VIDAUS KONTROLĖS SISTEMOS REIKŠMĖ IR ELEMENTAI

Turinys

VIDAUS KONROLĖS SISTEMOS REIKŠMĖ

Pirmą kartą vidinės kontrolės apibrėžimą 1949 m. pateikė Amerikos auditorių institutas. Vidaus kontrolė – tai įmonės sudarytas planas bei visos kitos koordinuotos priemonės ir būdai, naudojami įmonės aktyvams išsaugoti, apsaugos duomenų teisingumui ir tikrumui patikrinti, veiklos efektyvumui padidinti ir numatytai valdymo politikai garantuoti. A. Mackevičiaus „Žodynėlyje sąskaitininkams“ rašo, jog vidaus kontrolė – tai įmonės sudarytas ir vykdomas planas, kuris turi garantuoti, kad visi verslo sprendimai būtų daromi atitinkamo kompetencijos lygio pareigūnų, kad visis padaryti sprendimai būtų vykdomi, kad visi sanderiai būtų daromi laikantis padarytų sprendimų, kad visos vertybės būtų saugomos laikantis įmonės vadovybės nuostatų ir kad visos verslo transakcijos būtų tinkamai registruojamos. Galima pastebėti daug bendrų šių dviejų apibrėžimų bruožų. Vidaus kontrolei būdingos dvi pagrindinės funkcijos:1) apsaugoti įmonės „žmogiškąjį ir fizinį aktyvus“;2) garantuoti įmonės veiklos efektyvumą. Manoma, kad šios funkcijos turi padėti siekti savo organizacinių tikslų. Gana išsamų vidaus kontrolės apibrėžimą pateikė R. Bičiulaitis:“Vidaus kontrolė – tai koordinuotų metodų ir priemonių sistema, suteikianti galymybę valdyti verslo aplinkos, procesų ir valdymo informacijos riziką“. Vidaus kontolės tikslas – sumažinti riziką, susijusią su verslo aplinka, organizacijoje vykstančiais procesais bei generuodama valdymo informacija. Vidaus kontrolė glaudžiai susijusi su valdymu ir apskaita. Valdymas tik priima sprendimus, o vidaus kontrolė parodo, ar tiksliai jie vykdomi. O dėl vidaus kontolės ryšio su apskaita, tai svarbu pažymėti, kad nors vidaus kontolė neįeina į pačios apskaitos sferą, tačiau įvairūs jos apskaitos aspektai turi svarbią reikšmę. Apskaitos sisitemoje yra daug įvairių būdų ir rodiklių įmonės veiklai įvertinti ir apskaitos duomenų tikslumui patikrinti. Labai skiriasi mažų ir didelių įmonių vidaus kontrolės sistema. Smulkaus verslo kontrolės sistema gali būti menka ar net formali. Visam įmonės darbui vadovauja įmonės savininkas, tiesiogiai susijęs su visomis įmonės komercinėmis veiklos stadijomis. Pats savininkas tvaro gaminamos produkcijos realizavimą, gauna visas pajamas ir pats jas paskirsto gautoms sąskaitoms apmokėti. Taip yra teoriškai. Praktiškai asmeninė kontrolė yra neįmanoma. Net ir labai smulkaus verslo savininkas paprastai savo pareigas pasidalija su kitias darbuotojais. Taigi kontrolė nėra tiesioginė, vadinasi, tam yra tikra sistema, kuri siekia apsaugoti įmonės turtą nuo vagysčių ir išeikvojimų, teikia duomenis apie visą įmonės ūkinę veiklą.

Didelio verslo kontrolės reikšmė yra gerokai didesnė. Mat, plečiantis įvairių sandėlių mastui ir skaičiui, didėja rizika padaryti klaidų savo veiksmuose, netiesiogiai kontroliuojamame versle, labai svarbios yra teisingos finansinės ataskaitos. Tik gerai tvarkoma vidaus kontrolė sistema garantuoja įmonės tikslų įvykdymą. Kai kuriose įmonės tų tikslų būna daug ir jų siekiant reikia sukurti efektyvią kontrolės sistemą. Būtina pabrėžti 2 svarbiausius vidaus kontolės sistemos reikšmės aspektus:1. Vidaus kontrolė svarbi pačiai įmonei. Įmonės vadovybei turi rūpėti, kad būtų stabili ir lanksti vidaus kontrolės sistema, skirta tam tikriems veiklos tikslams, padėti numatyti ateities perspektyvas. Vadovybei turi būti svarbu turėti tokią kontolės sistemą, kuri operatyviai atskleistų klaidas, apgaules ir piknaudžiavimus.2. Vidaus kontrolės būklė svarbi auditoriams. Gera vidaus kontrolės sistemos būklė tiesiogiai veikia auditą: auditoriui reikia surinkti mažiau įrodymų, daryti mažiau testų, karu mažiau rizikuoti. Kalbant apie vidaus kontolės sistemos reikkšmę, dar būtina pažymėti, kad:1. įmonės vadovybė atsakinga už vidaus kontorlės sistemos sukūrimą;2. vidaus auditoriai atsakingi už objektyvią vidaus kontrolės sistemos įvertinimą. Nėra absoliučiai efektyvios vidaus kontrolės sistemos. Dažniausiai minimas įmonių vidaus kontrolės sistemų trūkumas – vadovybė kurdama vidaus kontrolės sistemą siekia, kad jos išlaidų neviršytų laukiamos naudos. Kitas svarbus vidaus kontrolės sistemos trūkumas – dažniausiai kontrolė nukreipiama į numatytas, gerai žinomas, o ne į sudėtingas operacijas. Vidaus kontrolės sistemos reikšmė dažnai menkėja, kai už kontrolę atsakantys darbuotojai nerūpestingi, išsiblaškę, nesupranta tam tikrų instrukcijų ir kt. Efektyvia laikoma tokia vidaus kontrolės sistema, kuri užtikrina informacijos tikrumą ir teisingumą bei teikia garantijas, jog visos gamybinės, komercinės ir finansinės operacijos atliekamso tik pritaraint vadovybei.

VIDAUS KONROLĖS SISTEMOS ELEMENTAI

Vidaus kontrolės sistema, kaip ir kiekviena sistema, susideda iš tam tikrų elementų. Pateikiu kai kurių autorių nuomonės dėl vidaus kontrolės sistemos elementų skaičiaus ir jų pavadinimų (1 pav.).

1.Kontrolės aplinka 1.Kontrolės aplinka2.Rizikos įvertinimas 2.Kontrolės procedūros3.Kontrolės procedūros 3.Rizikos įvertinimas4.Informacinė sistema 4.Informacinė sistema(buhalterinės apskaitos sistema)5.Ryšiai 5.Vidaus auditas6.Monitoringas (kontrolės kokybės įvertinimas) R. Kanapickienė (2001)M. Curtis, F. Wu, J.Craig (2000)

1.Organizacija 1.Kontrolės aplinka2.Pareigų atskyrimas 2.Apskaitos sistema3.Fizinė kontrolė 3.Kontrolės procedūros4.Leidimas ir pritarimas J. Robertson (1993)5.Apskaita 6.Personalas 7.Stebėjimas 8.Kontrolės priemonės 9.Atliktų veiksmų patvirtinimas 10.Biudžetų sudarymas A.Millichamp (1995)

1 pav. Vidaus kontrolės sistemos elementai

Kaip matyti iš 1 pav., vidaus kontrolės sistemos elementų skaičius svyruoja nuo 3 iki 10. Teigiamai vertinami autorių pasliūlymai į vidaus kontrolės sistemą savarankiškais elementais įtraukti rizikos įvertinimą ir biudžetų sudarymas. Tačiau dažniausiai nurodami keturi pagrindiniai vidaus kontrolės sistemos elementai:1. Kontrolės aplinka;2. Apskaitos sistema;3. Kontrolės procedūros;4. Turto apsaugos sistema. Kontrolės aplinka – bendras įmonėje vyraujantis požiūris į kontrolę įvairūs veiksniai, lemiantys jos sukūrimą ir įgyvendinimą. Plačiąją prasme – tai aplinka, kurioje turi funkcionuoti įmonės vidaus kontrolės sistema. Kontrolės aplinką sudaro šie pagrindiniai elementai:1. vadovybės filosofija ir veiklos stilius;2. organizacinė struktūra;3. personalo politika;4. išoriniai veiksniai. Apskaitos sistemą sudaro procedūros, kurios numato tokią ūkinių operacijų registravimo, sisteminimo ir apibendrinimo tvarką, kad neliktų jokių galimybių apgaulės ir pikntnaudžiavimas, kad finansinės ataskaitos būtų rengiamos laiku ir teisingai. Kontrolės procedūros – tai vadovybės parengtos taisyklės ir normos užkirsti kelią klaidoms ir apgaulėms, jas surasti ir ištaisyti bei užtikrinti, kas įmonės tikslai bus pasiekti. Išskiriami 2 pagrindiniai dalykai:

1. kontrolės procedūros numato įmonės vadovybė, tačiau šias procedūras atlieka darbuotojai;2. kontrolės procedūros naudojimas tam, kad įmonė pasiektų numatytus tikslus. Turto apsaugos sistema – sukūriamas efektyvių sąlygų, kurioms esant suagomas ir naudojamas turtas. Reikia nustatyti, ar atskirtos kai kurios pareigos, pavyzdžiui:1. turto saugojimas ir apskaita;2. leidimų naudotis turtu išdavimas ir turto naudojimo kontrolė;3. dokumentų surašymas ir ataskaitų parengimas. Sutrikus bent vienam šios sistemos elementui negalėtų normaliai funkcionuoti visa vidaus kontrolės sistema. Audito literatūroje išskiriami ir tokie vidaus kontrolės sistemos elementai kaip personalo politika, darbo padalijimas, vadovybės verslo filosofija, įvairių techininių ir metodinių priemonių naudojimas. Jų nereiktų laikyti savarankiškais vidaus kontrolės sistemos elementais: tai – kontrolės aplinkos ir apskaitos sistemos elementų sudedamosios dalys.

LITERATŪRA

Mackevičius J. Audito pradmenys.Vilnius: Mintis. 1992Mackevičius J. Auditas: Teorija. Praktika. Perspektyvos.Vlinius: Lietuvos mokslas. 2004