarbiais bandė surasti tokias dujas, kurias sukeltų didžiausiąšiltnamio efektą, bet nenaikintų atmosferoje esančio ozono sluoksnio. Buvopasirinkti fluorovandeniliai CF4 ir C2F6, kurie stipriai sugeriainfraraudonuosius spindulius. Marinova sako, kad 20 atomine energijamaitinamų gamyklų prigamintų tų dujų tiek, kad Marso temperatūra peršimtmetį pakiltų 5 0C. Šito pilnai pakaktų tam, kad ištirptų poliarinėse srityse esantisledas, į Marso atmosferą patektų daugiau vandens ir anglies dvideginio iršilimo procesas dar paspartėtų. Be to, pasitelkus efektyvesnes dujas, visątai būtų galima sutrumpinti net iki dešimties metų. Kalifornijos technologijos instituto chemikai jau pradėjo sintezuotitokias dujas. Jie suskaičiavo, jog iš tokių dujų, kaip CF2SCF2CF3 irCF2OCFNFCF3 sumaišytas “kokteilis” galėtų sulaikyti net 95 proc.infraraudonųjų spindulių. Tokių medžiagų dar nėra, bet chemikai sako, kadjas nesunku sukurti.
ŠLAPESNIS MARSAS
Neseniai buvo pranešta, kad praeityje Marse tekėjo upės. Dabarsulaukėme kitų viltį žadinančių naujienų: Raudonojoje Planetoje galėjo būti
net tris kartus daugiau vandens, nei mes iki šiol manėme. Tik šičia yravienas nedidelis kabliukas: kadangi vandens kiekio Marse įverčiai labaiskirtingi, mes iki šiol tegalime tik apytikriai spėti, kiek jo ten yra. Laurie Leshin iš Arizonos universiteto Tucsone paskaičiavo vandenskiekį Marse naudodamasi savo atliktomis deuterio – sunkiojo vandenilioizotopo, studijomis. Laikui bėgant deuterio ir vandenilio tankių santykisauga, nes lengvesni vandenilio atomai palaipsniui iš atmosferos išlekia įkosminę erdvę. Kuo daugiau vandenilio, o tuo pačiu ir vandens, planetapraranda, tuo labiau pakinta šis santykis. Dabar Marse šis santykis yrapenkis kartus didesnis negu Žemėje. Taigi, jei, kaip mokslininkai tikisi, pradžioje Marso vandensizotopinė sudėtis buvo tokia pat, kaip ir Žemėje, Raudonoji Planeta turėjonetekti apie 90 proc. savo vandens. Bet Leshin, ištyrusi vandenįsenoviniame marsietiškame meteorite, mano, kad ši prielaida yra neteisinga.Nedidelis 12 g svorio uolienos gabaliukas, 1994 m. rastasAntarktidoje, atsirado prieš 4,5 mln. metų giliai Marso gelmėse tekančiojemagmoje. Kiekvienas tame gabaliuke įstrigęs “pirmapradis” vanduo privaloturėti tokią pat izotopinę sudėtį, kaip ir senovėję Marsą skalavęs vanduo.Bet Leshin duomenimis deuterio ir vandenilio santykis meteorite yradvigubai didesnis negu Žemės vandenyje. Tai reikštų, kad Marsą paliko tiknuo 70 iki 80 proc. pradžioje jame buvusio vandens.