astronomija internete

Astronominės interneto svetainės, kuriose kalbama apie ateivius yra antros pagal lankomumą, po sekso svetainių. Tokios svetainės lankytojus pritraukia savo neįtikėtinamomis istorijomis, kaip: “aš mačiau skraidančią lėkštę”, “mane buvo pagrobę ateiviai” ar net “aš turiu vaiką nuo ateivio”! Gal iš ties tie žmonės yra matę ar patyrę kažką panašaus, tačiau mes pakalbėsime apie realiuosius dalykus.
Tikroji, pagrindinė astronomija susideda iš žvaigždžių, planetų, galaktikų, ūkų, kitų kosminių kūnų ir panašių dalykų. Apie tokią astronomiją yra palyginti sukurta nedaug svetainių. Apie keletą pakalbėsim plačiau.
Dauguma svvetainių yra pastoviai atnaujinamos. Jose galima nusipirkti vis naujesnių knygų, marškinėlių, įvairios atributikos, susijusios su kosmosu, taip pat kai kuriose – nemažo formato spalvotų nuotraukų, padarytų observatorijose arba iš palydovo, tačiau ir kaina tikrai nemaža. Per kai kurias svetaines, observatorijos ar mokymo įstaigos siūlo mokomuosius kompaktus, vaizdajuostes ar programas. Paprastai jų kaina taip pat didelė, bet dažniausiai kokybė kainai nenusileidžia.

Viena įdomiausių ir gausiausių svetainių yra www.space.about.com . Vien pavadinimas (space – erdvė, kosmosas; about – apie) sako, kad svetainė skirta papasakoti apie kosmosą, erdvę, essančią virs mūsų, virš Žemės atmosferos. Dauguma žmonių žvelgdami į žvaigždes, net nepagalvoja, kad net ir arčiausios žvaigždės yra už milijardų kilometrų, be to, norint nuskristi iki arčiausios žvaigždės (neskaitant Saulės)
reikėtų skristi devynis metus, be abejo skristi reikėtų šviesos greičiu !

Štai tokie yra
atstumai. Na, taip toli nekeliausim, nes iki ten dar nėra nusiųsto jokio palydovo iš Žemės. Beje, tikriausiai net nėra didelio reikalo ten siųsti kokius nors įrenginius, nes žvaigždžių temperatūra yra nuo, apytiksliai, dviejų tūkstančių iki keliasdešimt tūkstančių laipsnių. Taigi, žvaigždžių išorinė ir vidinė sudėtis nedaug skiriasi. Aplankę šį puslapį galime daug labiau įsigilinti, pabūti bet šiokiais tokiais mokslininkais, iš arčiau susipažinti su mūsų žvaigždės, Saulės, sistemos planetomis.
Svetainės titulinio puslapio kairėje pusėje yra surašytos
šios svetainės pakraipos, temos. Kitaip sakant, kiti puslapiai. O štai viduryje –, tarsi, atskirų svetainių apie astronomiją puslapiai. Kodėl taip manom? Nes įėjus į bet kurią iš šių “svetainių” atsidaro naujas puslapis, turintis savo home page (namų puslapį), žemėlapių puslapius (kadangi kalbam apie astronomiją, beveik kiekviena astronomijos innterneto svetainė turi žemėlapių ar nuotraukų puslapius), meninį puslapį, šiokį tokį aprašymą. Bet tai tikrai nėra atskiros svetainės. Visi šie įrašai priklauso vienai ir tai pačiai svetainei www.space.about.com .
Norėtumėm papasakoti apie keletą tokių įdomiausių “svetainių”.
“ Astronomy Online Star Maps”. Tai viena iš keleto panašių “svetainių”, kurios pagrindinis puslapis – žemėlapiai. Šioje “svetainėje” – žvaigždžių, nufotografuotų stambiu planu, ir planetų žemėlapiai. Nufotografuotos yra tik artimiausios žvaigždės.
Tolimesnių žvaigždžių dar nuotraukų nėra, nes Žemėje esančių teleskopų ir palydovų matmenys yra per maži pakankamai priartinti
toli esančias žvaigždes ). Pasirinkus planetą arba
žvaigždę, pasirodo jos paviršiaus žemėlapis. Norimą paviršiaus vietą galima išdidinti du – keturis kartus. Daugiausiai galima išdidinti Žemės paviršių – penkis kartus. Deja, Lietuvos pamatyti – nepamatysit. Ji yra per maža ir išdidinus žemėlapį iki maksimumo, ji matoma kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Gudija, dalim Rusijos ir puse Baltijos. Beje visa ši vietovė iš kosmoso matosi, kaip didelis žalias plotas.

Kita iš tokių žemėlapių “svetainių” yra “Skymaps.com”. Nesusimaišykit, tai tokia pat “svetainė”, kaip ir minėta prieš, nesvarbu, kad yra galūnė .com . Tiesiog toks pavadinimas. Čia yra sudaryti dangaus, tokio kokį mes matome tamsią, giedrią, naktį, žemėlapiai. Dažniau užeinant būtent į šią “svetainę” galima išmokti atskirti tikrajame danguje žvaigždynus ar kai kurias žvaigždes. Čia taip pat galima pasirinkus tam tikrą dangaus plotą jį pasididinti.
“As Seen From Earth”. Tai ko gero pati įdomiausia “svetainė”. Joje galima pasižiūrėti bet kurios Saulės sistemos planetos ar jos palydovo, žinoma ir pačios Saulės, nuotraukas. Bet deja, šios nuotraukos yra padarytos dirbtinai. Nors, jos mažai skiriasi nuo tikrų. Žinoma, galima suprasti, kad nuotraukos padarytos kompiuteriu, pvz: padarius didesnę Saulės nuotrauką matyti, kad Saulės spinduliai yra pasiskirstę tolygiai, padarytos absoliučiai simetriškos linijos (šiek tiek matosi ir mažesnėje, esančioje pirmame puslapyje.) , o taip neturėtų būti. Saulės sp
pinduliai sklinda visiškai netolygiai, be to jos paviršiuje pastoviai vyksta įvairios reakcijos, išsiveržimai, dėl to Saulės paviršius yra nelygus. Tačiau jei nekalbėsim apie Saulę, kitos planetos palieka nepaprastą įspūdį. Kaip pasižiūrėti šias nuotraukas? Visų pirma reikia įeiti į šią “svetainę”, iškart atsidaro toks puslapis ( ↓ ). Pasirenkate planetą ar jos palydovą, kurio maketą – nuotrauką norite pamatyti, pasirenkate iš kokios vietos (bet kurios planetos, jos palydovo, kosminių stočių
ar, kad ir Žemės) norite tą dangaus kūną pamatyti, pasirenkat kada turėtų būti daryta ta nuotrauka, tai yra metus, mėnesį, dieną bei tikslų laiką (čia jis yra pagal Grinvičo observatorijos arba, tiesiog, dienovidinio laiką. Lietuvoje tuo metu būtų dviem valandom anksčiau. Taigi, jei ten vidurnaktis, pas mus – dešimta valanda vakaro.). Taip pat galima pasirinkti, kokio dydžio turėtų būti kūnas.Čia, rodos, matuojama procentais, lyginant su visu nuotraukos dydžiu. Štai dabar galima pasižiūrėti nuotrauką, kokią jūs ir norėjote pamatyti, spaudžiant Run Simulator. Jeigu pasirinkote matmenis, kurių kompiuteris negali padaryti ar jie tiesiog netelpa nuotraukoje, vietoje nuotraukos jus pamatote užrašą, kad tokios nuotraukos nėra. Būna, kad tokios nuotraukos negali padaryti, nes vieta iš kurios darote yra per toli ar per arti, arba, kaip galima pamatyti Marso planetą fotografuojant nuo Marso paviršiaus? Žinoma viską galima padaryti, kur kas paprasčiau. Tik at
tėjus į šį puslapį galima, tiesiog, išsirinkti kūną, kurį norite pamatyti ir spausti Run Simulator. Nes pradžioje yra parenkamas optimaliausias variantas. Kūną matysit iš šiuo metu kosmose esančio palydovo Cassini (Kasinis), šių metų, šios paros, vidurnaktį. Jeigu tuo metu, vidurnaktį, tos planetos ar jos palydovo nesimato, automatiškai yra parenkamas laikas, kuomet yra geriausias matomumas. Tam palydovui nereikės specialiai daryti nuotraukos. Tiesiog yra jo skrydžio trajektorija ir pagal ją viską galima nuspėti, kurioje jis vietoje yra, arba buvo, ir kuri dalis pasirinkto kūno matysis.

Šioje svetainėje, www.space.about.com, yra vienas labai praktiškas dalykas. Tai – puslapio nusiuntimas į internetinę pašto dėžutę.

Dar viena įdomi interneto svetainė yra www.meteorhunters.com . Šioje svetainėje kalbama ne apie visą astronomiją, o tik apie vieną jos šakų – meteorus. Svetainėje galima rasti tikrai labai daug apie meteorus ir meteoritus. Dauguma žmonių
neskiria meteorų ir meteoritų. Kaip tik čia galima viską labai nuodugniai išsiaiškinti. (Jeigu įdomu: meteoras – ištįsęs šviesos blyksnis, kurį danguje sukelia degdama mažytė dalelė, įsirėžusi į Žemės atmosferą. Dažnai meteorai vadinami krintančiomis žvaigždėmis; meteoritas – kometų branduolių ar asteroidų skeveldra. Skrosdama atmosferą, ji sudega ne visa ir nukrenta į Žemę, išmušdama kraterį. Vienas didžiausių kraterių Žemėje yra Arizonos krateris, kurį meteoritas išmušė prieš tūkstančius metų.) Galima pasižiūrėti meteoritų nuotraukų, jei įdomu, sužinoti jų sandarą, kada nukrito, kur, kiek žalos padarė. Taip pat galima pasiskaityti apie vieną įdomiausių gamtos reiškinių – meteorų lietų. Šioje interneto svetainėje yra nuorodos į kitas svetaines, kurios susijusios su meteorais ar meteoritais. www.meteorhunters.com yra nemažai pasakojama ir apie kometas (kometa – ledo, dujų ir kosminių dulkių netaisyklingos formos kamuolys, skriejantis prie Saulės, dėl karščio ir vadinamojo saulės vėjo nuo kometos nusidriekia daug dujų ir dulkių, iš kurių susidaro kometos uodega.) Čia galima rasti ir įrašų apie žymiausią visų laikų kometą – Halio kometą.
Kaip matote visi šie dangaus kūnai vienaip ar kitaip susiję tarpusavyje. Svetainėje gausu teorinės medžiagos. Čia nuotraukų yra kur kas mažiau nei prieš tai minėtoje. Šią svetainę netgi galima būtų paminėti, kaip mokslinę, o www.space.about.com – pramoginę. Nesakom, kad joje nėra tikslių mokslinių duomenų, teorijos, aprašymų, tačiau yra taip kaip yra. www.meteorhunters.com. svetainėje yra ir vis pildosi universitetų, turinčių ką nors bendra su astronomija, sąrašas. Tai nebūtinai universitetai, kuriuose yra mokoma astronomijos, čia minimi ir turintys specialias laboratorijas, kuriose galima tirti meteoritus. Kai kurie universitetai turi net pakankamai modernius teleskopus. Žinoma pagrindiniai tokie universitetai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Neišvengiamai plečiasi interneto svetainės, kuriose yra tik parduodama, su astronomija turinčius bendro, gaminius. Tai dažniausiai būna teleskopai ir žiūronai – www.nkwholesaling.com ar http://shopping.discovery.com, arba plakatai, marškinėliai, knygos, vaizdajuostės, kalendoriai ir panašiai – www.astrographics.com, ar www.magazines.com. Astronomą – mėgėją tokie dalykai labai vilioja, tačiau
interneto “pardavėjai” nepasikuklina: pvz: už kalendorių paprašo $ 12.95 ( ≈50 Lt). Gal būt tai yra pakankamai normali kaina, tačiau paprastam lietuviui tai – prabanga (Na, tai mūsų nuomonė ). Mes išvardinom vos keletą paradavimu užsiimančių
svetainių. Jų yra begalo daug. Beveik kiekviena daugiau paplitusi pardavimo svetainė parduoda bent po kelis daiktus susijusius su dangum, kosmosu, astronomija.

Papasakojom apie kelias mums pasirodžiusias įdomias svetaines. Tikriausiai yra dar įdomesnių, tačiau jas peržiūrėti reikia laiko ir noro. Internetas paplitęs visame pasaulyje. Interneto svetainių vis daugės ir daugės. Vadinasi daugės ir astronomijos svetainių. Jos tobulės ir plėsis. Gal kada galėsim parsisiųsti tikrą, ne maketuotą kokios planetos nuotrauką. Lauksim.

Panaudota rašant:

Brian Jones “Kosmoso tyrimas”

Mario Rigutti, Giuseppe Longo, Mariantonia Santaniello,
Alberto Angelo Vittone “Iliustruotas žinynas. Astronomija”

www.space.about.com
www.meteorhunters.com
www.astrographics.com
www.nkwholesaving.com
www.magazines.com
http://shopping.discovery.com
www.starwishing.com

Leave a Comment