ĮVADASXX amžiaus pradžioje astronomų tarpe vyko didžiulės diskusijos apie objektus, vadintus nebulomis. Kai kurie astronomai tikėjo, kad nebulos – tai tiesiog maži mūsų Galaktikos žvaigždžių spiečiai. Kiti nebulas laikė tolimais žvaigždžių spiečiais, didesniais nei pats Paukščių takas. 1924 metais E.Hablas išmatavo atstumą iki vienos iš nebulų – Andromedos nebulos. Hablas teigė, kad iki Andromedos – 2 milijonai šviesmečių. Andromeda tapo pirmuoju objektu, pripažintas kaip kita galaktika – nepriklausanti Paukščių tako galaktikai.Hablo atradimas visiškai pakeitė visatos supratimą. Didžiuliai atstumai tarp žvaigždžių tapo dar didesniais, įvedant atstumų tarp galaktikų kintamąjį. Staiga visata tapo kur kas didesne nei kas nors kada nors galėjo įsivaizduoti. Šio darbo tikslas – apžvelgti E.Hablo pasiūlytą galaktikų klasifikaciją bei aprašyti pagrindinius galaktikų tipus.
GALAKTIKOS SAMPRATAGalaktiką galima apibūdinti kaip didelę žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos sistemą, kurios narius sieja gravitacinė sąveika. Manoma, kad žodis „galaktika“ yra kilęs išgraikų kalbos žodžio „galaxy“ – pienas. Romėnai pieno keliu – Via Lactae vadino Paukščių taką. Pieno kelio motyvą perėmė ir kitos kalbos: angliškai Paukščių takas taip pat vadinamas Pieno keliu – Milky way. Daugelį amžių žmonės žinojo tik apie tuos dangaus objektus, kurie matomi plika akimi. Vienintele galaktika buvo Paukščių takas, o kitas – kaip vėliau paaiškėjo – tolimąsias galaktikas jie vadino ūkais. 1755 m. Immanuel Kant savo veikale “Visuotinė gamtos istorija ir dangaus teorija” išdėstė Saulės sistemos ir Galaktikos susidarymo teoriją. Iškėlė hipotezę, kad ūkai gali būti tolimos visatos, panašios į mūsų Galaktiką.1781 Charles Messier sudarė pirmą ūkų katalogą. Kur kas vėliau kurie ūkai pasirodė beesantys galaktikos, pvz. M31 –Andromedos galaktika. Herschel 1786-1802 publikavo tris katalogus, kuriuose buvo 5000 ūkų. J.L. Dreyer 1888 išleido New General Catalogue of Nebulae and Clusters of Stars – NGC, kuriame aprašė 7840 ūkų, spiečių ir galaktikų.
Galaktikų tyrinėjimas pasikeitė, kai 1845 m Wiliam Parson (Lordas Rosse) sukonstravo 1,8 m teleskopą. Su šiuo teleskopu jis pastebėjo galaktikų spiralinę struktūrą. Po keleto dešimtmečių, XIX a. pabaigoje astronomijoje pradėta taikyti fotografija, pakeitusi įprastinius dangaus tyrinėjimo metodus. Šiuo metu jau žinoma, kad Visatoje yra ne mažiau 300 milijardų galaktikų.Stebint pro teleskopus arba žiūronus, galaktikos atrodo kaip miglotos, dažniausiai pailgos, šviečiančios, į kraštus blunkančios dėmelės. XVIIIa. pabaigoje V.Heršelis visas danguje šviečiančias dėmeles pavadino ūkais, neskirdamas, ar tai yra mūsų Galaktikos objektai, ar kitos galaktikos. 1918-1923m. atlikti K.Lundmarko, H.Kertiso ir E.Hablo darbai įrodė, kad daugelis vadinamųjų ūkų yra kitos galaktikos. Lietuvos danguje plika akimi galima įžiūrėti vienintelę galaktiką – Andromedos galaktiką. Pietų pusrytulyje plika akimi matomos dvi galaktikos – Didysis ir Mažasis Magelano Debesys – stambiausi mūsų Galaktikos palydovai.E.HABLO GALAKTIKŲ KLASIFIKACIJA1925m. E.Hablas pasiūlė galaktikų klasifikacijos schemą, kuri, šiek tiek papildyta, tebevartojama ir dabar. Jis galaktikas suskirstė į tris klases: spiralinės, elipsinės ir netaisyklingosios galaktikos. E.Hablas galaktikas klasifikavo naudodamas „kamertono“ (angl.Tuning fork) sistemą. Elipsinės galaktikos buvo vizualiai priskiriamos „kamertono“ „kotui“, o spiralinės galaktikos sudarė „kamertono“ „virbus“. Hablas tikėjo, kad galaktikos atsiranda kairiajame kamertono gale, kai jos dar yra jaunos, ir juda į dešinįjį laikui bėgant. Remdamasis šia prielaida, Hablas teigė, kad elipsinės galaktikos yra jaunos arba ankstyvosios, o spiralinės – vėlyvosios galaktikos. E.Hablo galaktikų klasifikacijos schemaŠiandien jau žinoma, kad ši Hablo prielaida buvo išties klaidinga: tik spiralinės galaktikos yra linkusios suktis, o elipsinės galaktikos – tikrai ne; nėra tokio varianto, kaip elipsinė galaktika spontaniškai galėtų pradėti suktis, taigi, akivaizdu, kad elipsinė galaktika negali tapti spiraline. Tačiau nors Hablas klydo kurdamas savąją galaktikų evoliucijos teoriją, šiandien elipsinės galaktikos vis dar priskiriamos ankstyvosioms, o spiralinės – vėlyvosioms galaktikoms. Taigi, galima kelti prielaida, kad tam tikra prasme E.Hablas su savo galaktikų teorijomis tapo XX amžiaus Galilėjumi, negrįžtamai pakeitusiu tolimesnį Visatos supratimą.
Šiuo metu yra galaktikų tyrinėjimui naudojama modifikuota E.Hablo schema. Galaktikų klasifikacija: modifikuota Hablo schema• Sa-Sd – spiralinės galaktikos • Sba-Sbc – spiralinės skersinės galaktikos• S0 (SB0) – lęšinės galaktikos• E – elipsinės galaktikos• cD – supermilžinė elipsinė galaktika• Sm ir SBm – Magelano spiralinės (prtotipas Didysis Magelano debesis)• dIrr – nykštukinės netaisyklingos galaktikos• dE – nykštukinės elipsinės galaktikos• dSph – nykštukinės sferoidinės galaktikos
GALAKTIKŲ KLASĖSJau 1924m.