Saturnas

Saturnas – septintoji Saulės sistemos planeta, vienas įdomiausių dangaus kūnų, kurį supa švytintis žiedas. Tai paskutinė planeta, kurią giedrą naktį galima matyti plika akimi. Saturnas žinomas nuo neatmenamų laikų. Kaip ir kitos didžiosios planetos (Jupiteris, Uranas, Neptūnas) Saturnas yra dujinė planeta. Jis aplink ašį apsisuka per 10 h. ir 14 min. Palyginus su Žemės apsisukimo greičiu (23 h. ir 56 min.), Saturnas apsisuka daugiau nei dvigubai greičiau. Kadangi planeta dujinė, dėl didelio sukimosi greičio, ties ašigaliais ji yra kiek susiplojusi. Pusiaujo skersmuo – 120536 km, o ašigalinis – 108758 km.

Saturnas – antra pagal masę (568,5•1024 kg) ir dydį Saulės sistemos planeta. Erdvėje šis kūnas skrieja 9,7 km/s greičiu, tai yra tris kartus lėčiau negu Žemė. Aplink Saulę apskrieja per 29 m. ir 168 d. Didžiausias Saturno nuotolis nuo Saulės yra 1514,5 mln. km., mažiausias – 1352,5 mln. km. Kaip ir visos planetos, bei palydovai – Saturnas pats nešviečia, o tik atspindi Saulės šviesą, kuri Saturną pasiekia per 1 h. ir 19 min. Dėl mažo tankio planeta atspindi mažiausiai iš visų dujinių planetų Saulės šviesos – 42%. Nors didesnį nei Žemės grupės pllanetų (Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas), kurios atspindi labai mažą procentą šviesos ( išskyrus Venerą, kuri dėl labai tankios atmosferos atspindi daugiausiai iš visų Saulės sistemos planetų – 59%).

Planetos vidutinis tankis mažesnis negu vandens – 0,68 g/cm3. Vadinasi, jeigu planetą įmestumėm į vandenį – ji neskęstų, o pl

laukiotų paviršiuje. Saturno atmosferoje vyrauja vandenilis ir helis, su nedidele metano ir amoniako priemaiša. Vidutinė debesų temperatūra svyruoja apie -178ºC. Daugiausia duomenų, nusakančių fizines jo savybes, buvo gauta iš kosminių zondų “Vojageris” ir “Pionierius”, kurie, be kita ko, leido iškelti hipotezę, kad Saturno branduolį sudaro silikatai su ledų priemaiša, o branduolį gaubia skysto metalo būsenos vandenilio apvalkalas. Naują Saturno tyrimo etapą tūrėtų pradėti kosminė stotis “Cassini”, paleista 1997 m. spalio 15 d. Tikimasi, kad po septynerių metų kelionės, ši stotis pasieks Saturno apylinkes ir taps pirmuoju dirbtiniu jo palydovu.

SATURNO ŽIEDAI

Saturno žiedai yra ne kas kita, kaip gryno ir dulkėto ledo dalelių sistema. Tos skirtingos masės ir įvairaus dydžio dalelės skrieja orbitoje aplink planetą kaip nesuskaičiuojama galybė smulkiausių palydovų. Šiuos duomenis pateikė “VVoyageriai”. Pusiaujo plokštumoje esančią žiedų sistemą sudaro daugybė siaurų žiedelių. Saturno žiedas yra didžiausias ir masyviausias žiedas iš visų keturių žieduotų planetų (visos didžiosios dujinės planetos turi žiedus). Visos juostos plotis yra 400000 km, o storis – tik apie 1 km. Pastaroji žiedų savybė išryškėja žiūrint į jų plokštumos briauną: žiedai dingsta iš akiračio. Plačiausias ir tankiausias yra vidurinysis žiedas. Plotis net 25500 km. Jį nuo toliau einančio žiedo skiria tamsus 4500 km pločio Kasinio tarpas.
Pirmasis žiedus pastebėjo G. Galilėjus, tačiau jis juos palaikė palydovais, kurie ka

as kiek laiko išnykdavo. Pirmasis, 1656m., supratęs, kad tie palydovai yra žiedai, buvo olandų fizikas ir astronomas K. Heigensas, kuris aiškino, kad Saturną juosia plokščias, plonas, niekur nesiliečiantis, pasviręs į ekliptiką žiedas. Vėliau, 1675m. Dž. Kasinis pamatė, kad žiedas yra ne vientisas, o jį į dvi dalis dalina tamsus tarpas, kuris ir buvo pavadintas Kasinio vardu. Kiti, mažesni, tarpai tarp žiedų buvo atrasti vėliau. Žiedų kilmė kol kas dar neaiški. Galimos dvi hipotezės: viena teigia, kad tai suiręs palydovas, kuris per daug priartėjo prie planetos; anot kitos, juos sudaro pirminė medžiaga, kuri dėl planetos artumo negalėjo susijungti į vientisą kūną ir dabar sukasi apilink planetą, kaip vienas įstabiausių kosmoso reiškinių.

SATURNO PALYDOVAI

Saturnas – planeta, turinti didžiausią iki šiol žinomą palydovų skaičių – 30. Pats didžiausias palydovas yra Titanas, kurio skersmuo – 5150 km. Jis yra didesnis už Merkurijų (skersmuo – 4880 km.) Be to, tai vienintelis iš visų planetų palydovų, turintis tankią atmosferą, sudarytą iš azoto (85%), argono (12%) ir kitų dujų. “Vojageris – 1” praskrisdamas pro Titaną sugebėjo nufotografuoti tik rausvą debesų miglą, pro kurią ničnieko nematyti. Spėjama, kad po šia atmosfera vyrauja -180ºC šaltis. Šį palydovą 1655 m. atrado K. Heigensas. Kiti didesnieji Saturno palydovai, kur kas mažesni už Titaną. Tai: Tetija, Dionė, Rėja ir Japetas. Kitų palydovų matmenys mažesni, kaip 1000 km. Visi šie pa

alydovai yra gausiai nusėti smūginių kraterių. Vienas įdomesnių Saturno palydovų Mimas yra apie 400 km. skersmens. Vienoje jo pusėje yra milžiniškas, maždaug, 100 km. dydžio krateris. Palyginti su palydovo dydžiu, tai yra labai didelis smūginis krateris. Stebėtina, kaip Mimas jį atlaikė. Maždaug dešimt toliausiai nuo Saturno skriejantys palydovai yra paprasčiausiai pagauti asteroidai. Iš visų 30 palydovų, 7 buvo atrasti iš praskrendančių kosminių stočių, zondų.

Leave a Comment